- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- 1A-169-366/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- M. D.
- Kaltinamasis
- M. D.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius
- Kategorijos
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5000 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. D. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) teisę vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.
Nustatyta, jog M. D. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones pradžia skaičiuojama nuo 2024 m. vasario 9 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme 2024 m. vasario 9 d. išbūtas laikas (viena para), ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikoma kaltinamąjį M. D. sumokėjusiu 100 Eur (vieną šimtą eurų) baudos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, išieškota iš M. D. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigu suma – 1770 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt eurų).
M. D. išaiškinta, jog paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinta kaltinamajam, jog sumokėjęs baudą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų raštinei (adresas Kupiškis, L. Stuokos-Gucevičiaus a. 10 arba kupiskio.rumai@teismas.lt) turi atsiųsti tai patvirtinančius dokumentus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. D. nuteistas už tai, kad 2024 m. vasario 9 d. apie 4 val. 05 min., kelio Nr. 122 Daugpilis - Rokiškis - Panevėžys 68 km, būdamas automobilio „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, policijos pareigūnams jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip kaltinamasis vengė patikrinimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu prašoma Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba paskirti švelnesnę bausmę.
3. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo
3.1. Cituojant BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją nurodoma, kad ši yra blanketinė. Todėl kaltinant apeliantą nusikalstamos veikos padarymu, turi būti nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimų jis nesilaikė, nes iš teismo nuosprendžio nėra aišku, kokias teises ir pareigas pažeidė, kadangi nėra daroma nuorodų į jokius teisės aktus ar įstatymus. Anot apelianto, tokie teisės aktai galioja inkriminuotos veikos padarymo metu yra transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 452 (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d.) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtintos taisyklės (galiojusi redakcija) dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo.
3.2. Remdamasis teismų praktika nurodo, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos tų teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 452 neblaivumo požymiai gali būti nustatomi jame nurodytais būdais, o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 5-V-242 aiškiai yra įvardinti reikalavimai, kaip turi elgtis policijos darbuotojas, nustatinėdamas neblaivumą. Apeliantui nebuvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nebuvo nustatyti neblaivumo požymiai, ir negali būti nuosprendyje konstatuojama, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo tuo labiau, kad pats apeliantas prašė pristatyti į gydymo įstaigą, tačiau prašymas ne tik nebuvo išgirstas, bet ir atimta galimybė pasitikrinti neblaivumą per taisyklėse nustatytą laikotarpį (tą galėjo padaryti tik po 10 valandų). Todėl teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nepagrįstai motyvuodamas, jog ši nusikalstama veika formali, nes pakanka nustatyti, kad asmuo atsisako tikrintis blaivumą, kai nustatyti neblaivumo požymiai, o tokie požymiai nustatyti nebuvo, ir niekas jų nenustatinėjo.
3.3. Apelianto teigimu, aplinkybę, kad nurodytu laiku ir vietoje apeliantas vairavo transporto priemonę blaivus patvirtina ir byloje pateikta 2024 m. vasario 10 d. 2.56 val. specialisto išvada Nr. T-A 798/2024 (01), kurioje nurodyta, kad apelianto kraujyje etilo alkoholio nerasta (įvertinus alkoholio mažiausią pasišalinimą iš žmogaus organizmo, net ir darant prielaidą, kad jis buvo išgėręs, jokiu būdu negalėjo viršyti 1,5 promilių), dėl ko baudžiamoji atsakomybė nėra galima. Tai labai tinkamai įvertino ir padarė teismas, šalindamas iš kaltinimo aplinkybę, kad jis vairavo automobilį neblaivus, nurodė eilę ikiteisminio tyrimo trūkumų, bet vėliau, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neišvengė įstatymo taikymo klaidų nepagrįstai nurodydamas, jog atsisakymas tikrintis neblaivumą, gali būti prilyginamas ir sunkaus neblaivumo sukeliamoms pasekmėms, todėl ir teismo nuosprendis dar yra dviprasmiškas, nesuprantamas.
