- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- 1-1774-957/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03429-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- V. P.
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), nevedęs, nuo 2010 m. lapkričio 23 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, taikant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą dvylikai mėnesių, elgesio apribojimą - dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 21 iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą, nebendrauti su nenustatytais asmenimis;
2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai) - dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, taikant auklėjamojo poveikio priemonę - įspėjimą dvylikai mėnesių, elgesio apribojimą - dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 22 iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir uždraudžiant žaisti azartinius žaidimus, lankytis diskotekose, restoranuose, baruose; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - subendrinta bausmė – dveji metai trys mėnesiai laisvės atėmimo;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P., 2014 m. spalio 20 d., nuo 6.30 iki 12 val., prie pastato Vilniuje, Žolyno g. 15, būdamas neblaivus (nustatytas 1,69 promilės girtumas), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu asmeniu vardu „T.“, alkūne išdaužė nukentėjusiajam R. P. priklausančio automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šoninį priekinį keleivio pusės lango stiklą, 8,69 eurų (30 Lt) vertės, įsibrovė į saugyklą – automobilį, ir pasikėsino pagrobti R. P. priklausančia magnetolą „Kenwood“, 57,92 eurų (200Lt) vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį pastebėjo ir sudrausmino įvykį matęs liudytojas. Taip V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. P. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai nepamena kada įvykis buvo, bet galėjo būti 2014 m. spalio 20 d., kažkur nuo 6.30 iki 12 val.. Jis ėjo su draugu girtas į Žolyno g., praėjo automobilį, grįžo atgal ir pasikėsino pagrobti magnetolą. Jie automobilį „BMW“ pamatė, jis išdaužė automobilio langą ir išėjo, norėjo pavogti magnetolą, bet neišėjo, nes buvo apsauga. Pripažįsta ieškinį ir sutinka atlyginti. Savo elgesį vertina blogai. Paprasčiausiai buvo girtas ir nesuprato, ką daro. Šiuo metu dirba, gauna 750 eurų atlyginimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba troleibuso parke Vilniuje, Žolyno g. 15. 2014 m. spalio 20 d., apie 6.30 val. atvykus į darbą, automobilį BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė prie gatvės. Automobilį paliko tvarkingą ir užrakintą. Apie 12.00 val. prie jo priėjo troleibuso parko darbuotojas ir pasakė, kad matė, kad pro jo automobilį ėjo 3 vaikinai, kurie sustojo prie automobilio ir vienas iš jų krapštė durelių spyną, o po to išdaužė lango stiklą. Bendradarbis pradėjo rėkti ant vyrų. Prie išvažiavimo iš troleibuso parko pareigūnai sulaikė du vaikinus. Kolega atpažino vaikiną, kuris pasikėsino įsibrauti į jo automobilį ir jį parodė pareigūnams. Įvykio dieną automobilyje BMW buvo automagnetola „Kenwood“, 200 Lt vertės. Naujas stiklas kainavo 30 Lt, įstatė jį pats. Spyna iš keleivio pusės nepažeista ir veikianti (b. l. 11, 12-13, 14).
Liudytojas Z. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. spalio 20 d., apie 11.00 val. buvo troleibuso parke Vilniuje, Žolyno g. 15, sėdėjo troleibuso vairuotojo vietoje ir maždaug 15 metrų atstumu nuo jo stovėjo prie šaligatvio pastatytas automobilis BMW, pilkos spalvos. Žinojo, kad šis automobilis jo kolegos R.. Netrukus pamatė, kad prie automobilio priėjo du vyrai, o trečią vyrą matė stovint kitoje gatvės pusėje, tačiau nematė į kurią pusę žiūrėjo vyras, jis stovėjo 10 m atstumu. Vienas iš vyrų, kurį vėliau sulaikė patruliai, priėjo prie mašinos ir ranka bandė atidaryti durelės, rankeną traukdamas į save, tačiau durys neatsidarė ir netrukus su alkūne išdaužė lango stiklą. Kitas vyras stovėjo nuo šio vyro metro atstumu ir nieko nedarė. Sušuko vyrui. Apie įvykį pranešė apsaugos darbuotojui, kuris paskambino į BPC. Apie išdaužtą stiklą pranešė R.. Patruliai sulaikė vyrą, o nuėjęs prie jų, atpažino vyrą, kuris išdaužė lango stiklą (b. l. 18-19).
Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, kad 2014 m. spalio 20 d., apie 11.43 gautas pranešimas apie išdaužtą automobilio stiklą ir sulaikytą asmenį (b. l. 4).
Iš nukentėjusiojo R. P. protokolo-pareiškimo matyti, jog jis pranešė policijos įstaigai apie pasikėsinimą padaryti vagystę iš jo automobilio ir išmuštą stiklą (b. l. 5).
2014 m. spalio 20 d. apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta automobilio BMW (Valst Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Žolyno g. 15, Vilnius, apžiūra (b. l. 8-10).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad V. P. 2014 m. spalio 20 d., 13.43 val. nustatytas 1,69 promilės neblaivumas (b. l. 44).
