Kauno apygardos teismo nutartis

2008-12-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1549-109/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-15
Bylos Nr.
2S-1549-109/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
N. M.
Ieškovas
L. M.
Advokatai
Karina Račkauskienė
Civilinė byla Nr. 2S-1549-109/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Lidija Deksnienė
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 99.1.3; 99.4; 122.3; 122.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų N. M. ir N. M. atstovės advokatės Karinos Račkauskienės atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-729-722/2008 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovams N. M. , N. M. , su išvadą teikiančia institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl iškeldinimo iš buto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

atsakovai N. M. ir N. M. 2008 m. spalio 10 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-729-722/2008, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų apie reikiamo dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą.

Teismas 2008 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė apeliantams 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – tinkamai sumokėti žyminį mokestį, kurio dydis pagal nurodomą ginčo sumą yra 400 Lt ir pateikti teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus arba pateikti motyvuotą prašymą atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti (2 t. b.l.49, 50).

Vykdydami teismo nutartį, 2008 m. spalio 23 d. apeliantai teismui pateikė prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pateikė rašytinius įrodymus apie 200 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliantai nurodė, kad augina tris mažamečius vaikus, santaupų neturi, turto, kurį galėtų parduoti ir už gautas lėšas sumokėti žyminį mokestį, taip pat neturi, apeliantas N. M. nedirba, o N. M. gauna minimalų darbo užmokestį.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 23 d. nutartimi atsakovų N. M. ir N. M. prašymą iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei paduodant apeliacinį skundą atmetė ir nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Teismas nurodė, kad laiku nepašalinus trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad 400 Lt žyminio mokesčio suma nėra didelė, apeliantai yra sveiki, darbingi žmonės, todėl turi galimybes tokią sumą sumokėti. Teismas pažymėjo, kad apeliantas N. M. yra nedirbantis, tačiau teismui nėra pateikęs jokių duomenų apie tai, kad ieškotųsi darbo, ar būtų užsiregistravęs Darbo biržoje, be to apeliantai nepateikė jokių duomenų apie dabartinę jų turtinę padėtį, pateikti teismui duomenys yra 2008 m. balandžio mėnesio, todėl gali būti, kad jie yra pasikeitę. Teismas atkreipė dėmesį, kad žyminio mokesčio institutu siekiama tam tikra dalimi padengti valstybės skiriamas išlaidas teismams išlaikyti, be to pareiga mokėti žyminį mokestį skatina šalis ieškoti neteisinių ginčo sprendimo būdų, taip pat netiesiogiai užkertamas kelias nepagrįstiems reikalavimams reikšti. Todėl teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atleidus apeliantus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bus sumenkintas paties žyminio mokesčio institutas.

Šalies argumentai

Atsakovų N. M. ir N. M. atstovė advokatė Karina Račkauskienė atskiruoju skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį ir patenkinti atsakovų prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai augina tris mažamečius vaikus, turto, kurį realizavus galėtų sumokėti žyminį mokestį, neturi, atsakovas N. M. nedirba, atsakovė N. M. dirba UAB „Emeremio prekyba“ ir gauna minimalų darbo užmokestį, ką rodo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyriaus pažyma, pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovai santaupų neturi ir šios aplinkybės nuo 2008 m. balandžio mėnesio nepasikeitė. Atsakovai visas savo santaupas investavo į buto įsigijimą ir remontą. Apeliantų nuomone, teismo motyvas dėl žyminio mokesčio instituto reikšmės netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijoje Nr. R (95) 5 „Dėl apeliavimo sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir veiklos tobulinimo“ suformuluota nuostata, kad šalims turi būti garantuojama teisė skųsti pirmosios instancijos teismų sprendimus apeliacinės instancijos teismui, todėl teismas, atmetęs atsakovų priešieškinį kaip nepagrįstą, negali atimti ir teisės į apeliaciją.

Be to, nurodė, kad teismas, nesant jų, atsakovų, prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pats galėjo išspręsti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Žyminis mokestis – tai procesinio įstatymo nustatyta suma, kurią asmuo turi sumokėti už reiškiamus savarankiškus reikalavimus (tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu apeliaciniu ar kasaciniu skundu).

Teismas teisingai nurodė, kad žyminio mokesčio institutu siekiama tam tikra dalimi padengti valstybės skiriamas išlaidas teismams išlaikyti, o iš kitos pusės pareiga mokėti žyminį mokestį skatina šalis ieškoti neteisinių ginčo sprendimo būdų. Naujajame CPK nustatytos bylinėjimosi išlaidos numatytos tokio dydžio, kad teisminė gynyba būtų visiems prieinama. Tuo pačiu CPK 83 str. 3 d. teismui palieka teisę, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Įstatymas nenurodo nuo kokios dalies žyminio mokesčio teismas gali atleisti, kiekvienu atveju vadovaujamasi konkrečiais vertinimo kriterijais. Pagal CPK 83str. 3 d. prasmę asmuo privalo išdėstyti konkrečius motyvus bei pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą.

Pažymėtina, kad teismas spręsdamas atsakovų priešieškinio priėmimo klausimą, 2008-04-16 nutartimi buvo nustatęs terminą priešieškinio trūkumams pašalinti t.y. pateikti nutartyje išvardintus įrodymus, patvirtinančius atsakovų turtinę padėtį (b.l. 63,64), o 2008-05-06 nutartimi teismas konstatavo, kad atsakovai visų tūkumų nepašalino, todėl nustatė naują terminą priešieškinio trūkumams pašalinti (b.l. 105,106). Akivaizdu, kad pateiktų įrodymų patvirtinti sunkią atsakovų turtinę padėtį nepakako, todėl atsakovams sumokėjus trūkstamą 846 Lt žyminį mokestį, priešieškinys buvo priimtas.

Apeliantai pateikdami apeliacinį skundą nepateikė naujų įrodymų apie savo turtinę padėtį, o iš esmės remiasi tais pačiais įrodymais, kuriuos pateikė teismui ir teismas juos buvo įvardijęs nepakankamais. Iš byloje esančių vaikų gimimo liudijimų matyti, kad dviejų vaikų L. Š. ir L. Š. tėvai yra G. Š. ir N. Š. (dabar M. , b.l. 30-31), todėl abu tėvai privalo išlaikyti šiuos vaikus ir dalyvauti jų auklėjime.

Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas gavęs atsakovų prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, įvertino jų nurodytus motyvus bei pateiktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad jie gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, todėl naikinti nutartį nėra pagrindo.

Atsakovų atskirojo skundo teiginys, jog apylinkės teismas turėjo pagrindą pats taikyti CPK 84 straipsnį, reglamentuojantį žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą, yra nepagrįstas.

CPK 84 straipsnis numato, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo ( nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas –užtikrinti asmeniui realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą metu jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti.

Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nes atsakovai tokio prašymo nebuvo pareiškę. Būtent taip yra susiformavusi ir teismų praktika. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-727/2008, yra pažymėjusi, kad esant prašymui dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies, teismas neturi pagrindo svarstyti klausimo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ir nurodyti, kad tokiu būdu yra iš dalies patenkinamas prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies, kaip nurodė apeliantai atskirajame skunde.

Dėl virš nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas. Teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

n utaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusArūnas Rudzinskas