Dėl netinkamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio normų taikymo
3.4. Remdamasis BPK nuostatomis ir teismų praktika nurodo, kad šią bylą nagrinėjęs teismas išsamiai bylos aplinkybių neišnagrinėjo, netinkamai įvertino įrodymus, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui priimti teisingą sprendimą, nes kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl apelianto kaltumo padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, turėjo būti įvertinta, ar jo veiksmai atitinka nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
3.5. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto parodymus, kad jis nevengė tikrintis neblaivumo bei nurodė, jog jis pripažino aplinkybę, kad buvo išgėręs. Jeigu ir būtų buvę taip, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, ir juos reikėjo patikrinti su kitais byloje surinktais įrodymais, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431- 746/2015). Taip motyvuodamas teismas rėmėsi policijos darbuotojų parodymais, tačiau visiškai nevertino, kad jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. Minėti liudytojai nutylėjo, kad pūtė į alkotesterį, bet kažkodėl buvo siūloma dar kartą tikrintis iškvepiamą orą. Nebepasitikėdamas nei policijos darbuotojais, nei jų turimu prietaisu, prašė pristatyti jį į ligoninę, tačiau teismas šių nustatytų aplinkybių iš viso nevertino. Teismas taip pat nevertino, kad policijos darbuotojų veiksmai buvo provokuojantys, ir teismas neturėjo remtis jų parodymais ne tik kaip nepatikimais, bet ir vertinti juos kritiškai.
3.6. Anot apelianto, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų tinkamai įvertinęs policijos darbuotojų provokuojančius veiksmus dėl prasidėjusio konflikto atliekant prietaisu neblaivumo patikrinimą bei vėlesnius jų veiksmus konstatuojant, kad atsisakė tikrintis blaivumą, ir provokuojant apeliantą patvirtinti, jog jis tikrai atsisakė bei įvertinę vieną iš objektyvių byloje esančių įrodymų – vaizdo įrašus, tai būtų padaręs priešingas išvadas, bei priėmęs apelianto atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nes jis neatsisakė tikrintis neblaivumo. Teismas nevertino ir apelianto pateikto rašytinio įrodymo – 2024 m. vasario 10 d. 2.56 val. specialisto išvados Nr. T-A 798/2024 (01), kad kraujyje etilo alkoholio nerasta. Teismas privalėjo įvertinti pagal šį rašytinį įrodymą ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įvertinus alkoholio mažiausią pasišalinimą iš žmogaus organizmo, net ir darant prielaidą, kad buvo išgėręs, jokiu būdu negalėjo viršyti 1,5 promilių, dėl ko baudžiamoji atsakomybė nėra galima, ir nebūtų dviprasmiško ir neaiškaus teismo nuosprendžio. Kiti teismo išvardinti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, niekaip nepagrindžia apelianto kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, o ir teismas nemotyvuoja, kokią įrodomąją reikšmę jie turi.
3.7. Apelianto teigimu, teismo nurodytas kaip įrodymas – daiktų apžiūros protokolas surašytas netiksliai, prieštarauja vaizdo įrašams, todėl turi būti konstatuota, jog teismas neužtikrino teisingo bylos nagrinėjimo, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.
Dėl kitų nuosprendžio klausimų
3.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu taikė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis (įsigyti) teisę vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui bei nusprendė išieškoti iš apelianto valstybės naudai konfiskuotino turto vertę – atitinkančią pinigų sumą – 1770 Eur. Apeliantas nurodo, kad jeigu būtų kaltas dėl inkriminuoto nusikaltimo, už kurį nepagrįstai nuteistas, tuomet ši teismo nuosprendžio dalis dėl kitų nuosprendžio klausimų išsprendimo būtų pagrįsta. Tačiau esant skunde nurodytiems teismo nuosprendžio padarytiems BK ir BPK pažeidimams, ir ši nuosprendžio dalis turėtų būti naikintina.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimų ir skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl M. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir mano, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis, arba paskirta švelnesnė bausmė.
