Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-155-633/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-16
Bylos Nr.
1-155-633/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
J. B., A. B., Vilkaviškio
Kaltinamasis
R. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-155-633/2014Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014-09-16,Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorei A. K., nukentėjusioms J. B. ir A. B., Vilkaviškio r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. K., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1960-01-10 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, išlaikytinių neturintis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. K. 2013-09-07 apie 21.30 val. ant lauko keliuko (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims,– viešoje vietoje, įžūliu elgesiu iš asmeninių paskatų, – kilus ginčui dėl važiavimo šiuo keliuku ir galimai gretimai esančia nukentėjusios J. B. žeme, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – tyčia, sugriebęs už palaidinės ir ją įplėšdamas, J. B. keletą kartų pastūmė, apspjovė jai ant veido, išvadino necenzūriniais ir kt. įžeidžiančiais žodžiais, tyčia apipylė vandeniu, susistumdymo metu įkando jai į pirštą, įsikišus į konfliktą nukentėjusiajai A. B., ir ją išvadino necenzūriniais ir kt. įžeidžiančiais žodžiais, sugriebė ir suspaudė ją už rankos ir kaklo, nutraukdamas nuo jo grandinėlę, tuo padarydamas J. B., - kraujosruvą dešinėje plaštakoje ir odos nubrozdinimus dešinės plaštakos I piršte, A. B., - odos nubrozdinimus dešiniajame žaste, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų J. B. ir A. B. sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamasis R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamasis R. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino dalinai, paaiškino, kad betarpiškai prieš įvykį jis, vairuodamas savo automobilį „Peugeot“, kartu su liudytoju J. P. važiavo po medžioklės lauko keliuku, vedančiu į kelią „Virbalis-Podvarkas“, sutiko iš priešais atvažiavusį nukentėjusiųjų automobilį, kuris sustojo taip, kad užstojo jam kelią, tuomet ir jis sustojo, pasukęs į greta keliuko buvusią ražieną. Pirmiausiai iš savojo automobilio išlipo J. B., tuomet išlipo ir jis, sustojo prie savo automobilio priekio, moteris žengė arčiau jo, jis paklausė jos „kas vyksta ?“. Tuomet moteris apkaltino juos važinėjant po jos žemes, jiedu susiginčijo, abu ėmė vienas ant kito šaukti, buvo ir necenzūrinių žodžių. Moteriai ėmus jam prieš veidą skeryčioti rankomis, jis ją kelis kartu nustūmė nuo savęs toliau, galėjo ir įplėšti jos marškinėlius, nors pats to nepastebėjęs. Kai jis sėdęs atgal į automobilį, moteris įspyrė į jo automobilio priekinį numerio ženklą, tuomet jis pasiėmęs iš salono butelį su vandeniu, juo moterį apliejo „kad atauštų“. Po to jie vėl susikibo, moteriai skeryčiojant rankomis prie jo burnos, jos pirštas užkliuvo jam už dantų, sužalojo lūpos vidinę pusę, jis galėjo instinktyviai jį sukąsti ir taip sužaloti. Jis tvirtinantis, kad ant J. B. jis nespjovęs. Į tą laiką iš nukentėjusiųjų automobilio išlipusi A. B. ėmė ant jo šaukti, kad skriaudžiantis jos mamą, jis pamena, kad buvo sugriebęs jai už rankų, galėjo ir lengvai sužaloti, tačiau už kaklo ranka negriebė, tačiau sutinkantis, kad sumaištyje galėjęs užkabinti ir nutraukti grandinėlę striukės rankovėje buvusia metaline sąsaga. Įsikišus į konfliktą J. P., jis liovėsi konfliktuoti, sėdo į automobilį ir jie abu išvažiavo. Policijoje buvo tiriama kita byla dėl J. B. veiksmų prieš jį to paties konflikto metu, tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų.

