Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nepilno vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,

L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini) nedirbanti, neteista

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2010-04-17, apie 19 val. 30 min., Žaibo g. Rudaminos kaime Vilniaus rajone Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulei J. P. sustabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašius vairuotojos A. B. pateikti dokumentus patikrinimui, jis, sėdėdamas automobilio „VOLVO“-460 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartodamas necenzūrinius žodžius tarnybines pareigas einančios Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulės J. P. atžvilgiu, įžeidė ją,

po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patruliui V. K. pareikalavus, kad A. B. nustotų keiktis ir atsiprašytų policijos pareigūnės J. P. , Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulio V. K. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir tuo įžeidė tarnybines pareigas ėjusį patrulį V. K.,

po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patruliui V. K. iškvietus pastiprinimą- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB vyr. patrulį L. M. bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB vyr. patrulį R. L., jis jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir tuo įžeidė einančius tarnybos pareigas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB vyresniuosius patrulius L. M. ir R. L.,

po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, policijos pareigūnams dar iškvietus pastiprinimą- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulį G. R., patrulį G. D. ir patrulį J. M., jis jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir tuo įžeidė einančius savo tarnybines pareigas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS patrulį G. R., patrulį G. D. ir patrulį J. M..

po to, policijos tarnybiniu automobiliu FIAT DUKATO v/n (duomenys neskelbtini) bevežant A. B. į Vilniaus rajono policijos komisariatą, esantį Vilniaus m., H. Manto g. 4, jis keikė necenzūriniais žodžiais jį lydėjusius policijos pareigūnus- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulį G. R., G. D. ir patrulį J. M., ir tuo įžeidė einančius savo tarnybines pareigas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulį G. R., patrulį G. D. ir patrulį J. M., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str.

L. B. 2010-04-17, apie 19.30 val., Žaibo gatvėje, Rudaminos kaime, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulei J. P. sustabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini) vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašius vairuotojos A. B. pateikti dokumentus patikrinimui, o keleiviui A. B. pradėjus įžeidinėti savo tarnybines pareigas einančius policijos pareigūnus-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS patrulę J. P., vyr. patrulę L. M., patrulį V. K., vyr. patrulį R. L., turėdama tikslą sukliudyti sulaikyti A. B., įžeidusį policijos pareigūnus, prieš policijos pareigūnus panaudojo fizinį smurtą, t.y. kojomis sudavė du smūgius Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS patrulei J. P. į dešinę blauzdą ir dešinį kelį, padarydama poodines kraujosruvas dešinės blauzdos ir kelio išoriniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko suspaudė pirštais ir draskė nagais vyresniajai patrulei L. M. dešinį ir kairį riešus, taip padarydama kraujosruvas ir odos įdrėskimus dešiniojo dilbio - riešo srityje, odos įdrėskimą kairiojo riešo srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei suplėšė vyresniosios patrulės L. M. uniforminės striukės rankovę, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams-savo tarnybines pareigas ėjusioms Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulei J. P. ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB vyr. patrulei L. M., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Motyvuojamoji dalis

Specialisto išvadoje Nr. G 1251/10(01) nurodyta, kad L. B. padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-04-17). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 204-205, t. 1)

2010-04-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta L. M. pateikė uniforminę striukę, kuri buvo apžiūrėta. Apžiūros metu nustatyta, kad uniforminė striukė yra tamsiai žalios spalvos, užsegama iš priekio užtrauktuku bei 4 kniedėmis. Striukės priekyje iš kairės ir iš dešinės yra 4 kišenės, viršutinės užsegamos kniedėmis, apatinės be užsegimų. Dešinės pusės viršutinės kišenės kniedė išplėšta iš striukės pagrindo. Kišenės kraštuose medžiagos plyšiai apie 2 cm ilgio. Ant dešinės rankovės nuo rankogalio 10 cm. ilgio išplyšusi siūlė. Pamušalas nepažeistas. Taip pat yra siūlės plyšys po kairės rankos rankove nuo pažasties 5 cm. ilgyje. (b.l. 53-57, t. 1).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolais, iš kurių matyti, kad visi nukentėjusieji pavirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 , b.l. 39, 68, 84, 100,

