Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, II-1-1170/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2023-03-07
Bylos Nr.: II-1-1170/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01595-2021-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Justyna Žukovska-Pečiulienė (pirm.)
Pažeidėjas: E. S.
Institucija: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
Advokatai: Albertas Kručkauskas, Andrė Bakanavičienė

Kategorijos

Skundas Nr. II-1-1170/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01595-2021-6Procesinio sprendimo kategorija: 11.7; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. įgaliotai atstovei advokato padėjėjai Andrei Bakanavičienei,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus atstovui, administracinėn atsakomybėn patrauktam E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato Alberto Kručkausko skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) tyrėjo V. P. 2021 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 13-ANR_N-1930-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo V. P. 2021 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-1930-2021 (toliau – ir Nutarimas) E. S., UAB „Duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 233 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent tuo, kad įmonė UAB „Duomenys neskelbtini“ 2020 m. spalio 29 d. įsigijo ir į Lietuvos Respublikos teritoriją atsigabeno, per greitų siuntų įmonę UAB „Duomenys neskelbtini“, esančią (duomenys neskelbtini), 5 ginklų priedelius (termovizorius), kurie yra uždrausti, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įsakymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) Nr. IX-705 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą. 2020 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini), UAB „Duomenys neskelbtini“ pašto poste sulaikyta siunta – 5 vnt. termovizorių, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), kurių gavėjas UAB „Duomenys neskelbtini“, vadovaujantis 2021 m. sausio 6 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro gauta išvada Nr. 140-IS1-5(8.1), siuntoje esantys objektai yra pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) naktinio matymo monokuliarai „Xclip CL42“, skirti stebėti atskirai arba tvirtinti prie ginklų optinių taikiklių darbui silpno apšvietimo arba nakties sąlygomis. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti (toliau – ir Ekspertų komisija) 2020 m. spalio 19 d. posėdžio protokolo Nr. 5-IN-l išrašu, šiems naktinio matymo monokuliarams yra taikomi naktiniams taikikliams (A kategorijos ginklų priedėliams) nustatyti apyvartos reikalavimai. Tokiu būdu E. S. pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą (b. l. 29-30).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. atstovas advokatas A. Kručkauskas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą. Skunde nurodyta, kad Nutarime klaidingai nustatyta faktinė aplinkybė, jog UAB „Duomenys neskelbtini“ termovizorius įsigijo 2020 m. spalio 29 d. Tą dieną aptariamos prekės buvo paimtos iš UAB „Duomenys neskelbtini“, o ne įgytos. Jų įgijimas įvyko 2020 m. spalio 19 d., ką patvirtina pridedami užsakymo dokumentai, gauti iš gamintojo. Advokatas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ į gamintoją „Duomenys neskelbtini“ kreipėsi su prašymu specialiai pagal užsakymą pagaminti priedėlį, kuris nebūtų galimas be papildomo perdirbimo montuojamas prie šaunamojo ginklo. Suderinus užsakymą su gamintoju, 2020 m. spalio 19 d. UAB „Duomenys neskelbtini“ įsigijo ir apmokėjo už termovizorius. Nutarime remtasi Ekspertų komisijos 2020 m. spalio 19 d. sprendimu, kuriame nustatyti A kategorijai priskiriamų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių kriterijai. Pabrėžtina, kad aptariamas Ekspertų komisijos sprendimas buvo priimtas 2020 m. spalio 19 d. Tuo tarpu, teisės aktų registre šis teisės aktas buvo paskelbtas tik 2020 spalio 20 d. UAB „Duomenys neskelbtini“ užsakymą atliko 2020 m. spalio 19 d. Tai reiškia, kad įmonės užsakymas buvo pateiktas iki Ekspertų komisijos 2020 