- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- e2S-797-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-26733-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- L. E., I. B.
- Ieškovas
- BUAB“(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB“(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams I. B. ir L. E. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama solidariai priteisti iš atsakovų I. B. ir L. E. 23 570,26 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovės I. B. 410 Eur žalą. Nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. FNTT atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. FNTT išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrindė, kaip panaudojo pinigines lėšas 19 288,93 Eur sumai. Šios lėšos buvo įmonės direktorės I. B. pasisavintos ir neįneštos į įmonės sąskaitas, taip pažeidžiant įmonės interesus. Atsakovė po bankroto bylos iškėlimo taip pat neperdavė įmonės turto už 4 281,33 Eur, po bankroto bylos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įsiteisėjimo dienos išgrynino 410 Eur. Žinodamas apie sunkią įmonės finansinę padėtį ir turėdamas 100 vnt. įmonės akcijų, atsakovas L. E. nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, matydamas, jog direktorė veikia neteisėtais veiksmais, neiniciavo direktorės pakeitimo, tačiau ir toliau vykdė veiklą, iš karto po bankroto bylos įmonei inicijavimo perleido visas turimas akcijas atsakovei I. B.. Įmonės vadovės ir akcininko neteisėti veiksmai lėmę žalos (nuostolių) atsiradimą.
Ieškovė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą pareikšto reikalavimo ribose (23 980,26 Eur). Nurodo, kad tarp šalių kilęs didelės vertės turtinis ginčas, o atsakovai yra fiziniai asmenys, kurie jau ginčijamų veiksmų atlikimo metu buvo nesąžiningi, neskaidriai ir netinkamai vedė įmonės apskaitą, pasisavino bendrovės turtą, todėl tikėtina, kad ir šioje stadijoje atsakovai sieks paslėpti turtą. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones:
23 570,26 Eur sumai areštavo solidarių atsakovų L. E. ir I. B. kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir/ar esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus perleisti ar suteikti naudojimui tretiesiems asmenims, o su piniginėmis lėšomis atlikti bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į atsakovų sąskaitą gautas lėšas ir iš šios sąskaitos atsiskaityti su ieškovu ir leidžiant kiekvienam atsakovui L. E. ir I. B. disponuoti gaunamo darbo užmokesčio dalimi, neviršijančia 380 Eur per mėnesį ribos. Nustatė visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą.410 Eur sumai areštavo atsakovės I. B. kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir/ar esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus perleisti ar suteikti naudojimui tretiesiems asmenims, o su piniginėmis lėšomis atlikti bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į atsakovės sąskaitą gautas lėšas ir iš šios sąskaitos atsiskaityti su ieškove. Nustatė visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą.Areštuotą turtą pavedė saugoti atsakovams L. E. ir I. B..Įspėjo atsakovus, kad už nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims gali būti taikoma atsakomybė pagal BK 246 straipsnį. Nutartį pavedė vykdyti skubiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad ieškovė preliminarai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Ieškovei reiškiant reikalavimą priteisti 410 Eur žalą tik iš atsakovės I. B., nėra teisinio pagrindo šiai reikalavimo sumai taikyti laikinąsias atsakovo L. E. atžvilgiu, kuriam, esant galimai ieškovei palankiam teismo sprendimui, nekils pareiga atlyginti 410 Eur žalą, padarytą išgryninus pinigines lėšas. Šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą dėl 23 570,26 Eur sumos priteisimo solidarių atsakovų atžvilgiu. Šioje proceso stadijoje, nesant išsamių duomenų apie atsakovų turimą turtą, jų finansines galimybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovai, sužinoję apie jų atžvilgiu pradėtą teisminį procesą, gali imtis priemonių perleisti ar paslėpti jiems priklausantį turtą ar turtines teises, suvaržyti teises į jį ar kitaip apsunkinti disponavimą juo, dėl ko nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Kadangi ieškovės prašoma priteisti suma atsakovams kaip fiziniams asmenims, yra pakankamai didelė, todėl teismas, siekdamas užtikrinti galimai ieškovės palankaus teismo sprendimo įvykdymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas L. E. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos npriemonių taikymo atsakovui L. E..
nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog L. E. neva žinojo apie sunkią įmonės finansinę padėtį. Netgi nėra nurodomos jokios faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia nurodytą argumentą. Atsakovo atžvilgiu net nėra suformuluotas ieškinio pagrindas, nes nėra nurodomos net numanomos aplinkybės dėl šio atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės teisių/teisėtų interesų pažeidimo. Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimas ieškinyje apsiriboja teiginiu, jog FNTT išvadose neva yra nustatyti tiek bendrovės vadovės, tiek akcininko (t.y. L. E.) neteisėti veiksmai. Toks teiginys neturi jokio pagrindo, nes 2016-04-08 specialisto išvadoje Nr. 5-2/50 ir 2016-08-12 išvadoje Nr. 5-2/112 ne tik nėra konstatuoti jokie atsakovo neteisėti veiksmai, tačiau akcininko pareigų vykdymas net nebuvo šių tyrimų objektas ir nebuvo analizuojamas. Ieškovė, teigdama, jog FNTT išvadose neva yra nustatyti tiek bendrovės vadovės, tiek akcininko neteisėti veiksmai, suklaidino teismą. Ieškovės įrodymai, kuriais grindžia reikalavimą, visiškai neliečia L. E.. Ieškovė apsiriboja tik deklaratyviu argumentu, jog neva „atsakovas žinojo“ apie sunkią bendrovės finansinę padėtį.
