Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Viščinio, kolegijos teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Jūros Marijos Strumskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Gelvita“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Elektrėnų savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2008 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. Vr-2.13-31 patvirtino 2008 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimo aktą Nr. VR16.49-77, kuriuo nustatyta, kad UAB „Gelvita“ (toliau – Bendrovė) už 2007 m. išgavo viršijantį išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 4.7-V-02-T-35 (toliau – TIPK leidimas) gamtos išteklių kiekį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str. 2 d., už be leidimo išgautą požeminio vandens kiekį, taikomas didesnis mokesčio tarifas, ir pareiškėjai priskaičiuota papildomai sumokėti 27 726,81 Lt.

Pareiškėja UAB „Gelvita“ skundu (I t., b. l. 4-3) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) 2008 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. Vr-2.13-31 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad Bendrovė eksploatuoja požeminio vandens gręžinius ir užtikrina vandens tiekimą Vievio miesto ir Elektrėnų savivaldybės gyventojams. Jos veikla visą laiką buvo grindžiama Lietuvos Respublikos įstatymais bei veikia turėdama Vilniaus RAAD išduotą TIPK leidimą. Paaiškino, kad išgauto vandens kiekis buvo viršytas ne iš blogų ketinimų ir ne pasipelnymo tikslais. Nebuvo tiesioginės tyčios ir tai nebuvo nuslėpta, o paaiškėjus šiam faktui, papildomai išgautas vandens kiekis iš karto buvo deklaruotas.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu (I t., b. l. 56-58) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2008 m. liepos 31 d. vykdomo patikrinimo metu buvo įvertintos visos Bendrovėje vykdomos veiklos bei nustatyta, kad UAB „Gelvita“ viršijo TIPK leidime nustatytą požeminio vandens išgavimo limitą ir dalis, išgauto gamtos išteklių kiekio nedeklaruota. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str. 2 d., už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, Bendrovei buvo paskaičiuota ekonominė sankcija, taikant didesnį mokesčio tarifą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė prašė pareiškėjos UAB „Gelvita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūra 2008–08–14 surašė patikrinimo aktą Nr. VR–16.49–77 (b. l. 8–12). Jame konstatuota, kad sulyginus įmonės pateiktą mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją už 2007 metus su įmonės pateiktais vandens išgavimo dokumentais nustatyta, kad įmonė išgavo viršijantį Vilniaus RAAD išduotame TIPK leidime Nr. 4.7–V–02–T–35 gamtos išteklių (požeminio vandens) kiekį (leidime nurodytas metinis išgaunamo požeminio vandens kiekis yra 321 795 m³, o įmonė išgavo – 362 690 m³), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Atsižvelgiant į tai įmonei paskaičiuota ekonominė sankcija yra 27 726,81 Lt.

Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (2006 m. birželio 25 d. įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X–616 redakcija) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. To paties įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti metines mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios teritorijoje įregistruotas mokesčio mokėtojas, ir atitinkamai Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotai institucijai, išdavusiai leidimą, bei sumokėti mokestį iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, vasario 1 dienos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Gelvita“ 2008–01–30 pateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, kurioje nurodyta, kad vandens išgauta 278 231 m³ bei nurodyta mokesčio suma – 18 864 Lt (b. l. 90). Tuo tarpu pareiškėjos 2008–08–07 patikslintoje deklaracijoje jau nurodoma, kad išgautas vandens kiekis yra 362 690 m³, o mokesčio suma – 24 590 Lt (b. l. 13, 89). Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūros 2008–07–31 mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimui reikalingų duomenų pripažinimo akte nurodyta, jog per 2007 metus išgauta požeminio vandens 362 690 m³, o buvo deklaruotas vandens kiekis – 278 231 m³ bei skirtas limitas – 321 795 m³. Taigi faktiškai išgautas vandens kiekis buvo viršytas 84 459 m³ (362 690 – 278 231 m³ = 84 459 m³). Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priede „Mokesčio už vandenį ir statybinį gruntą tarifai“ nustatyta, kad apskaičiuojant mokestį už išgaunamą požeminį vandenį taikomas 0,06 Lt už kubinį metrą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokėtina suma buvo apskaičiuota ne nuo leidžiamo išgauti vandens kiekio, o nuo skirto limito, t. y. 40 895 m³. Aplinkybių dėl kurių būtų galima mažinti skirtą ekonominę sankciją byloje nenustatyta. Be to, jeigu 2008–07–31 nebūtų buvęs pradėtas ir atliktas pareiškėjos veiklos patikrinimas, kurio metu ir buvo nustatyta, kad viršytas leidžiamo išgauti vandens kiekis, pati pareiškėja vargu ar savo iniciatyva būtų teikusi patikslintą deklaraciją (patikslinta deklaracija pateikta tik 2008–08–07), t. y. jau po atlikto patikrinimo.

Įvertinus bylos medžiagą ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2008–10–08 sprendimas Nr. Vr–2.13–31 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Gelvita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.