Dėl įrodymų vertinimo
8. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
9. Šios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
10. Teisėjų kolegija dar karta įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, proceso šalių pasisakymus apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, tinkamai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl M. D. kaltės. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o M. D. kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu ir pritardama skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms, išdėstytų motyvų detaliai nebekartoja, o tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies veikos kvalifikavimo
11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios veikos, kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Siekiant atsakyti į skundo argumentus, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai vadovaujamasi apsvaigimo patikrinimo taisyklėmis, aktualūs ir sekančiai pateikti teisės aktai ir jų nuostatos.
13. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. Nr. 5-V-242 įsakymo 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai): 5.1. pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę (išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs); 5.2. pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus (neblaivumo požymiams pasitvirtinus bendros asmens būklės vertinimo metu, bekontakčiu alkoholio detektoriumi aptikus alkoholio ar esant kitų pagrįstų įtarimų), asmeniui pasiūlo pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius; 5.3. prieš tikrindamas paklausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį; 5.4. įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlieka tikrinimą.
14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. V-1312, kuriuo patvirtintos bendros asmens būklės įvertinimo metodikos. Minėto įsakymo 2 punkte nurodoma, kad ar asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs, vertinama pagal šiuos požymius: 2.1. iš burnos sklindantį alkoholio kvapą; 2.2. neadekvačią elgseną; 2.3. nerišlią kalbą; 2.4. nekoordinuotus judesius. 3 punktas – esant 2 punkte nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl asmens sveikatos būklės): 3.1. ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; 3.2. ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs).
15. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai N. K. ir M. Š. parodė, kad paklausus ar vairuotojas vartojo alkoholį, šis nurodė, kad vartojo, todėl buvo paprašytas pasitikrinti blaivumą pučiant į alkoholio kiekio matuoklį, tuo metu buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas. Pasirodė, kad vairuotojas neadekvačiai elgiasi, nes kalbėjo nesąmones. Nepavykus pasitikrinti blaivumo, kadangi vairuotojas pūtė į alkoholio matuoklį, tačiau staigiai nutraukė oro pūtimą, prietaisas neužfiksavo rodmens, nes per mažai oro buvo įpūstą. M. D. atsisakius į ne kartą išsakytą policijos pareigūnų reikalavimą pasitikrinti neblaivumą ir paaiškinus atsakomybę už reikalavimų nevykdymą, šio buvo paprašyta išlipti iš transporto priemonės. Jam išlipus iš automobilio, iš karto pasijautė alkoholio kvapas, M. D. pradėjo svirduliuoti, todėl jį reikėjo palaikyti už rankos, kad nesusižalotų. Liudytojų N. K. ir M. Š. parodymus patvirtina vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų kūno kamerų (1 t., b. l. 161; 2 t., b. l. 28). Iš byloje esančio 2024 m. vasario 2 d. 04.15 val. surašyto neblaivumo akto matyti, kad M. D. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Taip pat pažymėta, kad asmuo teigė, jog alkoholį vartojo paryčiais (1 t., b. l. 55). Minėti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neblaivumo požymių nenustatymo ir nebuvimo, atmestini kaip nepagrįsti.
16. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-1312 patvirtintos bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 4 punktą esant pagrįstiems įtarimams, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (su vėlesniais pakeitimais, galiojusiais įvykio metu) 6 punkte nurodyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra blaivus, policijos pareigūnai įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, atlieka šių Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus, t. y. policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui, nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, prieš jį tikrindami ar pristatydami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, žodžiu paaiškina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius, bei policijos pareigūnai tikrina tokį asmenį arba, esant Taisyklių 3 punkte nustatytiems pagrindams, atlieka Taisyklių 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytus veiksmus (t. y. nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą). Taigi, minėtų taisyklių pagrindų, jei asmuo neatsisako tikrintis, tik tada policijos pareigūnai atlieka jo patikrinimą bei kitus nurodytus veiksmus. Pastebėtina, kad pagal minėtų taisyklių 2.3 punktą neblaivumo tikrinimas (toliau – tikrinimas) – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra neblaivus.
17. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 9.2.2 punkto nuostatas policijos pareigūnas, tikrintis sutikusiam asmeniui, išsiaiškinęs, kada ir kiek jis gėrė alkoholio, neblaivumą patikrina alkoholio matavimo prietaisu.
18. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai M. Š. ir N. K. nustatė M. D. neblaivumo požymius (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). M. D. buvo nurodyta pūsti į alkoholio matuoklį, tačiau prietaisas negalėjo užfiksuoti rodmenų, kadangi oro išpūtimo laikas buvo per trumpas. Dėl ko M. D. buvo paprašytą dar kartą pūsti, tačiau šis ne kartą raginamas atsisakė tai daryti, nurodydamas, kad „tai aš galiu nepūsti, man jokio skirtumo, tiesiog, čia teismo reikalas ne jūsų“; „nepūsiu viskas“; „jo, tu man nieko nepakeisi, tu ta prasme man niekas esi iš vis“. Kitų priežasčių, kodėl atsisako tikrintis neblaivumą nenurodė, neatsakinėjo į policijos pareigūnų klausimus, t. y. pateikdavo atsakymus nesusijusius su klausimu, nepasirašė neblaivumo nustatymo akte. Tokias aplinkybes patvirtina liudytojų N. K. ir M. Š. parodymai, apžiūros protokole peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašą, užfiksuoti duomenys, kūno kamerų vaizdo įrašai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys. Vertinant minėtų duomenų visumą, akivaizdu kad M. D. nesutiko būti tikrinamas policijos pareigūnų, t. y. nesutiko neblaivumą pasitikrinti alkoholio matavimo prietaisu.
19. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad negali būti konstatuojama, jog M. D. vengė patikrinimo, kai pats prašė pristatyti į gydymo įstaigą, tačiau toks prašymas nebuvo išgirstas bet ir atimta galimybė pasitikrinti neblaivumą per taisyklėse nustatytą laikotarpį (tą galėjo padaryti tik po 10 val.). Tačiau pastebėtina, kad asmens medicininė apžiūra gydymo įstaigoje girtumui, neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti atliekama ir į gydymo įstaigą asmuo, jei yra sulaikytas, policijos pareigūnų pristatomas, jei asmuo nesutinka su jam atlikto tikrinimo rezultatais, t. y. nesutinka su alkoholio matavimo prietaisu nustatytu girtumo laipsniu arba asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad M. D. nesutiko būti tikrinamas, nors tikrinimą objektyviai buvo galima atlikti, todėl policijos pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo M. D. pristatyti medicininei apžiūrai į gydymo įstaigą. Tai, kad gydymo įstaigoje nebuvo atlikta M. D. medicininė apžiūra ir nebuvo patikrintas jo neblaivumas, nėra pagrindas pripažinti, kad M. D. iš viso neatsisakė tikrintis neblaivumą, nes kaip jau minėta, jis automobilio sustabdymo metu vengė pasitikrinti neblaivumą.
20. Nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino 2024 m. vasario 10 d. 2.56 val. specialisto išvados Nr. T-A 798/2024 (01). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad M. D. iš laikino sulaikymo paleistas 2024 m. vasario 9 d. 16 val. (1 t., b. l. 117-118), kraujas tyrimui paimtas Vilniuje 2024 m. vasario 10 d. 02.56 val., t. y. praėjus daugiau nei 10 valandų nuo paleidimo iš laikino sulaikymo ir beveik parai, po atsisakymo tikrintis blaivumą. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad medicininė apžiūra turi būti atlikti ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, šiuo atveju, M. D. vengė atlikti neblaivumo patikrą, o vengimas tokio patikrinimo užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo minėta specialisto išvada.
21. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad minėta nuostata yra blanketinė, tačiau priešingai nei nurodo apeliantas, skundžiamame nuosprendyje yra aiškiai įvardinta, kokias teises ir pareigas pažeidė nuteistasis. Skundžiamo nuosprendžio 14 punkte yra nuoroda į Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17 punktą, kuriame įtvirtinta vairuotojų pareiga, t. y. policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pastebėtina, kad analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 punkte. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus duomenys, policijos pareigūnų reikalavimas neblaivumą pasitikrinti alkoholio matavimo prietaisu buvo teisėtas ir pagrįstas ir šio reikalavimo M. D. nevykdė.
