- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- A15.-98-1068/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00016-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pažeidėjas
- A. B.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., vertėjai Valentinai Jalovajai, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. B., gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas J.Rekešius surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-371-2019 dėl to, kad A. B. 2019 m. vasario 9 d. 07.00 iki 10 val. 30 min. Kretingos r. sav., Kretinga, Tiekėjų g. 56, vairavo vilkiką su puspriekabę, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, kelio vingyje atsitrenkė į stulpą bei tvorą. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė. Įvykio metu nuverstas stulpas, apgadinta tvora ir puspriekabė. Padaryta žala virš 15 BND. Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 ir 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdyje A. B. pripažino, kad padarė avariją, nes buvo labai slidus kelias. Jis pasimetė, nes pirmą kartą gyvenime padarė avariją, buvo strese, atvykęs iš kitos šalies, todėl nežinojo, kur ir kam skambinti bei nutarė važiuoti į didesnį miestą Klaipėdą, ieškoti pagalbos. Klaipėdoje jam kolega patarė pranešti apie įvykį policijai ir draudimo bendrovei, ką jis ir padarė. Įvykio vietoje įsitikino, kad niekas nenukentėjo. Taip pat matė, kad šiuo metu tvora atstatyta. Kiek yra protokole nurodytas 15 BND dydis, jis nežino. Negali patikėti, kad žala galėtų būti 750 eurų.
Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas administracinio nusižengimo protokolą surašęs Justas Rekešius parodė, kad protokolą surašė pagal Kretingos policijos pateiktus duomenis, jie atsiuntė nuotraukas iš įvykio vietos, kurias jis parodė A. B.. Pastarasis sutiko, kad ten ir buvo avarija. 15 BND yra 556 eurai, kiek yra 1 BBND, jis nežino. Kelių policijos specialistas M. B. sakė, kad žala dėl nuversto stulpo yra apie 1000,00 eurų. Kam žala padaryta, nežino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Protokolas ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina protokolą surašiusiai institucijai.
Pagal ANK 609 straipsnio nuostatas administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, duomenys; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nusižengimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus) įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007). Pažymėtina, jog nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio nusižengimo padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl ANK 609 straipsnis reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti nusižengimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
Susipažinus su administracinio nusižengimo protokolu (b.l.3-4), nustatyta, kad A. B. veika (t. y. kelio vingyje nesuvaldymas vairuotos transporto priemonės – vilkiko su puspriekabe, atsitrenkimas į stulpą bei tvorą bei pasišalinimas iš įvykio vietos) administracinio nusižengimo tyrimo metu kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND). Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013 ).
Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo būtinasis sudėties požymis – eismo įvykyje dalyvavusiam arba tretiesiems asmenims padarytos žalos dydis. Priklausomai nuo jo (žala mažesnė arba didesnė nei 15 BBND), pažeidėjo veika gali būti kvalifikuojama atitinkamai pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį arba to paties straipsnio 2 dalį. Veikos kvalifikacija pagal šį straipsnį taip pat lemia ir bylos teismingumą. Byla nagrinėjimui perduota teismui tik dėl taikytinos sankcijos už padarytą nusižengimą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje, dydžio. Kaip jau buvo nurodyta, veikos kvalifikacija priklauso nuo padarytos žalos dydžio.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nurodyta aplinkybė šioje byloje nebuvo tirta. Vien protokole parašymo, kuris ir traukiamam atsakomybėn asmeniui kelia abejonių, „padaryta žala virš 15 BND“ (tikėtina, kad pareigūnas omenyje turėjo BBND), negali būti laikomas padarytos žalos nustatymo faktu, nes jį pagrindžiančių duomenų, byloje nėra. Nors iš fotonuotraukų vizualiai matomos faktinės aplinkybės, nurodytos protokole – nuverstas stulpas, apgadinta tvora ir puspriekabė, tačiau nei žalą patyrę asmenys nei jos dydis byloje nustatytas nebuvo.
ANK 578 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Administracinio nusižengimo protokole aprašytoje nusižengimo esmėje nurodytas žalos padarymo faktas (nuverstas stulpas, apgadinta tvora ir puspriekabė), tačiau kaip jau buvo nurodyta, byloje nukentėjusieji ir žalos dydis nenustatyti, tokiu būdu pažeidžiant ne tik ANK 609 straipsnio reikalavimus, bet ir nukentėjusių nuo įvykio asmenų teises, numatytas ANK 579 straipsnyje. Nukentėjusiųjų informuotumas apie įvykį, nuo kurio jie nukentėjo, taip pat susijęs ir su patirtos turtinės žalos išsiieškojimo galimybe bei kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas byloje ypač aktualu traukiamam atsakomybėn asmeniui.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad protokolo ir byloje surinktų įrodymų trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme, todėl administracinio nusižengimo protokolas su medžiaga grąžintinas jį surašiusiai institucijai trūkumų šalinimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-371-2019 (ROIK: 19097384309), surašytą A. B. dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų, su bylos medžiaga grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nurodytų trūkumų pašalinimui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.