m. spalio 19 d. sprendimo paskelbimo teisės aktų registre ir jo įsigaliojimo. Kas patvirtina, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ ir E. S., formuodami užsakymą gamintojui, apie Ekspertų komisijos 2020 m. spalio 19 d. sprendimą objektyviai negalėjo žinoti, nes jis dar nebuvo oficialiai paskelbtas ir įsigaliojęs. Tai patvirtina, kad net neginčijant Nutarime konstatuotos aplinkybės, kad termovizoriai „CL42“ galimai atitinka Sprendimo 1.5 ir 1.6 punktus, šiuo atveju jais vadovautis negalima, kadangi užsakymo pateikimo ir termovizorių įsigijimo momentu Ekspertų komisijos 2020 m. spalio 19 d. sprendimas dar nebuvo įsigaliojęs. Minėtos aplinkybės neabejotinai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, kadangi tuo metu, kai jo vadovaujama bendrovė pagal specialų užsakymą iš (duomenys neskelbtini) gamintojo užsakė termovizorius, aptariamas Ekspertų komisijos sprendimas, kuriuo grindžiamas Nutarimas, dar net nebuvo priimtas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne tik nežinojo, bet ir negalėjo žinoti, kad toks užsakymas bus traktuojamas kaip administracinis nusižengimas. Skunde taip pat nurodyta, kad Ekspertų komisijos 2020 m. spalio 19 d. sprendimo 1.5 punktas numato, jog A kategorijai priskiriami naktinio matymo monokuliarai, kurių panaudojimą gamintojai numatė kaip naktinių taikiklių arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie optinių taikiklių, esančių prie ginklo. Šio teisės akto 1.6 punktas numato, kad A kategorijai yra priskiriami termoviziniai taikikliai. Jų apyvartai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir naktiniams taikikliams. Pagal Ekspertų komisijos 2020 m. spalio 19 d. sprendimo 1.5 punktą A kategorijai priskiriami ne visi naktiniai matymo prietaisai, tačiau tik tie, kurie gamintojo numatyti kaip naktiniai taikikliai arba be papildomo perdarymo gali būti pritvirtinti prie optinių taikiklių, esančių prie ginklo. UAB „Duomenys neskelbtini“ minėtus monokuliarus užsakė pagal specialų užsakymą. Pagrindinis gamintojui iškeltas reikalavimas buvo tai, jog minėti monokuliarai nebūtų galimi naudoti prie ginklo be papildomo perdirbimo - būtų atskiri prietaisai, o ne ginklo priedėliai. „CL42“ yra šiluminė stebėjimo kamera, kuri pagal gamintojo aprašymą nėra skirta ir negali būti pritaikoma prie šaunamojo ginklo. Gamintojas „Duomenys neskelbtini“ patvirtino, jog „CL42“ gali veikti tik stebėjimo tikslais, tačiau negali būti panaudojama kartu su ginklu. Norint naudoti „CL42“ su ginklu, reikia pakeisti termovizoriaus dizainą. Tai patvirtina pridedamas gamintojo laiškas su vertimu. Taigi, gamintojas patvirtino, jog „CL42“ be priedėlio dizaino esminio pakeitimo negali būti pritvirtintas prie ginklo taikiklio, dėl to priedėlis gali būti panaudojamas išimtinai tik stebėjimo tikslais, nesant galimybės pritvirtinti jį prie ginklo taikiklio. Norint jį pritaikyti prie ginklo taikiklio, turėtų būti papildomai perdaromas priedėlio korpuso dizainas. Advokato teigimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad „CL42“ neatitinka Ekspertų komisijos 2020 m. spalio 19 d. sprendimo 1.5 punkto kriterijaus dėl priedėlio priskyrimo A kategorijos ginklams. Pateiktame skunde pažymėta ir tai, kad pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį, kaip privaloma administracinio poveikio priemonė, skiriamas ginklų priedėlių konfiskavimas. Minėti priedėliai priklauso UAB „Duomenys neskelbtini“, kurie už įsigytus priedėlius ir užsakytus kaip be papildomo perdirbimo nepritaikomus prie ginklo taikiklio sumokėjo viso 10 250,00 USD. Tuo atveju, jei teismas leistų juos grąžinti gamintojui, bendrovė galėtų susigrąžinti sumokėtus pinigus už priedėlius, kurie neatitiko užsakymo ir gamintojo patvirtinimo, jog nebus vertinami kaip galintys būti panaudoti be papildomo priedėlio kaip ginklo taikikliai. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažįsta, jog yra kaltas dėl administracinio nusižengimo, tačiau teismui visgi neatsižvelgus į šias aplinkybes, papildomai pasisakytina ir dėl kitų galimybių netaikyti privalomo turto konfiskavimo (b. l. 1-6).

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. įgaliotas atstovas advokatas A. Kručkauskas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną E. S. atžvilgiu. Patikslintame prašyme nurodyta, kad administracinio nusižengimo byloje buvo tenkintas administracinėn atsakomybėn traukiamo atstovo advokato A. K. prašymas daryti pertrauką byloje iki įsigalios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Minėtas įstatymas įsigaliojo 2022 m. liepos 1 d., todėl nebėra kliūčių nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir yra pagrindas ją atnaujinti po pertraukos. Pagal naujai, nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojusią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 redakciją, veika, pagal kurią E. S. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, prarado pavojingumą. Naujai įsigaliojusiame įstatyme iš 3 straipsnio 11 punkto ir A kategorijai priskirtinų ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų buvo išbraukti naktiniai taikikliai. Būtent dėl naktinių taikiklių įsigijimo ir laikymo buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn E. S. Advokato teigimu, būtent tai patvirtina, kad išnyksta pagrindas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus vertinti pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį. Skunde taip pat akcentuota, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas užfiksuotas 2020 m. spalio 29 d., 10.00 val. data. Tai reiškia, kad dviejų metų terminas pasibaigė 2022 m. spalio 29 d. Šio prašymo pateikimo dieną nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos jau yra praėję daugiau nei 2 metai 2 mėnesiai. Advokato vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad yra dar vienas pagrindas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui. Advokato prašyme pripažinta, kad be Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde išdėstytų motyvų, sudarančių pagrindą išteisinti E. S. ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, bylos nagrinėjimo metu atsirado dar du nauji ANK 591 straipsnio 6 ir 7 punktuose numatyti Nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindai. Kaip minėta skunde, E. S. veiksmuose nebuvo visų būtinųjų ANK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių, tačiau be to, šiai dienai pasibaigė administracinės atsakomybės taikymo senatis bei dėl teisės aktų pasikeitimo pastarajam inkriminuotas nusižengimas tapo nepavojingas (b. l. 97-98).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. atstovo advokato A. Kručkausko skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad Institucijos tyrėjas V. P., priimdamas Nutarimą, teisėtai ir pagrįstai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tyrėjas priimdamas Nutarimą, vadovavosi vyresniojo tyrėjo G. B. tarnybiniu pranešimu, liudytojo V. Ž. apklausa, specialisto R. Š. išvada (b. l. 25).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. įgaliotoji atstovė advokato padėjėja A. Bakanavičienė parodė, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas, kadangi protokole įvardijamas nusižengimo padarymo laikas yra klaidingas. Nurodytas nusižengimo laikas - 2020 m. spalio 29 d. Tą dieną iš UAB ,,Duomenys neskelbtini“ buvo paimtos ir sulaikytos prekės, tuo tarpu, ginklų įsigijimas vyko anksčiau, - 2020 m. spalio 19 d. Būtent šią dieną UAB ,,Duomenys neskelbtini“ iš (duomenys neskelbtini) gamintojo įsigijo ginklų priedėlius. Įsigijimo dokumentai buvo pateikti kartu su skundu. Nutarime remiamasi Ekspertų komisijos spalio 19 d. sprendimu, pagal kurį priedėliai priskiriami draudžiamiems A kategorijos priedėliams. Minėtas sprendimas įsigaliojo 2020 m. spalio 20 d. Tai reiškia, kad šis teisės aktas įsigaliojo vieną dieną po to, kai buvo atliktas užsakymas. Užsakymo atlikimo metu minėtas teisės aktas nebuvo paskelbtas ir galiojantis, todėl E. S. negalėjo juo vadovautis. Po bylos sustabdymo jie pateikė patikslintą prašymą, papildė savo argumentus tuo, kad 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagal šio įstatymo redakciją, E. S. inkriminuojama veika prarado pavojingumą, kadangi A kategorijos ginklų priedėliams minėti taikikliai nėra priskiriami. Jų manymu, tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas administracinę teiseną nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas analogiškoje byloje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą dėl to paties gamintojo ir priedėlių ir 2022 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo administracinio nusižengimo bylą nutraukė, atsižvelgdamas į aptarimus įstatymo pakeitimus. Pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Nutarime minima nusižengimo data - 2020 m. spalio 29 d., todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas jau yra pasibaigęs. Tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas bylai nutraukti.

Iš 2020 m. spalio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pardavėjas „Duomenys neskelbtini“ pirkėjui UAB „Duomenys neskelbtini“, atstovaujamam E. S., pardavė terminius žiūronus „Eye“, modelis „E2N V2.0“ – 4 vnt., vieneto kaina – 580,00 USD, suma už 4 vnt. – 2 320,00 USD, ir terminius žiūronus „Eye“, modelis „CL42“ – 5 vnt., vieneto kaina – 2 050,00 USD, suma už 5 vnt. – 10 250,00 USD, pristatymo kaina – 225,00 USD, bendra suma – 12 795,00 USD (b. l. 7).

Iš 2020 m. spalio 19 d. komercinės sąskaitos faktūros matyti, kad pardavėjas „Duomenys neskelbtini“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pirkėjui UAB „Duomenys neskelbtini“, atstovaujamam E. S., pardavė terminius žiūronus „Eye“, modelis „E2N V2.0“ – 4 vnt., vieneto kaina – 580,00 USD, suma už 4 vnt. – 2 320,00 USD ir terminius žiūronus „Eye“, modelis „CL42“ – 5 vnt., vieneto kaina – 2 050,00 USD, suma už 5 vnt. – 10 250,00 USD, pristatymo kaina – 225,00 USD, bendra suma – 12 795,00 USD (b. l. 8).

Iš 2020 m. spalio 19 d. pakavimo sąrašo matyti, kad pardavėjas „Duomenys neskelbtini“, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pirkėjui UAB „Duomenys neskelbtini“, atstovaujamam E. S., supakavo terminius žiūronus „Eye“, modelis „E2N V2.0“ – 4 vnt., ir terminius žiūronus „Eye“, modelis „CL42“ – 5 vnt. (b. l. 9).

Gamintojo „Duomenys neskelbtini“ patvirtinimo laiške nurodyta, kad jie patvirtina, jog „CL42“ termovizoriaus kamera veikia tik stebėjimo tikslais, tačiau negali būti naudojama su ginklu. Siekiant panaudoti „CL42“ termovizoriaus kamerą su ginklu, reikia pakeisti termovizoriaus dizainą. Šis termovizorius yra pagamintas pagal UAB „Duomenys neskelbtini“ užsakymą. Produkto paskirtis yra stebėjimo monukulinė (b. l. 10-11).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo G. B. 2020 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. spalio 29 d., apie 10.50 val., dirbant kartu su tyrėju L. S., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), UAB „Duomenys neskelbtini“ įmonėje buvo gauta siunta su ginklo dalimis, kurios yra uždraustos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko UAB „Duomenys neskelbtini“ atstovas V. Ž., kuris nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) gavo siuntinį, kurį turėjo nugabenti UAB „Duomenys neskelbtini“ įmonei, tačiau tikrinant siuntos dokumentus, paaiškėjo, kad siuntinyje yra prekės, kurioms yra būtina licencija ir leidimas. Įvykio vietoje UAB „Duomenys neskelbtini“ atstovas V. Ž. buvo apklaustas. Susisiekus su Lietuvos Respublikos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus (toliau – ir Licencijavimo skyriaus) atstovais, jie nurodė, kad siuntinyje, esantys daiktai yra A kategorijos ginklų priedėliai, kuriems yra būtinas leidimas. Licencijavimo skyriaus pareigūnai nurodė, kad draudžiamus daiktus reikia paimti ir pridėti prie administracinio nusižengimo teisenos. Įvykis filmuotas BODY CAM 1004 ir 1005. Pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).