2. Nukentėjusioji J. B. paaiškino, kad su dukra važiuodama lauko keliuku pasižiūrėti savo žemėje palikto javų kombaino, sutiko iš priekio atvažiavusį kaltinamojo vairuotą automobilį, kuris važiavo per greta keliuko esančią ražieną jos žemėje, jiedu sustojo vienas prieš kitą. Panašiai vienu metu abu išlipo iš automobilių, tiek jos dukra, tiek su kaltinamuoju važiavęs liudytojas išlipę vėliau. Kaltinamajam paklausus ko jai reikia, ji ėmė jam priekaištauti kad be jos leidimo važiuoja jos žeme, jiedu susipyko, ėmė ginčytis, keikėsi vienas ant kito, supykęs kaltinamasis spjovė jai į veidą, jiedu susikibo, kaltinamasis sugriebė jai už marškinėlių, įplyšo jų apykaklė, jis ją kelis kartus stūmė, tuomet ir ji sugriebė už jo drabužių. Vienu momentu kaltinamasis išsitraukė iš savo automobilio butelį su vandeniu ir ją apliejo. Kitu momentu, kai jiedu susistumdė, jos rankos lietė kaltinamojo burną, galėjo pirštas patekti į jo burną ir buvo kaltinamojo sukastas, - ji pajuto skausmą. Tuomet į konfliktą įsikišus jos dukrai, kaltinamasis susiginčijo ir su ja, jos dukra, jai bandant mobiliu telefonu filmuoti, kaltinamasis bandė jį atimti, sugriebė dukrai už rankos, po to ir už kaklo, tačiau ji juos išskyrė, kad nutrūkusi dukros grandinėlė jos pastebėję jau po įvykio.

3. Nukentėjusioji A. B. teisiamajame posėdyje davė tokius pačius paaiškinimus kaip ir nukentėjusi jos motina J. B., papildomai nurodydama, kad po konflikto jautė skausmą kakle ir patemptos rankos petyje, po poros dienų motinos buvo nuvežta pas gydytojus, pats konfliktas lauke užtrukęs iki 10-20 min..

4. Liudytojas J. P. patvirtino teisme, jog matė ir girdėjo, kad nukentėjusiai J. B. apkaltinus važinėjant jos žemėmis ir prisidėjus prie vagysčių, kaltinamasis su ja susibarė, jiedu vienas kitą iškeikė, po to moteriai ėmus siekti jo rankomis, kaltinamasis ją sugriebė, jiedu susistumdė, kaltinamasis galėjo pažeisti moters drabužius. Jis patvirtino taip pat matęs, kad J. B. įspyrė į kaltinamojo automobilį, po ko šis apliejęs ją vandeniu iš butelio. Ar lauke buvo spjaudomasi, jis iš automobilio nepastebėjęs. Vienu momentu jis matęs, kad J. B. pirštai buvę kažkur prie kaltinamojo burnos ir pilnai galėjo patekti jam į burną. Konflikto tarp kaltinamojo ir A. B. teigia nematęs. Jis po to išlipęs ir liepęs kaltinamajam baigti ir važiuoti, šis paklausęs ir jiedu išvažiavę.

5. 2013-09-11 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 815/13(09) ir papildoma išvada Nr. pG 23/14(09) nukentėjusiajai J. B. konstatuota kraujosruva dešinėje plaštakoje ir odos nubrozdinimai dešinės plaštakos I piršte, padaryti galimai 2013-09-07 trimis poveikiais, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, kraujosruva plaštakoje galėjo atsirasti ir jai ginantis, o nubrozdinimai piršte, - kad ir jį sukandant, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 34, 37).

6. 2013-09-11 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 816/13(09) ir papildoma išvada Nr. pG 24/14(09) nukentėjusiajai A. B. konstatuoti 6 linijiniai iki 6 cm ilgio odos nubrozdinimai dešiniame žaste, galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2013-09-07 šešias poveikiais, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 39, 41).

7. 2013-09-19 daiktinių įrodymų apžiūra nustatyta, jog A. B. grandinėlė yra bendro 52,5 cm ilgio, susukto pynimo, atidalinta nuo 2,5 cm užsegimo į dvi 11 cm ir 39 cm dalis. J. B. palaidinės priekyje apykaklės kairėje pusėje yra 6 cm ilgio audinio plyšimas (b. l. 57, 58-59).

8. 2013-09-12 teismo specialisto išvada Nr. G 822/13(09) kaltinamajam R. K. konstatuoti kraujosruva ir nubrozdinimas apatinėje lūpoje, vidinėje pusėje jos perėjimo į raudonį vietoje, taip pat odos nubrozdinimai abiejų dilbių srityse. Sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais ar asmeniui pačiam kontaktuojant su tokių savybių daiktais, galimai 2013-09-07 aštuoniais poveikiais, asmeniui esant bet kokioje padėtyje, jis galėjo jausti fizinį skausmą, sužalojimai sukėlė nežymų šio asmens sveikatos sutrikdymą (b. l. 67).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Nors kaltinamasis R. K. teisme iš dalies neigė tyčia smurtavęs prieš nukentėjusias ir tvirtino, jog pats jų buvo užpultas ir iš esmės gynęs save, tačiau šia kaltinamojo parodymų dalimi teismas netiki, kadangi jie yra paneigti kitų kur kas objektyvesnio pobūdžio ir dėl to patikimesnių bylos duomenų (įrodymų) visuma. Kaltinamojo dalies kaltės neigimą teismas vertina siekiu išvengti atsakomybės ar bent jau ją maksimaliai sušvelninti. Be to, iš kaltinamojo paaiškinimų akivaizdu, jog jis galbūt ir sąžiningai klysta vertindamas buvusią faktinę situaciją, kaip teikusią jam įsivaizduojamą teisę į didžiąją dalį jo pripažįstamo smurto prieš nukentėjusias, t.y. kad kaltinamasis nepagrįstai vertina savo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusias, o ypač prieš nepilnametę A. B., kaip savęs būtinąją gintį. Be to, teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai nutyli arba iškraipo faktus, kurie byloja jo nenaudai, pagrindžia kaltinimą, ir atvirkščiai, pabrėžtinai detaliai nurodo nukentėjusiųjų veiksmus, kuriais buvo puolamas jis pats. Tiek pats kaltinamasis, tiek abi nukentėjusios ir galop visiškai pašalinis konfliktui liudytojas iš esmės vienodai nurodė, kad konfliktas buvo eskaluojamas iš abiejų pusių, t.y. kad abi konflikto pusės viena kitą vienodai apšaukė, iškoliojo, įžeidinėjo, siekė stumdyti ir realiai ne kartą pastūmė (kaltinamasis ir nukentėjusi J. B.), negana to buvo ir tokių puolamojo pobūdžio veiksmų, kuriuos atliko vien kaltinamasis, apspjovęs J. B. veidą, apliejęs ją vandeniu, ir nors kaltinamasis neigia spjovęs, netikėti dėl šio fakto abiejų nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo. Iš to seka apibendrinančio pobūdžio teismo išvada, jog šiuo atveju buvę ne nukentėjusiųjų puolimas ir kaltinamojo gynyba, tačiau abipusis konfliktas (muštynės) tarp kaltinamojo ir nukentėjusios J. B. bei nukentėjusios A. B. užpuolimas smurtu iš kaltinamojo pusės dėl to, kad ši nukentėjusi siekė užfiksuoti konfliktą mobiliuoju telefonu, kas nebuvo paranku kaltinamajam ir ką jis, sprendžiant iš sekusių veiksmų, aiškiai suvokė. Konstatavus abipusį konfliktą (muštynes), už kilusias pasekmes (sužalojimų padarymą, sveikatos sutrikdymus, viešos tvarkos sutrikdymą ir kt.) pagal baudžiamąjį įstatymą, kaip jis nuosekliai yra aiškinamas ir teismų praktikoje, atsako abi konflikto (muštynių) pusės, - kiekvienas už savo puolamąjį pobūdį turėjusius veiksmus ir jais sukeltas pasekmes, įskaitant ir bendrai abipusiu konfliktu sutrikdytą viešąją tvarką. Tai, kad kitoje byloje atliktas ikiteisminis tyrimas antrai konflikto pusei (J. B.) buvo nutrauktas dėl įkalčių stokos, nesudaro pagrindo konstatuoti kaltinamojo R. K. atsakomybę šalinančią aplinkybę būtiną gintį ar bylą jo atžvilgiu nutraukti, - jo kaltės pagal pareikštąjį kaltinimą įkalčių šioje byloje yra pakankamai apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Vertindamas nukentėjusiųjų ir liudytojo paaiškinimus teisme apie nusikaltimo įvykį, teismas konstatuoja, jog esminių prieštaravimų dėl juridiškai reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių tarp jų nėra, vertinant šių asmenų paaiškinimus, kaip visumą, pripažįstama, jog jie neprieštarauja ir kt. faktiniams duomenims, nustatytiems daiktų apžiūromis, specialiais nukentėjusiųjų kūno tyrimais.

