Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. atstovui advokatui Povilui Likšai, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovui Augustui Ručinskui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas- R. R. , skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 09 12 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 013567 (b.l. 32,33), kuriame nurodyta, jog 2008-07-02 Jūrinių tyrimų centrui paėmus mėginių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos (duomenys neskelbtini). stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių Nr. 010, Nr. 015 Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas nustatė, kad taršos šaltinyje Nr. 010 teršalo 1,3 – butadienas koncentracija viršija nustatytą leistiną normatyvą 1,4 karto, 1,3 butadieno koncentracija sudarė 31,3 mg/m³ , kai leistinas normatyvas 22,3 mg/m³, taršos šaltinyje Nr. 015 teršalo tolueno koncentracija nustatytą leistiną normatyvą viršija 2,7 karto, pamatuota tolueno koncentracija sudarė 13,4 mg/m³, kai leistinas normatyvas 5 mg/m³, teršalo benzino koncentracija viršijo nustatytą leistiną normatyvą 3,4 karto, pamatuota bindzeno koncentracija sudarė 5,7 mg/m³, kai nustatytas leistinas normatyvas 1,7 mg/m³, teršalo furano koncentracija viršijo nustatytą leistiną normatyvą 1,5 karto, pamatuota furano koncentracija sadarė 12,4 mg/m³, kai nustatytas normatyvas 8,3 mg/m³, be to taršos šaltinyje Nr. 015 nustatytas teršalas 1,3 – butadienas koncentracija 164 mg/m³, kuriam TIPK leidime normatyvas nenustatytas. Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, 19 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 punktą ir 18 straipsnio 1 punktą.

2008-09-18 nutarimu (b.l. 9) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 79 straipsnio 4 dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. technologui R. R. paskirta 500 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundu (b.l. 4-8) prašo panaikinti 2008-09-18 nutarimu paskirtą nuobaudą, kadangi ji yra paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes ją paskiriant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjas mano, kad Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos tyrimų departamentas tyrimus atliko netinkamai, nes naudojo netinkamą metodą – standartą LST EN ISO 16017-1:2002. Nurodo, kad šis metodas yra skirtas mėginiams iš įrenginių vamzdžių imti, o mėginiams iš atmosferos imti Lietuvos standartizacijos departamentas yra patvirtinęs standartą LST EN 13649:2002. Todėl Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento netinkamai parinktas metodas galėjo turėti įtakos tyrimų rezultatams, dėl ko tyrimų rezultatai laikytini nepatikimais. Taip pat pažymi, kad tyrimų rezultatai pateikiami kitais matavimo vienetais – mg/m³, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta tvarka išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau –TIPK) Nr. (11.2)-33-44/2006 21A lentelėje, todėl jie negali būti lyginami su Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (11.2)-33-44/2006 esančiai nustatytais normatyvais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta tvarka išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (11.2)-33-44/2006 21A lentelėje yra nustatyti leistinos taršos į aplinkos orą normatyvai nurodyti gramais per sekundę (g/s), todėl atliekant tyrimus privalėjo būti matuojamas dujų srauto greitis. Atsižvelgiant į tai gauti rezultatai yra nesulyginami su Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (11.2)-33-44/2006 nustatytais normatyvais, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo laikytis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento mėginiai buvo imami nuo 3 iki 9 minučių, todėl atliekant tyrimus buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakyme „Dėl stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinką orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ 10 punkte įtvirtintas 30 minučių laiko intervalas. Taip pat nurodo, kad mėginiai buvo paimti į plastikines talpas, pažeidžiant LST EN 13649:2002 (5p.) ir LST EN ISO 16017-1:2002 (6p.) standartus, kuriuose nurodoma, kad mėginiams paimti turi būti naudojami sorbciniai vamzdeliai. Taip pat pažymėjo, kad remiantis akredituotos Didžiosios Britanijos laboratorijos RPS GROUP specialistų duomenimis mėginių oro talpos turi būti apsaugotos nuo šviesos bei kitų išorinių veiksnių, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistų duomenimis mėginiai oro talpos nebuvo apsaugotos nuo šviesos bei temperatūros poveikių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodo, kad institucija tyrimams naudojo netinkamą Lietuvos ir ES standartą, pažeidinėjant standarto metodologiją. Taip pat pažymėjo, jog skundžiama institucija privalėjo remtis tik TIPK leidimu, o ne parengiamaisiais dokumentais t.y. poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaita (toliau – PAOV), kuri yra tik pagrindas TIPK leidimui gauti, todėl institucija turi vadovautis dokumentais suteikiančiais teisę išleisti teršalus, o ne parengiamaisiais dokumentais, todėl atsižvelgiant į tai ir, kad nebuvo matuotas dujų srauto greitis, gauti rezultatai yra nesulyginami su TIPK leidime nurodytais normatyvais.

Institucija, surašiusi protokolą ir priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Lietuvos Respublikos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą (b.l. 46-48) nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jo netenkinti. Pažymi, kad Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento pasirinktas metodas yra skirtas imti mėginius ore, tačiau jautresnis, nei LST EN 13649:2002, kuris skirtas nustatyti organinių junginių koncentracijas intervale nuo 0,5 mg/m3 iki 2000 mg/m3, o jis leidžia kiekybiškai nustatyti mažesnes nei 0,5 mg/m³ lakių organinių medžiagų koncentracijas bei atlikti kokybinę analizę. Nurodo, kad remiantis Didžiosios Britanijos laboratorijos RPS Consultans Ltd rašte minimais Aplinkos agentūros dokumentais – Technical Guidance Note M2 „Monitoringo f Stock Emissions to Air“ ir Technical Guidance Note M16 „The measurement and monitoringo f volatile organic compounds to air from indrustrial sources“, nesant EN tarptautinio ar nacionalinio standartinio metodo tiriamiems teršalams nustatyti, gali būti taikomi ir kitų šalių tarptautiniai metodai, pvz., US EPA, NIOSH, OSHA,MDHS. Remiantis Technical Guidance Note M2 „Monitoringo f Stock Emissions to Air“ dokumentu EN 13649 standartas gali būti modifikuojamas, atsižvelgiant į tiriamus junginius ir darbo higienos standartinių metodų, publikuotų NIOSH ir OSHA, analitinius reikalavimus. Taip pat pažymi, kad vietoj ekstrakcijos tirpikliu (pagal standartą EN 13649) gali būti taikoma terminė desorbcija kaip nurodyta standarte LST EN ISO 16017-1:2002, t.y. standarto EN 13649 modifikavimą, atsižvelgiant į nustatytus junginius ir tikėtiną jų koncentraciją. Nurodo, kad Technical Guidance Note M16 „The measurement and monitoringo f volatile organic compounds to air from indrustrial sources“ dokumente minimi 3 pertraukiamų mėginių paėmimo sistemų tipai, kaip vienas iš jų – mėginio paėmimas į kanistrą (talpą), pagamintą iš inertinės medžiagos, tokios kaip PTFE. Institucija nurodo, kad matuoti teršalų koncentracijas galima tiek g/s, tiek mg/m³, kadangi gavus bent vieną vertę galima apskaičiuoti kitą. Teršalų kiekis buvo matuojamas mg/m³, nes esant dujų srauto greičiui mažesniam negu 1 m/s, tiksliau ir lengviau galima apskaičiuoti srauto greitį, nei jį išmatuoti. Taip pat pažymi, kad buvo naudojamos tinkamos priemonės mėginiams paimti – elastinės talpos, pagamintos iš inertinių medžiagų, kurios atitinka tarptautinius standartus – US EPA.

Institucijos, skyrusios nuobaudą, atstovas Augustas Ručinskas prašo skundo netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Konstatuojama.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 79 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už didžiausio leistino ar laikinai suderinto teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą normatyvų viršijimą; didžiausio leistino kenksmingo fizinio poveikio atmosferos orui normatyvų viršijimą; teršiančių medžiagų išmetimą į atmosferą be specialiai tam įgaliotų valstybinių organų leidimo; kenksmingą fizinį poveikį atmosferos orui be specialiai tam įgaliotų valstybinių organų leidimo, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tokį leidimą būtina gauti.

Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. nesutinka su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarime padarytomis išvadomis, įrodymų vertinimu.