Įvykio vietoje esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 29 d. apklaustas UAB „Duomenys neskelbtini“ atstovas V. Ž. parodė, kad 2020 m. spalio 23 d. į skubių siuntų UAB „Duomenys neskelbtini“ sandėlį atvyko siuntinys Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kuris buvo adresuotas UAB „Duomenys neskelbtini“ įmonei. Tikrinant siuntinio dokumentaciją ir ruošiant siuntos deklaraciją Lietuvos Respublikos muitinei, kilo įtarimų, kad siuntos dalis, yra galimai priskiriama prie ginklų, o būtent prekė „CL42“ (termovizorius). Siuntos gavėjas UAB „Duomenys neskelbtini“ nuo pat siuntos gavimo, nenurodė, kad gautoje siuntoje esančios prekės yra priskiriamos prie ginklų, nurodinėjo, kad tai yra termovizoriai buitinėms reikmėms, kuriems leidimai ir licencija nebūtina. Buvo kreiptasi į Licencijavimo skyriaus vyriausiąjį tyrėją V. Š. ir paaiškėjo, kad minėta siuntinio dalis yra priskiriama ginklams, kuriems reikalingas leidimas ir licencija. Minėtas tyrėjas nurodė, kad tokiam daiktui nebus išduota licencija, todėl jie kreipėsi į policiją. Susisiekus su siuntos gavėju jis nurodė, kad tai yra buitinis termovizorius, kurio neįmanoma uždėti ant ginklų, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo. Siuntos gavėjas pateikė siuntėjo patvirtinimą (neatitinkanti oficialių dokumentų reikalavimų), kuris nurodo, kad minėtos prekės nėra uždraustos (b. l. 16).

Iš 2020 m. spalio 29 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad iš UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo paimti ginklo priedeliai „Thermal imager EYE model Nr. CL42“ – 5 vnt. (b. l. 17).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. sausio 6 d. specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-5(8.1) nurodyta, kad tirti pateikti penki objektai yra pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) naktinio matymo monokuliarai „Xclip CL42“, skirti stebėti atskirai arba tvirtinti prie ginklų optinių taikiklių darbui silpno apšviestumo arba nakties sąlygomis. Pateikti tirti monokuliarai yra skirti be papildomo perdarymo prijungti prie įvairaus kalibro šaunamųjų ginklų optinių taikiklių. Prijungus prie ginklo optinio taikiklio jie yra naudojami kaip naktiniai taikikliai ir yra skirti ginklui nutaikyti į taikinį ir kuriuo, pasinaudojus elektroniką, išryškinimas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos 2020 m. spalio 19 d. posėdžio protokolo Nr. 5-IN-l išrašu, šiems naktinio matymo monokuliarams yra taikomi naktiniams taikikliams (A kategorijos ginklų priedėliams) nustatyti apyvartos reikalavimai (b. l. 20-23).