22. Teisėjų kolegija susipažinusi su kūno kamerų vaizdo įrašais ir policijos pareigūnų M. Š. ir N. K. parodymais neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo provokuojantys, ir teismas neturėjo remtis jų parodymais ne tik kaip nepatikimais, bet ir vertinti juos kritiškai. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, pagrįsti ir leistini. Iš pateiktų kūno kamerų vaizdo įrašų nėra matoma, kad būtų prasidėjęs konfliktas dėl neblaivumo patikrinimo ar, kad policijos pareigūnų veiksmai, atsisakius tikrintis blaivumą, buvo provokuojantys M. D.. Perklausimas ar M. D. tikrai atsisako tikrintis, negali būti vertinamas kaip provokavimas atsisakyti. Priešingai – toks pakartotinis paklausimas bei pasitikslinimas ar sulaikytasis supranta gręsiančias pasekmes, vertintinas kaip raginimas pakeisti nuomonę ir pasitikrinti blaivumą. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą tikrintis neblaivumą gali būti taikoma kiekvienu atveju, kai tik yra nustatyti bet kokie neblaivumo požymiai ir asmuo sąmoningai atsisako būti tikrinamas. Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai policijos pareigūnų parodymus bei analizuotus vaizdo įrašus laikė tinkamais įrodymais, nustatant šią aplinkybę, kuri yra reikšminga veiką kvalifikuojant pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
23. Įvertinus tai, kad M. D. išreiškė savo valią nesitikrinti neblaivymo, kai buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti, t. y. kad jis tyčia vengė neblaivumo patikrinimo, į tai, kad policijos pareigūnų M. Š. ir N. K. reikalavimas pasitikrinti neblaivumą buvo teisėtas ir pagrįstas, daroma išvada, kad M. D. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų, byloje surinktus įrodymus įvertino teisingai ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Taigi, M. D. pažeidė KET 17 straipsnio reikalavimą. Todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir M. D. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
Dėl paskirtos bausmės
24. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme ir prašoma paskirti švelnesnę bausmę. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
25. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
26. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptas į transporto eismo saugumą. M. D. atsisakė tikrintis blaivumą, toks atsisakymas gali būti prilyginamas ir sunkaus neblaivumo sukeliamos pasekmėms, jis automobilį vairavo krašto kelyje Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys, nakties metu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši atimta. M. D. neteistas (1 t., b. l. 89-91), baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos – beveik visos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 93-101), nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. D. paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam dydžiui.
27. Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę aktualus ir BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriame numatyta, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriama nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Skundžiamu nuosprendžiu M. D. paskirta 100 MGL dydžio bauda, kas yra artima sankcijoje numatytam bausmės minimui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas M. D. bausmę atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, įvertino nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir aplinkybes, todėl nuteistajam paskirta bauda savo dydžiu palyginti su padaryta nusikalstama veika ir atsižvelgiant į įstatyme nustatytą reglamentavimą, nėra aiškiai per didelė, laikyti, kad buvo pažeistos bausmės skyrimo taisyklės ir principai nėra teisinio pagrindo.
Dėl konfiskuotino turto vertės
28. Nors apeliaciniu skundu sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta išieškotina turto verte, tačiau nuteistojo gynėjas advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad taikoma baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga.
29. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.).
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. priklausantis automobilis „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą. Pastebėtina, kad kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejai (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
31. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą rėmėsi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės Opel Signum 1.9 CTDI, 2004 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 1770 eurų su PVM (1 t., b. l. 31), ir nusprendė, jog iš nuteistojo M. D. išieškotina ši konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
32. Teisėjų kolegija, spręsdama ar paskirta baudžiamojo poveikio priemonė proporcinga, pastebi, kad turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-77-648/2019).
33. Šioje byloje nustatytos ir aptartos faktinės aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir jo padarytą veiką. Pastebėtina, kad M. D. neturėdamas specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę, vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamosios bylos duomenų visumą konstatuoja, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog nusprendus išieškoti iš M. D. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą yra pažeisti proporcingumo principo reikalavimai.
34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo M. D. ir jo gynėjo advokato S. Butkevičiaus argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.