ATPK 256 straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 25 dienos įsakymu Nr. 64 patvirtintų nuostatų „Dėl vykdomosios ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų rengimo, sudėties nustatymo ir įforminimo“ 17 punkte nurodyta, kad pagal suderintą PAOV ataskaitą nustatyta tvarka išduodamas gamtos išteklių nuomojimo leidimas. Išduoto gamtos išteklių naudojimo leidimo numeris turi būti užrašomas PAOV ataskaitos, kuri neatsiejama minėto leidimo dalis, tituliniame lape.

Nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (11.2)-33-44/2006, kuris atnaujintas 2007 m. kovo 6 d., koreguotas 2007 m. rugsėjo 3 d., kuriame nustatytos leistinos taršos šaltinių koncentracijos, išreikštos g/s (b.l. 14-18). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008 -08-01 pateikė valstybinės laboratorinės kontrolės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimų rezultatus, atliktus UAB „Neo gruop“, kuriais patvirtinama, kad atlikus rezultatų palyginimą su leistinomis koncentracijomis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimą Nr. (11.2)-33-44/2006 bei 2007 m. PAOV ataskaitą, nustatyti viršijimai išreikšti mg/m³. Pažymėtina, kad tyrimus atlieka kompetentinga institucija, įsteigta prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, t.y. laboratorija, kuri vykdo valstybinę laboratorinę kontrolę, todėl abejoti jos atliktais tyrimai pagrindo nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodoma aplinkybė, jog tyrimo rezultatai negali būti lyginami su TIPK normatyvais, nes tyrimų rezultatai pateikiami kitais matavimo vienetais – mg/m3, laikytina nepagrįsta. TIPK leidimo taisyklių 5 priedo 19 punkto paskutinė pastraipa nurodo, kad „kiekvienu atveju nustatant Leidimo sąlygas, nėra tikslinga perkelti visus duomenis iš Paraiškos ir kitų galiojančių dokumentų į Leidimą (galima daryti nuorodas)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ galiojančiame TIPK leidime, koreguotame 2007 m. rugsėjo 3 d., yra nuoroda į Poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitą (PAOV), suderintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. rugpjūčio 28 d. Nr. (9.1 l)-LV4-6237, kurios duomenimis nustatyti leistinos taršos į aplinkos orą dydžiai (19 lentelė. Oro tarša). Leidimo sąlygų 12.13 punktu reikalaujama formos PA-1 pildymo, todėl galima naudotis tiek g/s, tiek mg/m³ išreikštais normatyvais, o vykdant kontrolę - matuoti teršalų koncentracijas. Pažymėtina, kad turint išmetamo teršalo kiekį g/s, galima apskaičiuoti teršalo koncentraciją mg/Nm³ ir priešingai - kai žinomas iš taršos šaltinio išmetamųjų dujų tūrio debitas (Nm3/s), tai jo vertę padauginus iš išmatuotos teršalo koncentracijos (mg/Nm3) ir padalinus iš 1000, gaunamas išmetamo teršalo kiekis, išreikštas g/s. Normatyvo vertę, išreikštą g./s, padalinus iš išmetamųjų dujų tūrio debito (Nm3/s) ir padauginus iš 1000, gaunama leistina teršalo koncentracija (mg/Nm3), todėl institucijos gautas vertes galima palyginti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytais reikalavimais.

Nepagrįsta laikytina aplinkybė, jog matavimai buvo atlikti nesilaikant reikalavimų. Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-68, 10 punkte nurodoma, jog esant didesnei teršalų koncentracijai, taršos šaltinyje reikia paimti ne mažiau kaip 3 mėginius vienodomis pauzėmis 30 min. laikotarpiu ir pagal išmatuotų koncentracijų vertes apskaičiuoti vidurkį. Teisminio nagrinėjimo metu neįrodyta aplinkybė, jog Jūrinių tyrimų centro specialistai iš kiekvieno taršos šaltinio išmetamųjų dujų paėmė po 3 mėginius pažeidžiant nustatytą 30 min. laikotarpį (b.l. 19). Tokią aplinkybę patvirtino liudytoja -Jūrinių tyrimo centro Aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėja A. G..

Remiantis MCERTS/UKAS akredituotos Didžiosios Britanijos laboratorijos RPS Consultans Ltd rašte minimų Aplinkos agentūros dokumentų pateiktais tarptautiniais standartiniais metodais, skirtais lakiųjų organinių junginių nustatymui aplinkos ore ir stacionariųjų taršos šaltinių išmetamuose teršaluose, pažymėtina, kad mėginiai gali būti imami į elastines talpas, pagamintas iš nertinių medžiagų. Liudytoja A. G. parodė, jog naudojimui tinkamas talpas nustato Aplinkos tyrimų departamentas, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentas, kad mėginius privaloma imti tik į sorbcinius vamzdelius yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad UKAS (Jungtinės Karalystės akreditacijos biuro) sertifikatas pagal daugiašalį susitarimą yra pripažįstamas tarp EA narių ir kai kurių kitų valstybių.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-02-11 patvirtintu įsakymu Nr. D1-68 „Dėl stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų“ 19 punkte reglamentuoti matavimo metodai- kol nėra konkrečiam teršalui patvirtinto CEN (Europos standartizacijos komiteto) standarto, geriausia naudoti atitinkamą ISO (Tarptautinės standartizacijos organizacijos) arba Lietuvoje pripažintą tinkamu metodą. Daugeliu atvejų teršalo koncentracijos nustatymui taikomi keli skirtingo principo metodai, pasirinktinai nuo to teršalo koncentracijos dydžio išmetamosiose dujose ir trukdančių priemaišų poveikio. Teršalų koncentracijai ir dujų srauto parametrams nustatyti stacionariuose taršos šaltiniuose metodinių rekomendacijų priede pateiktas rekomenduojamų metodų sąrašas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija matavimo metodų – Europos standartas EN 13649:2001 ir Europos standartas EN ISO 16017-1:2000 pasirinkimą. Iš 2008-06-15 tyrimų protokolo Nr. 3AT-340 (b.l.10-11) matyti, jog patikrinimo metu buvo naudojamas LST EN ISO 16017-1:2002N tyrimo metodas. Pažymėtina, kad šis metodas yra Lietuvos Respublikoje pripažintas ir turi Lietuvos standarto statusą. Standartas EN ISO 16017-1:2002 yra skirtas lakiems organiniams junginiams nustatyti aplinkos, patalpų ir darbo vietos ore bei įvertinimui emisijų iš medžiagų mažose arba didelėse bandymų kamerose (kamerose bandymai atliekami su įvairiomis medžiagomis esant skirtingoms temperatūroms ir drėgmei). Taikant šį metodą, galima nustatyti platų spektrą lakių organinių junginių koncentracijų intervale nuo 0,0005 mg/m³ iki 100 mg/m³ (priklausomai nuo konkrečios medžiagos). Taikant standartinį metodą LST EN 13649:2002, galima nustatyti tik tokius lakius organinius junginius, kurių koncentracija viršija 0,5 mg/m³. Todėl institucijos pasirinktas jautresnis metodas, leidžiantis kiekybiškai nustatyti mažesnes nei 0,5 mg/m³ lakių organinių medžiagų koncentracijas bei atlikti kokybinę analizę, tikėtina, kad yra efektyvesnis ir tikslesnis.

Pažymėtina, kad kai žinomas iš taršos šaltinio išmetamųjų dujų tūrio debitas (Nm3/s), jo vertę padauginus iš išmatuotos teršalo koncentracijos (mg/Nm3) ir padalinus iš 1000, gaunamas išmetamo teršalo kiekis, išreikštas g/s. Normatyvo vertę, išreikštą g./s, padalinus iš išmetamųjų dujų tūrio debito (Nm3/s) ir padauginus iš 1000, gaunama leistina teršalo koncentracija (mg/Nm3).

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog mėginių paėmimo procedūra buvo atlikta laikantis visų reikalavimų ir pažymėjo, kad paimti mėginiai buvo apsaugoti nuo aplinkos poveikio. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, dalyvavęs imant mėginius, Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų mėginių paėmimo ir/ ar matavimo protokole Nr. 48 savo pastabų nepateikė, nes laikė, kad teršalų mėginių paėmimo procedūra buvo atlikta tinkamai.

Darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. kaltė padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 79 straipsnyje, visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, veika kvalifikuota tinkamai, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taisyklių, nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundo nepatenkinti.

LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2008 09 18 nutarimą palikti nepakeistu.

Nutartis per 10 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.