Iš 2021 m. birželio 3 d. kvito B serija BBB Nr.(duomenys neskelbtini) matyti, kad iš E. S. buvo paimti naktiniai taikikliai monokuliarai „XCLIP CL42“ – 5 vnt., Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro kartoninėje dėžėje nuo popieriaus Nr. 24-136 (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

ANK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimą, laikymą ir naudojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Šio teismo nutarimo priėmimo metu galiojanti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija numato, kad civilinėje apyvartoje yra draudžiami A kategorijos ginklai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, skirtus A kategorijos ginklams, jų dalis, Europos fiziniai ar Europos juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, nacionaliniai, respublikiniai, savivaldybių muziejai, A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis, jų dalis tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos, kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta pagal šį įstatymą (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2022 m. liepos 2 d.). Šiuo metu galiojančioje Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 11 punkto redakcijoje taip pat numatyta, kad A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims yra priskiriami tik duslintuvai. Minėto teisės akto 3 straipsnio 1 dalies 11 punktas, galiojęs iki 2022 m. liepos 2 d., taip pat ir E. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu bei skundžiamo Nutarimo priėmimo metu, nustatė, kad A kategorijos ginklams priskiriami ne tik duslintuvai, bet naktiniai taikikliai, kurių kategorijai yra priskirtini ir UAB „Duomenys neskelbtini“ užsakyti ir gavimo metu teisėsaugos institucijų išimti naktinio matymo monokuliarai. Tai reiškia, kad nuo 2022 m. liepos 2 d. įsigaliojusi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija iš A kategorijai priskirtinų ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų išbraukė naktinius taikiklius, disponavimas kuriais skundžiamo Nutarimo priėmimo metu buvo sietinas su administracinės atsakomybės taikymu.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, daiktų ir įrenginių modelius ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija.

Ekspertų komisijos 2020 m. spalio 19 d. sprendimo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2020 m. spalio 20 d., 1.5 punkte buvo numatyta, kad A kategorijai yra priskiriami naktinio matymo monokuliarai, kurių panaudojimą gamintojai numatė kaip naktinių taikiklių arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie optinių taikiklių, esančių prie ginklo, tuo tarpu šio teisės akto 1.6 punkte buvo numatyta, kad A kategorijai yra priskirtini ir termoviziniai taikikliai, kurių apyvartai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir naktiniams taikikliams. Kaip buvo minėta ir anksčiau šio teismo nutarimo priėmimo metu galiojančioje Ekspertų komisijos 2020 m. spalio 19 d. sprendimo redakcijoje nurodyti 1.5 bei 1.6 punktai Ekspertų komisijos 2022 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 5-V4-2. yra pripažinti negaliojančiais nuo 2022 m. birželio 15 d.

Šioje administracinio nusižengimo byloje E. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 233 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad įmonė UAB „Duomenys neskelbtini“ 2020 m. spalio 29 d. įsigijo ir į Lietuvos Respublikos teritoriją atsigabeno, per greitų siuntų įmonę UAB „Duomenys neskelbtini“, esančią (duomenys neskelbtini), 5 ginklų priedelius (termovizorius), kurie yra uždrausti, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įsakymo Nr. IX-705 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą. 2020 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini), UAB „Duomenys neskelbtini“ pašto poste sulaikyta siunta – 5 vnt. termovizorių, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), kurių gavėjas UAB „Duomenys neskelbtini“, vadovaujantis 2021 m. sausio 6 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro gauta išvada Nr. 140-IS1-5(8.1), siuntoje esantys objektai yra pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) naktinio matymo monokuliarai „Xclip CL42“, skirti stebėti atskirai arba tvirtinti prie ginklų optinių taikiklių darbui silpno apšvietimo arba nakties sąlygomis.