Iš 2014 m. gruodžio 3 d. pareiškimo dėl civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusysis R. P. prašo atlyginti nusikaltimu jam padarytą 30 Lt dydžio turtinę žalą (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla ir tam, kas pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą ar saugyklą. Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis V. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. spalio 20 d., kažkur nuo 6.30 iki 12 val. jis ėjo su draugu girtas į Žolyno g., praėjo automobilį BMW, grįžo atgal, jis išdaužė automobilio langą ir pasikėsino pagrobti magnetolą, bet neišėjo, nes buvo apsauga. Tokie jo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo R. P. ir liudytojo Z. K. parodymais. Pastarasis liudytojas parodė, kad parodė, kad 2014 m. spalio 20 d., apie 11.00 val. buvo troleibuso parke Vilniuje, Žolyno g. 15, sėdėjo troleibuso vairuotojo vietoje ir maždaug 15 metrų atstumu matė, kad prie šalia stovėjusio jo pažįstamo automobilio BMW priėjo du vyrai, kurių vienas (jį vėliau sulaikė patruliai) priėjo prie mašinos ir ranka bandė atidaryti durelės, rankeną traukdamas į save, tačiau durys neatsidarė ir netrukus su alkūne išdaužė lango stiklą. Kitas vyras stovėjo nuo šio vyro metro atstumu ir nieko nedarė. Jis sušuko vyrui ir jis pasišalino. Apie įvykį pranešė apsaugos darbuotojui, kuris paskambino į BPC. Apie išdaužtą stiklą pranešė R.. Patruliai sulaikė vyrą, o nuėjęs prie jų jis atpažino stiklą išmušusį asmenį, kurį gerai įsidėmėjo. Iš esmė tokius parodymus patvirtino ir nukentėjusysis R. P., kuris taip pat parodė, kad 2014 m. spalio 20 d., apie 6.30 val. atvykus į darbą, automobilį BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė prie gatvės. Automobilį paliko tvarkingą ir užrakintą. Apie 12.00 val. prie jo priėjo troleibuso parko darbuotojas ir pasakė, kad matė, jog pro jo automobilį ėjo 3 vaikinai, kurie sustojo prie automobilio ir vienas iš jų krapštė durelių spyną, o po to išdaužė lango stiklą. Bendradarbis pradėjo rėkti ant vyrų. Prie išvažiavimo iš troleibuso parko pareigūnai sulaikė du vaikinus, vieną iš jų jo bendradarbis atpažino. Iš 2014 m. spalio 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad atlikta automobilio BMW (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Žolyno g. 15, Vilnius, apžiūra ir nustatyta, jog išmuštas jo keleivio pusės priekinis langas (b. l. 8-10). Tokios aplinkybės matyti ir iš policijos registruojamų įvykių išklotinės bei nukentėjusiojo R. P. protokolo-pareiškimo (b. l. 4, 5). Pirmiau aptartos aplinkybės visiškai patvirtina, kad būtent V. P. išmušė nukentėjusiojo automobilio stiklą. Pasak jo paties, stiklą jis išmušė, nes norėjo pavogti magnetolą. Tai iš dalies patvirtina ir liudytojo Z. K. parodymai, iš kurių matyti, kad pradžioje kaltinamasis į automobilį bandė patekti norėdamas atidaryti duris, tačiau nepavykus to padaryti, jis išmušė stiklą. Remiantis šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad V. P. automobilio stiklą išmušė ir į jį įsibrovė turėdamas tyčią pagrobti, o ne sugadinti svetimą turtą.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis V. P. įsibrovė į svetimą automobilį turėdamas tikslą pagrobti ten buvusią magnetolą, taip pat tai, kad kaltinamojo veika nutrūko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nes liudytojas jį pastebėjo ir sušuko, ji kvalifikuotina kaip pasikėsinimas padaryti vagystę įsibraunant į saugyklą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl V. P. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę V. P. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, stadiją (padarytas apysunkis savanaudiškas nusikaltimas nuosavybei, veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nukentėjusiajam padaryta nedidelė žala (30 Lt)). Byloje V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš alkotesterio pažymos matyti, kad V. P. 2014 m. spalio 20 d., 13.43 val. nustatytas 1,69 promilės neblaivumas (b. l. 44). Pastarosios aplinkybės neneigė ir kaltinamasis, nurodydamas, kad nusikalstamą veiką padarė, nes buvo neblaivus. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. P. – jis gana jauno amžiaus, teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 10-12), daug kartų baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, KET pažeidimus (b. l. 13-16); paties teigimu dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 70); Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 72); VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 71). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, taip pat ir į tai, kad nuo paskutinio jo teistumo praėjo nemažas laiko tarpas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, kartu nustatant jam įpareigojimus. Atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. P. laikinai sulaikytas 2014 m. spalio 20 d., 11.44 val. ir paleistas 2014 m. spalio 21 d., 11 val. (b. l. 20, 32), todėl šis laikotarpis (viena para) įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.
V. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 33), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas R. P. byloje pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo V. P. priteisti 30 Lt (8,69 Eur) turtinei žalai atlyginti.
Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis V. P. iš nukentėjusiojo automobilio pasikėsindamas pagrobti magnetolą išmušė ir taip sugadino priekinį keleivio pusės durų stiklą, kurio vertė 30 Lt (8,69 Eur), pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas būtent V. P. turi atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą. Be to, ir pats kaltinamasis, apklausiamas teise, civilinį ieškinį pripažino visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, mokytis arba būti registruotam darbo biržoje, per viena mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, mokytis arba būti registruotam darbo biržoje, per viena mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į V. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2014 m. spalio 20 d., 11.44 val. iki 2014 m. spalio 21 d., 11 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios
Iš V. P. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. P. priteisti 8,69 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.