Kauno apygardos teismo nutartis

2012-09-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1838-413/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-06
Bylos Nr.
2S-1838-413/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
M. L.
Atsakovas
S. L., I. K., O. L.
Advokatai
Egidijus Milašius
Kategorijos
  • 106.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1838-413/2012Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01592-2012-5
Pirmosios instancijos teismo teisėja Jūratė Petraškienė(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.7.2, 122.3;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. L. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1950-737/2012, kuria atsisakyta priimti kaip neteismingą ieškovės M. L. ieškinį atsakovams S. L., I. K., O. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, neteisėtos statybos padarinių šalinimo, santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė M. L. kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti atsakovo S. L. ir I. K. sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ZB-1569 (2011-07-25), niekine ir negaliojančia ab initio; 2) pripažinti I. K. ir O. L. sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-2000 (2011-08-05), niekine ir negaliojančia ab initio; 3) taikyti restituciją ir įpareigoti O. L. grąžinti ieškovei M. L. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti atsakovą S. L. ne vėliau kaip per du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti visus neteisėtos statybos padarinius - nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; 5) nutraukti santuoką tarp M. L., ir S. L., įregistruotą 2009-10-03 Kauno m. CMB (įrašo Nr. 2111), dėl atsakovo kaltės; pripažinus atsakovą S. L. kaltu dėl santuokos nutraukimo, priteisti M. L. iš S. L. 5000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti; po santuokos nutraukimo palikti M. L. santuokinę pavardę „L.“.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 2009 m. spalio 3 d. Kauno m. civilinės metrikacijos biure, 2010 m. sausio 26 d. Kauno m. I-ajame notarų biure sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė, kad po šios sutarties sudarymo bet kokiu būdu įgytas nekilnojamasis turtas yra jį įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ieškovė 2010 m. birželio 4 d. įgijo asmeninėn nuosavybėn 1,8100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. birželio 9 d. įregistravo viešame registre. Ketindama išvykti laikinai dirbti į Norvegiją, ieškovė 2011 m. vasario 20 d. įgaliojo savo sutuoktinį S. L. naudoti, valdyti, tvarkyti ir disponuoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, gauti leidimus bei kitą dokumentaciją statyboms, vykdyti statybos darbus šiame žemės sklype, atlikti pastatų, statinių ir kitų įrenginių inventorizaciją bei teisinę registraciją, įregistruoti ir gauti įregistruotus nuosavybės dokumentus, gauti ieškovės vardu bet kokio dydžio, bet kuriam terminui paskolą iš bet kurio fizinio ar juridinio asmens, įkeisti sklypą, taip pat atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Atsakovas, nepranešęs ieškovei, 2011 m. balandžio-gegužės mėn. šiame žemės sklype pradėjo statyti gyvenamąjį namą, kurį, kartu su žemės sklypu, 2011 m. liepos 19 d. pardavė I. K.. Nepraėjus dviem savaitėms nuo sklypo įsigijimo, I. K. jį perleido atsakovo motinai O. L.. Tokių veiksmų atsakovas ėmėsi pradėjus irti šalių santuokai ir siekdamas bet kokiomis priemonėmis užvaldyti jos turtą (b. l. 1-4).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Jonavos rajono apylinkės teismui. Iš pateiktų duomenų teismas sprendė, kad ieškovė siekia pripažinti negaliojančiais sandorius, taikyti restituciją bei pašalinti neteisėtos statybos padarinius, ir taip pat prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės bei priteisti iš jo neturtinę žalą. Nors ieškovė pagrindiniu laikė reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, teismas, vadovaudamasis CPK šeimos bylų nagrinėjimo ypatumų antro skirsnio nuostatomis, pagrindiniu ieškinio reikalavimu pripažino ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 381 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl santuokos nutraukimo pareiškiami apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Išimtinio teismingumo taisyklė ginčams, kylantiems dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo, netaikoma. Nustatęs, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), teismas išaiškino, kad ieškinį ieškovė gali pateikti pagal atsakovo gyvenamąją vietą Kauno miesto apylinkės teismui (b. l. 38).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovės atstovas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti bylą apylinkės teismui klausimą spręsti iš naujo. Skunde nurodoma, kad ginčas kilo ne dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, o dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo pažeistos ieškovės nuosavybės teisės į jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Būtent sandorių pripažinimas negaliojančiais, restitucijos taikymas ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimas yra pagrindiniai ieškovės reikalavimai, siekiant apginti pažeistą nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės į žemę yra daiktinės teisės, todėl ginčai dėl daiktinių teisių perleidimo teisėtumo nagrinėtini pagal išimtinio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 31 str. 1 d.). CPK 31 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalinimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė CPK 31 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl jas pažeidė. Šeima neturėjo nepilnamečių vaikų, dėl ko būtų būtinas institucijos, teikiančios išvadą, dalyvavimas teisme. Todėl ieškinio dalis dėl ištuokos neturi jokio prioriteto kitų reikalavimų atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos teismingumą, kai joje yra pareikšta keletas savarankiškų reikalavimų, iš kurių vienas turėtų būti nagrinėjamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, kiti reikalavimai pagal išimtinį teismingumą, taikymo ir aiškinimo.

Bylų teismingumas – tai teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams. Šeimos bylos nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose, vadovaujantis bendrojo teritorinio teismingumo taisykle, t.y. ieškinį pareiškiant pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str., 381 str. 1 d.). Daugelyje šeimos bylų ieškovui numatyta galimybė pasirinkti vieną iš kelių tos pačios grandies teismų, nes jose yra ginamos ypatingai svarbios ieškovo teisės ir interesai (pvz., CPK 30 str. 4 d., 381 str. 1 d., 387 str. 3 d.), tačiau nagrinėjamu atveju teismingumo pagal ieškovo pasirinkimą taisyklė nėra aktuali. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad ieškiniams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą taikoma išimtino teismingumo taisyklė, t.y. byla teisminga nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 str. 1 d.). Tačiau ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl teisės į nekilnojamąjį turtą, kaip jau minėta, įtraukė ir reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Taigi nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo turi būti laikomasi CPK IV dalies XIX skyriaus „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ nuostatų. CPK 383 straipsnyje nurodyta, kad bylose, nagrinėjamose šiame skirsnyje nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu toks reikalavimas pareikštas.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Jonavos rajono apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimai negali būti nagrinėjami vienoje byloje. Todėl naikinti teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas