Telšių apylinkės teismo įsakymas

2024-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. e1-514-1219/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-10-31
Bylos Nr.
e1-514-1219/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Slavinskis
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-514-1219/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37963-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 31 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Marius Slavinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Tai yra kaltinamasis V. K. 2024 m. rugsėjo 27 d., apie 18 val., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo žmona E. K. metu, vieną kartą kairės rankos delnu suduodamas E. K. į dešinės ausies sritį, po to ranka sugriebdamas E. K. už dešinės rankos ir taip ją suspausdamas bei tempdamas, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, namo kieme esančiame ūkiniame pastate rankomis pastumdamas E. K., dėl ko pastaroji, griūdama ant žemės, susižalojo kairės kojos kelią, taip sukėlė savo šeimos nariui - savo žmonai E. K. - fizinį skausmą.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. V. K. parodė, kad 2024-09-27 dviese namuose su žmona vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Begeriant, po pietų, jie abu pradėjo žodžiu konfliktuoti. Prisimena, kad žmonai kažką priekaištavo, sakė necenzūrinius žodžius, o ši tada musių mušekliu sudavė jam vieną kartą į galvos sritį, po to dar apipylė jį su vandeniu. Tuomet jis supykęs vieną kartą rankos delnu (kokios rankos nepamena, bet sutinka, kad galėjo būti kairė ranka) sudavė jai per dešinę ausį ir sugriebė, berods, kaire ranka jai už dešinės rankos, virš riešo, bei šiek tiek patempė, norėdamas, kad ji eitų nuo jo šalin. Po to, nenorėdamas tęsti konflikto, nuėjo miegoti į daržinę. Netrukus į daržinę atėjo ir E. K.. Jis jos paklausė, ko ji atėjo, liepė jai eiti lauk, po to, jai priėjus arčiau, rankomis nestipriai ją nuo savęs nustūmė. Nepastebėjo, kad ji būtų nugriuvusi ant žemės, bet sutinka, kad galėjo taip būti, tiesiog neatkreipė į tai dėmesio. Kad būtų jai su koja įspyręs į užpakalį, neprisimena, bet sutinka, kad galėjo įspirti. Žmonos nudurti su šake negrasino, ji ne taip jį suprato, jis tik pasakė, kad į sieną atremtą šakę reikia paslėpti, nes nežinia, ką ji jam gali padaryti su ta šake. Po to žmona išėjo į namus ir iškvietė policiją. Supranta, kad toks jo elgesys buvo netinkamas, dėl to gailisi (b. l. 91-94).

2.2. Nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2024-09-27 namuose kartu su vyru V. K. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Apie 18 val. ji su vyru pradėjo žodžiu konfliktuoti. Vyras pradėjo jai priekaištauti, ėmė vadinti necenzūriniais žodžiais, dėl to ji labai ant jo supyko ir musių mušekliu nestipriai trenkė jam į kaktos sritį, po to dar apipylė šaltu vandeniu. Dėl to V. K. labai supyko ir, priėjęs prie jos, vieną kartą, berods, kairės rankos delnu trenkė jai per dešinę ausį, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to, sugriebęs viena ranka (kuria nepamena) jai už dešinės rankos dilbio (srityje virš riešo), spausdamas jai tą ranką, ėmė ją tempti, tačiau ji iš jo išsilaisvino. Dėl rankos suspaudimo ji jautė fizinį skausmą, buvo šiek tiek pamėlę toje vietoje. Tada V. K. išėjo iš namų ir nuėjo į daržinę. Netrukus ir ji atėjo į daržinę. Vyras gulėjo daržinėje, ant šieno pasiklojęs kažkokį tai rūbą. Jai atėjus, jis ėmė jai priekaištauti kam čia atėjo, liepė eiti lauk, po to, koja (kuria nepamena) vieną kartą įspyrė jai į užpakalio sritį bei rankomis pastūmė (stumdamas ją į viršutinę kūno dalį), dėl ko ji, neišlaikiusi pusiausvyros, nugriuvo ant žemės ir susitrenkė bei šiek tiek įsidrėskė kairį kelią. Dėl įspyrimo į užpakalį fizinis skausmas sukeltas nebuvo, o kairysis kelias skaudėjo ir dabar šiek tiek skauda. Po to ji išėjo iš ūkinio pastato bei paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Dėl šio įvykio jai turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio ji nereiškia (b. l. 26-29).

2.3. Asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad ant asmens kūno dešinės rankos riešo matoma mėlynos spalvos mėlynė, taip pat ant kairio kelio matoma kraujosruva, bei esanti mėlynos spalvos mėlynė. Taip pat asmuo minėjo, jog su ranka trenkė į dešinę ausį, tačiau šioje vietoje jokių sužalojimų nestebima (b. l. 40-45).

2.4. Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta: (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-14).

2.5. Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2024-09-27, apie 18.45 val., E. K. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato pareigūnams pranešė, kad jos atžvilgiu smurtauja jos vyras V. K. (b. l. 19-23).

3. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

4. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

4.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. K. 2024 m. rugsėjo 27 d., apie 18 val., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui – sutuoktinei E. K., fizinį skausmą. Ši kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

5. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.

5.1. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Motyvuojamoji dalis

5.2. Teismas nustatė, kad yra BPK 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, V. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 110-113).

5.3. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5.4. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad baudžiamajame įstatyme numatytą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis 9, 13 punktai).

5.5. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

5.6. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, teistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

5.7. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam įstatymo numatytą, prokurorės prašomos trukmės bausmę - laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

5.8. Kadangi V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

5.9. BK 72² straipsnis imperatyviai nurodo, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl atsižvelgiant į nustatytas, aukščiau aptartas aplinkybes, V. K. skiriamas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias privalo išklausyti per 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

6. Kardomosios priemonės.

6.1. Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. K.; nesiartinti prie nukentėjusiosios E. K. arčiau nei 50 m. atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. K.; nesilankyti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), panaikinama nuo bausmės vykdymo pradžios, nes bus pasiekti kardomosios priemonės skyrimo tikslai (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. K. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias turi išklausyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti V. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. K.; nesiartinti prie nukentėjusiosios E. K. arčiau nei 50 m. atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. K.; nesilankyti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti V. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Telšių apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marius Slavinskis