Vilniaus apskr. VPK Vilniaus raj. PK VTS PB pareigūnų J. P., L. M., V. K., R. L., G. R., G. D., J. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2010-04-17, apie 19.00 val., vykdant tarnybines pareigas su pareigūnu V. K., sustabdžius patikrinimui automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinant vairuotojo dokumentus, šalia vairuotojo sėdintis keleivis pradėjo necenzūriniais žodžiavais įžeidinėti pareigūnę J. P., vėliau pareigūną V. K., bei vėliau atvykusius policijos pareigūnus, o L. B. pasipriešino policijos pareigūnams, , panaudodama fazinį smurtą, suplėšė pareigūnės L. M. uniforminę striukę (t.1, b.l. 16-27).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2010-04-17, apie 21.39 val., L. B. buvo blaivi (t.2, b.l. 2).

Iš Vilniaus apskr.. VPK Vilniaus traj. PK 2011-07-11 rašto matyti, kad 2010-04-17 Vilniaus raj. PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio pamainos (17.00 val. iki 2.00 val.) pareigūnus instruktavo vyresnysis patrulis V. K. (patrulio sudėtis – V. K. ir J. P.) pagal tarnybos užduotį, kurie turėjo užtikrinti viešėją tvarką Rudaminos, Skaidiškių ir Juodšilių gyvenvietėse; 2011-04-17, apie 19.30 val., šie pareigūnai sustabdė patikrinimui transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai radijo ryšiu pranešę Operatyvaus valdymo poskyriui; apie pasipriešinimą policijos pareigūnams ir reikalingą pagalbą informavo Operatyvaus valdymo poskyriui, į pagalbą atvyko patrulis „Vilnia – 84“, tarnybiniais pranešimais Vilniaus raj. VPK vadovybė buvo informuota apie sulaikymo metu panaudotas spec. priemones (t.2, b.l. 125-137).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta kad kaltinime nurodyta kaltinamųjų veikų kvalifikacija atitinka faktines bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė už valstybės ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Kvalifikuojant veiką pagal BK 290 straipsnį, svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą.

Neginčytinai nustatyta, kad įvykio metu uniformuoti policijos pareigūnai J. P. ir V. K., bei vėliau į įvykio vietą atvykę pareigūnai, nukentusieji, vykdė tarnybos pareigas. Policijos pareigūnai J. P. ir V. K. sustabdė nurodytą automobilį tikslu patikrinti vairuotojo dokumentus, patikrinti, ar nedaromas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, patikrinti su tuo susijusius asmenis, transporto priemonę ir pan., ir, kaip, kaip nurodė šie pareigūnai, įvykis prasidėjo tuo, kad, tikrinant vairuotojo dokumentus kaltinamasis pradėjo necenzūriniais žodžiais keiktis, įžeidinėti dokumentus tikrinančią pareigūnę J. P., o pareigūnui V. K. pareikalavus nustoti tai daryti ir atsiprašyti pareigūnės, kaltinamasis neklausė paliepimo nutraukti neteisėtus veiksmus, toliau įžeidinėjo necenzūrinis žodžiais pareigūnus, juos įžeidinėjo, dėl ko pareigūnas V. K. pareikalavo išlipti iš automobilio ir įsėsti į tarnybinį policijos automobilį tikslu nustatyti asmenybę bei surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, ką kaltinamasis atsisakė daryti, dėl ko buvo iškviestas pastiprinimas ir jam atvykus, kaltinamasis buvo jėga ištrauktas iš automobilio ir įsodintas į policijos tarnybinį automobilį. Iš visų nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad kaltinamasis tiek tikrinant vairuotojo dokumentus, tiek policijos pareigūnui V. K. pareikalavus nustoti įžeidinėti pareigūnus bei atsiprašyti policijos pareigūnės J. P., tiek du kartus iškvietus pastiprinimą, taip pat bevežant jį į policijos komisariatą tarnybiniame automobilyje policijos pareigūnų – nukentėjusiųjų- atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Tai patvirtina visi teisme apklausti nukentėjusieji, iš dalies ir pats kaltinamasis, kuris nurodė, kad jį prieš jo valią įsodinus į policijos tarnybinį automobilį, jis galimai galėjo pavartoti necenzūrinius žodžius.