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, kad visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus jau atskirai įvertintą ir atmestą dalį kaltinamojo R. K. paaiškinimų, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis iš asmeninių paskatų viešoje vietoje, kilusio abipusio konflikto (muštynių) metu ir pats puolė nukentėjusiąją J. B., po to ir A. B., tyčia pavartodamas prieš jas abi fizinį smurtą padarė joms kūno sužalojimus, kuriais nežymiai sutrikdė jų abiejų sveikatą, jis tuo taip pat realiai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kita vertus, teismas pažymi, jog pačių nukentėjusiųjų nustatytoje situacijoje pasirinktas elgesio modelis nebuvo racionalus ir adekvatus situacijai, reikia pripažinti, jog jis tam tikra dalimi provokavo ir gilino konfliktą bei iššaukė kaltinamojo priešpriešinį smurtą. Tačiau ši aplinkybė, kaip teismas jau vertino aukščiau, pati savaime neatleidžia kaltinamojo nuo atsakomybės, o tik lengviną ją, - į ją bus atsižvelgta individualizuojant bausmę.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog įvykio metu prieš abi nukentėjusias fiziškai smurtavo būtent kaltinamasis ir niekas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (nukentėjusias iškeikė, įžeidinėjo, stumdė, apspjovė, apliejo vandeniu ir kt.) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, antrame punkte pažymėto pobūdžio fizinis smurtavimas, akivaizdžių išorinių sužalojimų juo padarymas abiem nukentėjusioms, neabejotino fizinio skausmo sukėlimas, nukentėjusios J. B. akivaizdus viešas žeminimas apspjaunant jai veidą ir apliejant vandeniu, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti laikoma įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai elgėsi pašalinių asmenų (liudytojo ir vienos iš nukentėjusiųjų, kai smurtavo prieš antrąją) akivaizdoje, nors ir negyvenamojo zonoje, tačiau ant atviro viešo pobūdžio lauko kelio, - čia bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių žmonių, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir pan., todėl spręstina, jog jis nusikalto savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir paniekinimą ne tik nukentėjusiųjų asmenims, bet ir pačiai aplinkai, - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tai akivaizdu ir iš liudytojo J. P. elgesio, kai jis neapsikentęs stebimo konflikto, pareikalavo jį nutraukti ir kaltinamajam važiuoti.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 284 str. 1 d.) dispozicijoje dėl to, kad visgi viešos tvarkos sutrikdymas realiai buvo minimalus, konfliktas vyko ne gyvenamojoje ar pan. zonoje, o laukuose, ne dieną, tačiau vakare jau beveik sutemus. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama, kartu teismas pažymi nustatęs, jog kaltinamasis nusikalstamai veikė ne iš chuliganiškų, tačiau iš asmeninio pobūdžio paskatų, skatinamas asmeniško keršto už nukentėjusios J. B. neadekvatų situacijai elgesį. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).

Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina teigiamai : kaltinamasis anksčiau teisiamas nebuvo, nusikalto taip pat pirmą kartą, nebaustas ir administracinėmis nuobaudomis, yra vedęs ir gyvena šeimoje, dirba nuolatinį darbą, iš jo išlaiko šeimą, gyvenamosios vietos savivaldos institucijos charakterizuojamas taip pat gerai.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė. Nors kaltinamoji J. B. teisme teigė jutusi nuo kaltinamojo alkoholio kvapą, tačiau tokių faktinių duomenų aiškiai nepakanka tam, kad konstatuoti, jog kaltinamasis ne tik kad buvo vartojęs alkoholio, tačiau ir buvo nuo jo apsvaigęs, be to, kad tai sąlygojo nusikaltimo įvykdymą. Kita vertus tokios aplinkybės galimybė kelia abejonių dar ir tuo aspektu, kad kaltinamasis tik ką buvo dalyvavęs medžioklėje su ginklu, įvykio metu vairavo automobilį ir turėjo toliau tai daryti vykdamas per rajono centrą į namus, kas yra nesuderinama su alkoholio vartojimu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokavęs ir rizikingu buvęs nukentėjusios J. B. elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Atsižvelgdamas į visumą aptartų bausmės rūšį ir dydį įtakojančių bylos faktinių aplinkybių, teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia kur kas mažesnio nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio bausmės kaltinamajam paskyrimą.

Teismas sprendžia, jog nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 55 str., ir kaltinamajam R. K., kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paskirtina bausmės rūšis nesusijusi su laisvės atėmimu, - bauda, kaip šiuo atveju pakankama ir labiausiai tinkama, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, darbingumą, asmeninę, šeimos ir turtinę padėtis, taip pat užimtumą nuolatiniu darbą, kaltinamajam dirbant tolimųjų reisų vairuotoju.

Bausmės dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas, šioje byloje nustatytas ir aukščiau aprašytas faktines aplinkybes nustatytinas valstybės kaltintojo pasiūlyto dydžio, - 15 BBND (1950 Lt/564,76 EUR), įpareigojant baudą sumokėti per 5 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tokia bausmė, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį, tikslus ir teisingumo principą, bus adekvati įvykdyto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui ir paties kaltinamojo asmenybei.

Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.

Kaltinamajam R. K. iki nuosprendžio priėmimo jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, poreikio tokią papildomai skirti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo vertinimu, taip pat nėra.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 182,18 Lt kaltinamojo netiesiogiai padarytos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, apmokėjusiam nukentėjusios A. B. tyrimų ir gydymo išlaidas, priteisimo kaltinamasis teisme visiškai pripažino, šis pripažinimas buvo padarytas jo laisva valia, jis neprieštarauja įstatymų imperatyvams, atitinka bylos faktinius duomenis ir geros moralės principą, todėl jis priimtinas ir pripažintas ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d. ir CPK 140 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai : palaidinė ir grandinėlė, laikinais saugomi pas J. B., nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintini (paliktini visam laikui) teisėtai savininkei J. B. (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 15 BBND (1950 Lt/564,76 EUR) bauda, kurią įpareigoti sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės R. K. neskirti.

Kauno teritorinės ligonių kasos, įstaigos kodas – 188783839, buveinės adresas – Aukštaičių g. 10, LT-44147 Kaunas, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš R. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vieną šimtą aštuoniasdešimt du litus 18 ct. (182,18 Lt/52,76 EUR) PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus : palaidinę ir grandinėlę, laikinai saugomus pas J. B., nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti (palikti visam laikui) teisėtai savininkei J. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A. V.