Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. T., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-23 nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2013-05-03 nutartimi J. T., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., 155 str. 1 d., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Be to, J. T., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. (dvi veikos), 180 str. 1 d., Kauno miesto apylinkės teismo 2013-06-07 ir 2014-03-06 nutartimis buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2014-09-29 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi J. T. priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir tęsiama iki šiol.

Skundžiama 2016-03-23 nutartimi apylinkės teismas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tenkino ir J. T. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, motyvuodamas tuo, kad, nors J. T. psichinė būklė yra pagerėjusi, tačiau šiuo metu nėra galimybių užtikrinti ambulatorinio stebėjimo tęstinumo, todėl stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis tęstinas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2016-03-23 nutartimi pagrįstai tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tęsti J. T. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2016-02-26 išvadoje Nr. 123 nurodyta, kad J. T. psichinė būklė yra pagerėjusi. Stebimu laikotarpiu agresijos ir konfliktų nebuvo, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė. Pokalbio metu J. T. yra psichomotoriškai sulėtėjęs, į klausimus atsako prasmingai – vienu, kitu žodžiu, nekritiškai vertina alkoholio vartojimą, įvykdytą veiką, nesuvokia socialinės ir teisinės situacijos. J. T. mąstymas lėtas, konkretus, nuoseklus, menkai produktyvus, nuostatos rigidiškos, dėmesį sukaupia trumpam, lėtai jį perkelia. J. T. laukia kelialapio į socialinės globos namus. Komisija rekomenduoja jam stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.

Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 str. 3 d.).

Nors pateikti duomenys iš tiesų ir patvirtina J. T. psichinės būklės pagerėjimą, tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su apylinkės teismo išvadą, kad tęsti jo gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas yra negalima, nes nėra galimybių užtikrinti priverstinio ambulatorinio stebėjimo tęstinumo.

Pažymėtina, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti gyvybiškai svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų.

Šiuo atveju J. T. gydomas specializuotame stacionare už tai, kad būdamas nepakaltinamumo būsenos padarė net penkias smurtines veikas. Panevėžio apygardos teismo 2015-10-26 nutartyje, kuria panaikinta ankstesnė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-09-25 nutartis, kuria J. T. stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, ir pratęstas jo gydymas specializuotame stacionare bendro stebėjimo sąlygomis, nurodyta, kad J. T. ambulatorinis gydymas kol kas negali būti taikomas, nes nėra galimybės užtikrinti jo priežiūros tokio gydymo metu bei aplinkinių saugumo. Kaip matyti iš šios nutarties, J. T. buvusi sutuoktinė D. T., kuri iš pradžių sutiko ligoniui teikti nuolatinę priežiūrą jo ambulatorinio gydymo metu, susirgo ir atsisakė prižiūrėti savo buvusį sutuoktinį, kitų asmenų, kurie galėtų ir sutiktų prižiūrėti J. T., nėra, o VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ligoniui reikalinga nuolatinė priežiūra dėl vaistų vartojimo, valgio paruošimo, nes jis vienas negalėtų nueiti net į parduotuvę. Ligoninės atstovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jei J. T. grįžtų gyventi į tą pačią gyvenamąją vietą, kurioje pykdavosi su kaimynais, jam pavartojus alkoholį, konfliktai gali atsinaujinti, o jo sūnus R. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvas grįžtų į jam priklausantį butą, t. y. į tą pačią gyvenamąją vietą, kurioje su peiliu puolė kaimyną. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad duomenų, rodančių pasikeitusias aplinkybes, teismui pateiktoje medžiagoje nėra, todėl atsižvelgus į tai bei įvertinus, kad yra laukiama kelialapio dėl J. T. patalpinimo į socialinės globos namus, darytina išvada, kad priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis kol kas yra negalimas, nes nesant tinkamos ligonio priežiūros, tinkamo rūpinimosi juo bei jo elgesio stebėjimo, nebūtų užtikrintas vaistų vartojimas, iškiltų grėsmė, kad ligonis gali pradėti vartoti alkoholį, gyvendamas savarankiškai gali susidurti su stresogeniniais faktoriais, didinančiais smurto riziką. Taigi be reikiamos J. T. priežiūros išlieka tam tikras pavojus ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, o tai leidžia spręsti, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu J. T. dar reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-23 nutartis, kuria J. T. pratęstas gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. T. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.