Kaltinamasis A. B. neigia padaręs šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neigia įžeidinėjęs policijos pareigūnus, teisme teigė, kad buvo neteisėtai sustabdytas automobilis ir atliekama dokumentų patikra, bei, kad buvo neteisėti ir tolimesni policijos pareigūnų veiksmai sulaikant jį.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neprisipažinimas padarius šias nusikalstamas veikas vertintinas kaip gynybos būdas. Tik esanti byloje kitų neginčijamų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Teismas vertindamas teisme apklaustų parodymus, pripažįsta, kad jų parodymai yra tinkamas įrodymų šaltinis, kadangi jų parodymai gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas (BPK 20 str.). Šie nukentėjusieji davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei iš esmės analogiškus apklausti teisiamajame, jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, jie davė parodymus būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai tinkamai užfiksuoti, nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusieji būtų turėję motyvą apkalbėti kaltinamuosius, duoti melagingus parodymus, teismas neabejoja šių visų nukentėjusiųjų parodymų teisingumu ir objektyvumu.

Teismas, ištyręs bylos įrodymų visumą: kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus teisme, nustatė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinime nurodytiems policijos pareigūnams vykdant viešojo administravimo funkcijas ir kaltinamasis žinodamas, kad nukentėjusieji atlieka savo pareigas, sukėlė konfliktą, kurio metu išsakė žodžius.

Policijos pareigūnas yra viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo ir turi teisę reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų teisėtus jo nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą (Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., 16 str. 1 d.).

Nors kaltinamojo nuomone policijos pareigūnai jo ir jo šeimos narių atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus: neteisėtai sustabdė automobilį, tikrino dokumentus, reikalavo, kad jis išliptų iš automobilio ir įsėstų į policijos tarnybinį automobilį, neteisėtai sulaikė jį, įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Pažymėtina, kad kaltinamojo manymu kokius nors neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus, kaltinamasis turėjo teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamojo išsakyti necenzūriniai žodžiai buvo išsakomi konkrečių policijos pareigūnų atžvilgiu ir, kad buvo išsakyti būtent dėl pareigūnų vykdomų funkcijų, kad įžeidimas buvo padarytas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis tokiais veiksmais siekė parodyti savo negatyvų požiūrį į nukentėjusiųjų atliekamas pareigas, pažeminti juos, pademonstruoti bendrą neigiamą pareigūnų asmenybės vertinimą, diskredituoti juos ir kenkti jų moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir pačių akyse. Sakydamas necenzūrinius žodžius, chamiškus posakius, kaltinamasis neabejotinai suprato, kad įžeidžia ir žemina savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, taigi jis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Neginčytinai įrodyta, kad visi kaltinamojo veiksmai buvo tęstiniai, vyko trumpa laiką ir buvo nukreipti įžeisti policijos pareigūnus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip tęstinė nusikalstama veika pagal BK 290 str.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-321/2009).

Nors kaltinamoji ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, teigė, kad nekliudė pareigūnams atlikti savo pareigas, o tik prašė nesulaikinėti jos sūnaus, kaltinamojo A. B., fizinio smurto policijos pareigūnių atžvilgiu nenaudojo, uniforminę striukę neplėšė, jos versiją paneigia nukentėjusiųjų parodymai, specialistų išvados, kuriuose konstatuoti nežymūs kūno sužalojimai, daiktų poėmio bei daiktinių įrodymų apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuota, kad uniforminės striukės apžiūra bei nurodyti jos sugadinimai.

Pasipriešinimo viešojo administravimo funkcijas atlikusiems asmenims sudėtis apima nežymų sveikatos sutrikdymą, o kai vienu metu pasipriešinama pavartojant smurtą, veika sudaro vieno, numatančio sunkesnę baudžiamąją atsakomybę, nusikaltimo požymius.

Tokiu būdu teismas ištyręs ir įvertinęs kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialistų išvadas, kitus aukščiau išvardintus duomenis, pripažįsta, kad yra neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji L. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje siekė sukliudyti kaltinime nurodytiems policijos pareigūnams sulaikyti A. B., ir kryptingai panaudojo fizinį smurtą kojomis sudavė du smūgius policijos pareigūnei J. P. į dešinę blauzdą ir dešinį kelį, padarydama poodines kraujosruvas dešinės blauzdos ir kelio išoriniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko suspaudė pirštais ir draskė nagais policijos pareigūnei L. M. dešinį ir kairį riešus, taip padarydama kraujosruvas ir odos įdrėskimus dešiniojo dilbio - riešo srityje, odos įdrėskimą kairiojo riešo srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei suplėšė policijos pareigūnės L. M. uniforminės striukės rankovę, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams-savo tarnybines pareigas ėjusioms pareigūnėms, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). kaltinamosios L. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurie priskiriami nesunkiems (BK 11 str. 3 d.), į jų padarymo aplinkybes, motyvus, tikslą, kaltės formą-tyčią, nukentėjusiųjų sužalojimo sunkumus ir kaltinamųjų asmenybes, kurie anksčiau neteisti, nebausti administracine tvarka, kaltinamasis A. B. dirba, L. B. nedirba, abu turi pastovią gyvenamą vietą, šeimas, pragyvenimo šaltinį, į tai, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių, nustatyta viena kaltinamojo A. B. viena sunkinanti aplinkybė, ir mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant jiems sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytas bausmes-baudas.

Kardomosios priemonės, paskirtos kaltinamiesiems, naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusioji L. M. pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Jame nurodė, kad žalos dydį nulėmė patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad ji patyrė fizinį skausmą, ir moralinę traumą (t.1, b.l. 51).

Nukentėjusioji J. P. pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Jame nurodė, kad žalos dydį nulėmė taip pat patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad ji patyrė fizinį skausmą, ir moralinę traumą (t.1, b.l. 76).

Nukentėjusysis V. K. pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. (t.1, b.l. 92).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.).

Ištyręs įrodymus teismas pripažįsta, kad pagrindas tenkinti civilinius ieškinius yra. Sprendžiant jų dydžio klausimą atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, žalą padariusių asmenų kaltę, nukentėjusiųjų J. P. ir L. M. sužalojimų pobūdį ir pavojingumą, jų pasekmes ir tai, kad šiuo metu joms liekamųjų reiškinių nėra, o V. K. kūno sužalojimas nebuvo padarytas, kad visiems nukentėjusiesiems nepadaryta turtinė žala, į kaltinamųjų turtinę padėtį, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, t.y. L. M. ir J. P. įvertintos pinigine suma neturtinės žalos mažintinos iki 800 Lt, o V. K. – iki 400 Lt (BPK 115 str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 3 d., 303 str. 2 d.

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir skirti 10 MGL (1300 litų) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą 2010-04-18,t.y. vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai.

L. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir skirti 13 MGL (1690 litų) dydžio baudą.

Kardomasias priemones– rašytinius pasižadėjimus neišvykti, paskirtas A. B. ir L. B. -palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, uniforminę striukę grąžinti L. M..

J. P. ir L. M. ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. B. po 800 Lt neturtinės žalos J. P. ir L. M. naudai.

V. K. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. B. 400 Lt neturtinei žalai atlyginti V. K. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą N. 10-1-00631-10 grąžinti Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.