Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui D. D. dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas D. D. ieškinį pripažino iš dalies ir sutiko mokėti išlaikymą po 150 Lt kiekvienam vaikui. Nurodė, kad iš darbo tarnyboje buvo atleistas dėl sveikatos būklės, jokio turto neturi, teikia išlaikymą dukrai. Išeidamas į pensiją geranoriškai parašė sutikimą, kad vaikams būtų išmokėta 3600 Lt suma iš jam paskaičiuotos kompensacijos. Šios sumos turėjo pakakti vaikams. Jo paties pajamos per mėnesį yra apie 850 Lt, todėl didesnio išlaikymo teikti negali, nes neturėtų iš ko pragyventi.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad skyrius sutinka, kad ieškinys pareikštas nepilnamečių vaikų interesams ginti ir sutinka, kad būtų priteistas išlaikymas, proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrintų būtinas išlaidas vaikams vystytis (29 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė G. B. ir atsakovas D. D. yra nepilnamečių vaikų - E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ( 5, 6, 8 b. l.). Šalių santuoka nutraukta 2001-08-14 ( 7 b.l.). 2001-01-29 teismo nutarimu civilinėje byloje Nr. AV-30-06/2001 iš atsakovo išieškomas išlaikymas po 1/3 visų rūšių atsakovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį ( 10, 27 b.l.).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų – vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str.2d.). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, vykdoma ilgą laiką, todėl pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ( CK 3.201 straipsnis, CPK 279 str.5 d.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą teismas turi aiškinti ir taikyti atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu kylant pragyvenimui būtinų išlaidų lygiui, didėja ir augančiam vaikui išlaikyti būtina suma. Akivaizdu, kad 139 Lt atsakovo teikiama išlaikymo suma vienam vaikui neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių. Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė reikalaudama, jog išlaikymo suma sūnui E. būtų padidinta nuo 139 Lt iki 500 Lt, o sūnui E. - iki 550 Lt, nepateikė jokių išlaidas patvirtinančių įrodymų, neįrodinėjo specialiųjų poreikių būtinumo, nepateikė argumentų, patvirtinančių, jog nuo 2001m. sausio 29 d., kai buvo priteistas išlaikymas, atsakovo turtinė padėtis būtų pagerėjusi. Iš byloje pateiktos pažymos apie atsakovo gaunamas pajamas nustatyta, kad jo pajamos per mėnesį siekia 845,10 Lt ( 17, 41 b.l.). Atsakovas 2011 m. birželio 22 d. buvo atleistas iš darbo vidaus tarnyboje dėl sveikatos būklės, t.y. neteko darbo dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios (34-35 b.l.). Savo vardu įgyto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (19,21 b.l.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. D. turi kitų išlaikytinių. Pagal 2012 m. sausio 18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį (civilinė byla Nr. S2-1045-755/2012) atsakovas teikia materialinį išlaikymą po 200 Lt savo dukrai V. M. D., gim. (duomenys neskelbtini) ( 33 b.l.). G. B. neginčijo, jog atsakovas 2011m. birželio mėnesyje savo noru skyrė vaikams 3518,30 Lt sumą (32 b.l.). Teismas nenustatė atsakovo nesąžiningo elgesio teikiant išlaikymą. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas 1050 Lt abiem vaikams kas mėnesį viršytų paties atsakovo pajamas, o tokios sumos priteisimas paliktų ieškovą be jokio pragyvenimo šaltinio. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis 2400 Lt, iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta - 2652,40 Lt ( 11-14 b.l.). 2011-12-27 dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė yra įgijusi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turi savo vardu registruotą automobilį ( 20, 22-23 b.l.). Nenustatyta, kad ieškovė turi kitų išlaikytinių. Įvertinus įrodymus, apibūdinančius tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis ženkliai geresnė nei atsakovo, o nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsakovo pagerėjusios turtinės padėties.

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar kitų vaikų išlaikymu. Nors atsakovas buvo atleistas iš tarnybos dėl sveikatos, tačiau jis gali dirbti kitą darbą, kur nėra įtampos ar mechanizuotų linijų, tai patvirtina J. P. klinikos išduotas raštas (50 b.l.). Iš bylos medžiagos nenustatyta, jog atsakovas dėjo pastangas pagerinti savo finansinę padėtį, susirasdamas darbą, ir tuo siekdamas užtikrinti geresnį pragyvenimą ne tik sau, bet ir nepilnamečiams vaikams. Teismas, nagrinėjamoje byloje pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos (D. D. nedarbingumo lygis nenustatytas), nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo visiškai nedidinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – padidinant priteistą išlaikymo kiekvienam nepilnamečiui vaikui sumą iki 200 Lt per mėnesį (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 2 dalis) bei realiai įvykdoma. Materialinis išlaikymas priteistinas vaikams, o ieškovė, su kuria gyvena vaikai, skirtina jų materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 - 3.191 straipsniai, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus bet vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, atsiranda teisinis pagrindas vienam iš tėvų kreiptis į teismas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis (CPK 80, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001m. sausio 29 d. nutarimu (civilinė byla Nr. AV-30-06/2001) iš D. D. priteistą išlaikymo dydį ir iš D. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečiams vaikams : E. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos, t.y., 2012-05-24, iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jų motiną G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. D., gim. (duomenys neskelbtini), 43,92 Lt (keturiasdešimt tris litus 92 ct) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.