teismas nepagrįstai nustatė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų/įrodymų apie atsakovų turtinę padėtį ir remiantis tokiais motyvais taikė laikinąsias apsaugos priemones. Nesant pagrindimo ir įrodymų, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė, taip pat nesant jokių kitų argumentų ir/ar įrodymų, jog atsakovas gali apsunkinti teismo sprendimo vykdymą, teismas turėjo ne tenkinti, o atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad atsakovas turi net keletą vienetų nekilnojamojo turto, kas paneigia teismo išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra tokia bloga. Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Atsiliepimas
Ieškovė BUAB ,,(duomenys neskelbtini“atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo L. E. atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo L. E. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
nėra pagrindo pripažinti, kad procesas būtų pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakovais patraukti asmenys, kurie, remiantis materialiosios teisės normomis, negali būti atsakingais pagal jiems pareikštą reikalavimą. Ieškovas nurodė, iš kokių aplinkybių kildina atsakovų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Ar egzistuoja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, teismas spręs bylos nagrinėjimo iš esmės ir sprendimo priėmimo stadijoje.
kad ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, atsakovas turi teikti teismui tą patvirtinančius įrodymus. Atsakovas pateikė išrašą iš VĮ Registrų centro svetainės, kuriame nurodoma, jog jo vardu yra registruoti žemės sklypai, tačiau šie dokumentai nepatvirtina fakto, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimo atveju sprendimas galės būti įvykdytas arba jo vykdymas nebus apsunkintas. Išraše aiškiai nesimato, ar šie sklypai yra tik vienintelio atsakovo nuosavybė, kokios šių sklypų vertės, ar jie nėra areštuoti kitų kreditorių, ar nėra įkeisti ir kt. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo kitus kreditorius, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus bei kitą turimą turtą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – didelė ginčo suma ir atsakovų nesąžiningumas – yra pakankamas nutarties motyvas, pagrindžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą solidariems atsakovams I. B. ir L. E. dėl 23 570,26 Eur žalos atlyginimo ir atsakovei I. B. dėl 410 Eur žalos atlyginimo ir kt. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir taikyti solidarių atsakovų I. B. ir L. E. turtui areštą 23 570,26 Eur sumai ir atsakovės I. B. turtui areštą 410 Eur sumai.
Apeliantas L. E. nutartį ginčija toje dalyje, kurioje jo, kaip solidaraus skolininko turtui, uždėtas areštas. Atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kad: 1) ieškinys pagal esamus įrodymus yra nepagrįstas; 2) ieškovė nepagrindė, kodėl sprendimo vykdymas pasunkėtų nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus bei bylos duomenis, neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas.
Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Apeliantas atskirajame skunde kvestionuoja ieškinio pagrįstumą, tačiau jo nurodomi argumentai yra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl negali būti išsamiai patikrinti šioje proceso stadijoje, kurioje ieškinys nėra nagrinėjamas iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.
Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį atsižvelgiant į apelianto finansines galimybes. Pažymėtina, kad apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).
Kaip minėta, reiškiamas reikalavimas dėl 23 570,26 Eur žalos atlyginimo. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę paprastai laikytina didele (ypač pareikšta fiziniam asmeniui) ir ši aplinkybė teikia pakankamą pagrindą preziumuoti, jog gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kokie konkretūs atsakovo L. E. veiksmai leidžia teigti, kad atsakovas neva yra nesąžiningas, tačiau tai iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo. Apeliantas, su atskiruoju skundu pateikia išrašą iš VĮ Registrų centro svetainės, nurodydamas, koks jam nuosavybės teise nekilnojamasis turtas priklauso. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pateikti duomenys iš esmės nepatvirtina geros atsakovo turtinės padėties. Atsakovas nepateikia jokių išsamių duomenų apie nurodyto turto teisinį statusą, kurie aiškiai pagrįstų, kad nurodytas turtas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nepateikia duomenų, jog atsakovui priklausantis turtas yra vertingas, kad, įvertinus ieškinio sumos dydžio ir atsakovo turto vertės dydžio santykį, būtų galima spręsti, kad ieškinio suma atsakovo atžvilgiu nėra didelė. Be to, pažymėtina, kad apeliantas nurodo, jog yra ūkininkas, gauna pajamas, vykdo ūkinę veiklą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose yra neproporcingas ir ypatingai apsunkina atsakovo galimybes vykdyti veiklą, tačiau nepateikia jokių objektyvių nurodytą aplinkybių pagrindžiančių įrodymų.
Apibendrinant spręstina, kad atskirajame skunde nurodyti motyvai nepaneigia būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismo taikytas laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas (nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos) atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką. Be to, apeliantui leista disponuoti gaunamo darbo užmokesčio dalimi, neviršijančia 380 Eur per mėnesį ribos. Todėl laikytina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo (CPK 145 str. 2 d.).
Vadovaujantis aukščiau nurodytų aplinkybių visetu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ir jos keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti atsakovo (apelianto) L. E. atskirojo skundo.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.