Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. O. skundą atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“, jam priklauso 30% neišduotų uniformos dalių vertės, t. y. 1633,50 Lt.

Atkreipė dėmesį, kad 2010-07-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1063 „Dėl Laisvės atėmimo vietų reorganizavimo“. Nutarimo 2.4 punkte nurodyta, kad: „Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namai reorganizuojami sujungimo būdu - reorganizuojamus Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus sujungiant į naują juridinį asmenį - Laisvės atėmimo vietų ligoninę“. Taip pat ginčo laikotarpiu aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-10-25 įsakymas Nr. IR-231, kuriame nurodyta, kad įvykdžius reorganizaciją naujas juridinis darinys (Laisvės atėmimo vietų ligoninė) pradeda veiklą nuo 2011-02-01, todėl Ligoninės atsakomybė prasideda nuo minėtos datos.

Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies

Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės gauti kompensaciją už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2013-12-04 kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę su prašymu išmokėti priklausančią kompensaciją už neišduotas nustatyta tvarka tarnybinės uniformos dalis nuo 2003 metų arba išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta neišduotų uniformos dalių vertė, apskaičiuota pagal tuo metu galiojančias kainas (b. l. 3). Atsakovė 2013-12-12 raštu Nr. S-PR-2549 R. O. pateikė informaciją apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį nuo 2003 m., nurodydamas uniformos dalis, jų kainą, neišduotos uniformos dalių skaičių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi (b. l. 4-6).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas), kurio 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą. Pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (Statuto 18 str. 2 d.). Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras (Statuto 18 str. 3 d). Teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos ir dėvėjimo tvarka (toliau - ir Tvarka), reglamentuojančios visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių ir dėvėjimo terminus.

Pagal šioje tvarkoje įtvirtintas nuostatas, pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas (1 punktas); Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta (2 punktas); Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija (3 punktas); nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija (4 punktas).

Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba, kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos: Nr. A662-2857/2012, Nr. A552-2845/2012). Teismas taip pat yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (LVAT administracinė byla Nr. A63-2434/2011).

Išanalizavus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovei tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Kitaip šis klausimas sprendžiamas esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją. Aptariamu atveju atsakovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė neneigia, kad nuo 2003 metų pareiškėjui neišdavinėjo pagal teisės aktus priklausančių uniformos dalių.

Tvarkoje nustatyta procedūra dėl kompensacijos išmokėjimo nebuvo atlikta, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirti nuostoliai dėl tarnybinės uniformos neišdavimo atlygintini priteisiant žalą, atsiradusią dėl to, kad pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. LVAT praktikoje taip pat nuolat pažymima, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (žr. 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. Viešoji (valstybės) civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsnyje: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Šiuo atveju pareiškėjas žalą patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės neveikimo, t. y. priklausančių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo 2003-2013 metais. Teismo vertinimu, turtinės žalos atsiradimas pagrindžiamas aplinkybėmis, jog pareiškėjas turėjo nešioti nusidėvėjusias uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai buvo pasibaigę ir kurias reikėjo siūti ir pan., ar tarnyboje buvo priverstas dėvėti savo lėšomis įsigytas uniformos dalis. Duomenų, kad pareiškėjas apskritai tarnybinės uniformos darbo metu nedėvėjo, byloje nėra. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, LVAT praktika, teismas daro išvadą, kad šuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjo neabejotinai patirtą turtinę žalą dėl uniformos dalių neišdavimo.

Pareiškėjas duomenų apie tai, kiek išlaidų yra patyręs, nekaupė ir teismui nepateikė. Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A261-1032/14, išaiškino, kad Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (LVAT administracinėse bylose: Nr. A438-1796/2013, Nr. A552-1936/2013, Nr. A146-1648/2013, Nr. A662-1608/2013, Nr. A492-1647/2013).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2003 metų sausio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio pareiškėjui nebuvo išduotos uniformos dalys už 5283,73 Lt: 83,57 Lt (48 Lt + 35,57 Lt) už 2 žiemines kepures (neišduotos 2008 m., 2013 m.); 153,89 Lt (26 Lt + 26 Lt + 24 Lt + 48 Lt + 29,89 Lt) už 5 vasarines kepures (neišduotos 2004 m., 2005 m., 2007 m., 2009 m., 2013 m.); 325 Lt už 1 žieminę striukę (neišduota 2011 m.); 257 Lt (102 Lt + 155 Lt) už 2 vasarines striukes (neišduotos 2006 m., 2009 m.); 256 Lt (128 Lt + 128 Lt) už 2 kostiumus (neišduoti 2004 m., 2005 m.); 220 Lt (118 Lt + 102 Lt) už 2 megztinius (neišduoti 2005 m., 2009 m. ); 380 Lt (95 Lt x 4) už 4 kelnes (neišduotos 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m.); 53,10 Lt už diržą (neišduotas 2009 m.); 476,51 Lt (134,31 Lt + 171,10 Lt + 171,10 Lt) už 3 poras demisezoninių batų (neišduoti 2005 m., 2009 m., 2011 m.); 766,75 Lt (125 Lt + 177 Lt + 177 Lt + 162,75 Lt + 125 Lt) už 5 poras žieminių batų (neišduoti 2005 m., 2007 m., 2009 m., 2011 m., 2013 m.); 998,30 Lt (100 Lt x 4 + 129,80 Lt x 3 + 100 Lt + 108,90 Lt) už 9 poras batelių (neišduoti 2004 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m.); 751,35 Lt (44 Lt x 2 +43 Lt + 54 Lt + 54 Lt x 2 + 54 Lt x 2 + 54 Lt x 2 + 49 Lt x 2 + 59,35 Lt) už 15 vnt. marškinių ilgomis rankovėmis (neišduoti 2004 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., – po 2 vnt., 2007 m., 2008 m., 2013 m. – po 1 vnt.); 222 Lt (38 Lt + 2 x 46 Lt + 2 x 46 Lt) už 5 vnt. marškinių trumpomis rankovėmis (neišduoti 2007 m. – 1 vnt., 2009, 2010 m. – po 2 vnt.); 62,50 Lt (10,50 Lt + 10 Lt + 10 Lt + 16 Lt + 16 Lt) už 5 kaklaraiščius (neišduoti 2004 m., 2005 m., 2007 m., 2009 m., 2011 m.); 17,70 Lt už 1 šaliką (neišduotas 2011 m.); 224,20 Lt (112,10 Lt + 112,10 Lt) už 2 pirštines (neišduotos 2007 m., 2011 m.); 9,48 Lt už antsiuvus (neišduoti 2012 m.); 26,38 Lt už antpečių movas (neišduotos 2012 m.) (b. l. 24-26, 28-29).

Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, jog, kai nėra pateikta visų metų tarnybinių uniformų dalių kainos, vietoje nepateiktų kainų skaičiuotina pagal mažiausias kitų metų pirkimų arba apklausos kainas. Pažymėtina, kad kelnių kaina 2009 - 2011 m. nėra nurodyta, todėl jų vertė šiais metais laikytina atitinkanti kelnių kainą 2012 m., t. y. 95 Lt, o ne 190 Lt, kaip klaidingai nurodė pareiškėjas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neteisingai nurodė šių uniformos dalių neišdavimo datas: žieminės striukės (2011 m., o pareiškėjas nurodė 2006 m. ir 2010 m.), vasarinės striukės (2006 m. ir 2009 m., o pareiškėjas nurodė 2005 m., 2008 m., 2011 m.), megztinio (pareiškėjas nenurodė 2005 m.), demisezoninių batų (vietoje 2005 m. nurodė 2007 m.), žieminių batų (nenurodė 2005 m.), batelių (nenurodė 2004 m.), marškinių ilgomis rankovėmis (nenurodė 2004 m.), marškinių trumpomis rankovėmis (vietoje 2007 m., 2009 m., 2011 m. nurodė 2008m., 2010 m., 2012 m.), šaliko vietoje 2011 m. nurodė 2010 m.). Dėl šios priežasties šių uniformų dalių teismo nustatyta vertė skiriasi nuo pareiškėjo nurodytos.

Kaip minėta, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginti, todėl pareiškėjui priteistina 1 585,12 Lt (5 283,73 Lt x 30 proc.) turtinės žalos. Pažymėtina, kad priteistina suma nesutampa su pareiškėjo prašyta, nes, kaip nurodyta anksčiau, pareiškėjas skaičiavimuose padarė aritmetinių klaidų.

Teismas netenkina atsakovų prašymo vadovautis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis, taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pareiškėjas žalą patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 6.271 str.), tokiems reikalavimams yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, atsakovo neteisėti veiksmai (uniformos dalių neišdavimas) laikytini tęstiniu pažeidimu (atsakovo neteisėti veiksmai tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.) ir prašymas taikyti senaties terminą atmetamas (LVAT administracinėse bylose: Nr. A492-1632/2013, Nr. A492-1647/2013, Nr. A552-1639/2013 ir kt.).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-10 nutartyje pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose tinkamas atsakovas dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą yra ne Lietuvos valstybė, o darbdavys (LVAT administracinė byla Nr. A261-1032/14). Todėl nurodytos sumos pareiškėjams priteistinos iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Teismas nesutinka su Laisvės atėmimo vietų ligoninės argumentais, kad įvykdžius reorganizaciją naujas juridinis darinys (Laisvės atėmimo vietų ligoninė) pradeda veiklą nuo 2011-02-01, todėl Ligoninės atsakomybė prasideda nuo šios datos. Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos. Taigi po reorganizacijos, kurios metu į vieną juridinį asmenį buvo sujungti Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namai, Laisvės atėmimo vietų ligoninė perėmė visas reorganizuotų juridinių asmenų teises ir pareigas, todėl yra tinkamas atsakovas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. O. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. O. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 1 585,12 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus ir dvylika centų) turtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.