Iš ANK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto teisinio reguliavimo yra akivaizdu, kad ši norma, numatanti atsakomybę už ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimą, laikymą ir naudojimą, yra blanketinė. Tam, kad būtų galima nustatyti kokiais ginklais ar jų priedėliais yra draudžiama disponuoti ar jų disponavimui yra būtinas tam tikras leidimas, yra būtina remtis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis. Pabrėžtina, jog nuo aptariamo ir E. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo iki šio teismo nutarimo priėmimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas keitėsi ne kartą. E. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija (galiojo iki 2022 m. liepos 2 d.) civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų kategorijai priskyrė ir UAB „Duomenys neskelbtini“ į Lietuvos Respubliką atgabentus termovizorius, atitinkančius naktinių taikiklių (A kategorijos ginklų priedėlių) kategoriją ir jai nustatytus apyvartos reikalavimus (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kaip buvo minėta šio nutarimo ankstesnėje dalyje, nuo 2022 m. liepos 2 d. įsigaliojo nauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija, kuri UAB „Duomenys neskelbtini“ atgabentų termovizorių apyvartą legalizavo – minėti objektai nėra priskiriami draudžiamiems apyvartoje A kategorijos ginklų priedėliams (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 11 punktas), o jų prekyba yra galima. Akivaizdu, kad toks ANK 233 straipsnio nuostatų taikymui reikšmingas aptartas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pasikeitimas dekriminalizavo disponavimą tam tikrais, šiuo atveju ir UAB „Duomenys neskelbtini“ įgytais, objektais.

ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Šios normos 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobaudą, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

Pažymėtina, kad dar 2009 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575- 325/2009 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog principas lex benignior retro agit (teisės normos retroaktyvus galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams), be kita ko, yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo 8 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančio ANK 3 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią), kurioje numatyta, jog aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Šio principo taikymas pripažintas ir gausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. N444-328/2008, Nr. N444-399/2008 ir kt.). Taigi, tiek administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, tiek nuobaudos paskyrimo, tiek ir jos vykdymo metu galioję teisės aktai nuosekliai numatė ir numato, kad švelnesnio įstatymo priėmimas asmens nuobaudos vykdymo metu (nebaigus vykdyti nuobaudos) turi grįžtamąją galią. Akivaizdu, kad esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, asmuo turi teisėtus lūkesčius, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui, susijusiam su minėto asmens veiksmų dekriminalizavimu, jam bus taikomos naujas teisinis reguliavimas, švelninantis pastarojo teisinę padėtį.

Anksčiau aptarto teisinio reguliavimo, teismų praktikos ir administracinio nusižengimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste neabejotina, kad nuo 2022 m. liepos 2 d. įsigaliojusi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija, iš civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų kategorijos eliminuojanti naktinius taikiklius, laikina įstatymu, panaikinančiu atsakomybę už administracinį nusižengimą, turinčiu grįžtamąją galią bei taikytinu ir E. S. atveju.

ANK 591 straipsnyje įtvirtina aplinkybes, kurioms esant administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Pagal ANK 591 straipsnio 6 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, Institucijos 2021 m. gegužės 7 d. Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena E. S. atžvilgiu nutrauktina, pasikeitus teisiniam reguliavimui, sietinam su ANK 233 straipsnio nuostatų taikymu, o būtent - 2022 m. liepos 2 d. įsigaliojus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 11 punktui, panaikinančiam nuostatą, draudžianti naktinių taikiklių apyvartą.

Nors administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu E. S. įgaliotas atstovas apeliavo ir į tai, kad skundžiamas Nutarimas privalo būti panaikintas ir dėl to, kad E. S. veiksmai nepasižymėjo visais jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymiais, tačiau teismas plačiau dėl minėtų argumentų nepasisako, kadangi pastarajam pradėta administracinė teisena yra nutrauktina absoliučiu pagrindu, numatytu ANK 591 straipsnio 6 punkte. Pabrėžtina, jog toks administracinės teisenos nutraukimas administracinėn atsakomybėn patrauktam E. S. jokių neigiamų pasekmių nesukels (kaip pavyzdžiui baudžiamosios bylos nutraukimas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai), todėl papildomas pasisakymas dėl pastarajam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių laikytinas pertekliniu bei netikslingu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. įgalioto atstovo advokato Alberto Kručkausko skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) tyrėjo V. P. 2021 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-1930-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną E. S. atžvilgiu nutraukti.

Dėl nutarimo per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė