Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), pensininkės, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2014 m. kovo 14 d. 13.30 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo, dėl ko kliudė ir apgadino kitą stovėjusį automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio pasišalino, pažeisdama LR Kelių eismo taisykles.

R. S. teismo posėdžio metu neprisipažino administracinių teisės pažeidimų padarymu ir paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo tikrai nepabėgo. Tame kieme būna kasdien, nes slaugo savo 85 metų mamą. Nepamena, kad būtų įlenkusi ar prisilietusi prie kitos mašinos. Nuolat pilnas kiemas automobilių. Jos automobilis seniai pirktas, buvo įbrėžimų, bet niekur neįlenktas. Buvo atvykusi pas mamą, išvažiavo atgal į vaistinę, bet tikrai nepabėgo. Nematė jokių įbrėžimų nei ant savo automobilio, nei ant kito automobilio. Jei būtų pastebėjusi kokius įbrėžimus, būtų kitaip pasielgusi, policiją kvietusi ar ką nors dariusi, bet tikrai nebėgusi. Policijos pareigūnai atvažiavo po kelių savaičių, kada tiksliai – nepamena. Tuomet pasakė apie įbrėžimus, anksčiau nežinojo. Automobiliu naudojasi viena, niekas daugiau juo nevažiuoja. Tilžės gatvėje automobilį stato todėl, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme neįmanoma rasti laisvos vietos. Mašiną statydavo ten, kur būdavo vietos, nebūtinai tame kieme. Kartais palikdavo Tilžės gatvėje, kartais prie mokamos aikštelės. Jei būdavo vietos kieme, visada ten ir statydavo. Po to įvykio irgi važiavo į tą kiemą, jei būdavo vietos, net ir šiandien važiavo. Nejuto, kad apgadino. Muzika mašinoje negrojo, tačiau variklis dirbo garsiai. Trenkimosi tikrai negirdėjo. Kovo 14 d. po įvykio pasiliko tame kieme, nuėjo pas mamą. Kai grįžo prie mašinos, kieme nieko nematė.

Nukentėjusysis M. V. teisme parodė, kad kovo 14 d. darbo automobiliu grįžo namo. Kaimynė pasikvietė jį ir informavo apie įvykį, kad moteris savo automobiliu, kurio valstybinis numeris ERB, skaičių neprisiminė, nubrėžė mašiną ir pabėgo. Minėjo, kad pažeidėja dažnai atvažiuoja į jų kiemą. Apžiūrėjęs savo automobilį ir pastebėjęs įbrėžimus, nuvažiavo į Šiaulių apskrities VPK parašyti pareiškimą. Po to įvykio kelias savaites nei pažeidėjos, nei automobilio kieme nematė. Pažeidėjos automobilį pastebėjo jo žmona Tilžės gatvėje. Automobilį nufotografavo, nuotrauką parodė kaimynams, mačiusiems įvykį, ir jie patvirtino, kad tai būtent tas pats automobilis.

Liudytojas R. O. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. pažįstama tik iš matymo įvykio vietoje. Matė, kaip pažeidėja atsirėmė į kitą automobilį, stovėjusį kieme. Garsas buvo, bet apgadinimas nebuvo didelis. Vairuotoja, atsirėmusi į kitą automobilį, pavažiavo pirmyn ir tada vėl bandė iš naujo parkuotis. Jo manymu, jei nebūtų atsirėmusi į kitą automobilį, būtų važiavusi toliau, nevažiavusi dar pirmyn. Prie pažeidėjos nepriėjo, nes skubėjo vežti dukrą į mokyklą. Taip pat įvykį matė žmona. Vairuotoja buvo viena, ją matydavo 1 kartą per savaitę. Po to įvykio jos nebematė. Jis jos mašinos Tilžės g. nefotografavo. Nežino, ar sujudėjo mašina nuo smūgio. Garsas buvo nuo mašinų plastmasinių dalių susilietimo. Mano, kad negalėjo nepajusti, nes būtų ir toliau važiavusi statytis automobilio į jų kiemą. Į policiją neskambino, nes manė, kad ji nebėgs, ir toliau važinės į jų kiemą.

Liudytoja R. O. teisme parodė, kad pažeidėją pažįsta tik iš matymo. Matė pro langą, kaip važiuodama atgal nubrėžė kitą automobilį. Nukentėjusiojo nepažįsta, vėliau pakalbino jį ir apžiūrėjo jo automobilį. Nubraukta buvo nedaug. Visą įvykį matė pro langą, bet garso negirdėjo. Matė, kad iš pirmo karto neįvažiavo į norimą vietą, tik iš antro karto pavyko. Vairuotoja nepasižymi gerais vairavimo gabumais. Mano, kad pajuto, nes daugiau į tą kiemą mašinos nebestato. Anksčiau atvažiuodavo dažniau. Kadangi būna namie, kaimynas paprašė pamačius užsirašyti jos mašinos duomenis. Tačiau neužsirašė, nes daugiau jos nematė. Nežino, ar po įvykio vairuotoja pasiliko tame kieme ar išvažiavo. Ar įvykio metu pažeidėja iš automobilio išlipusi nebuvo, tiksliai nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. S. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (6 b. l.), fotonuotraukomis (8-9 b. l.), elektroninio pašto susirašinėjimo duomenimis (10 b. l.), policijos skelbimu dėl liudytojų, mačiusių eismo įvykį (11 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (12 b. l.), R. O. paaiškinimu (13 b. l.), R. S. paaiškinimu (14 b. l.), M. V. paaiškinimu (15 b. l.), Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų V. Mazuro, E. Jakumo tarnybiniais pranešimais (16, 17, 18, 19, 20 b. l.), VĮ „Regitros“ duomenimis dėl transporto priemonės priklausomybės nustatymo (21-22, 23, 24, 25, 26 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (30-32 b. l.).

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Nors R. S. teisme neigė savo kaltę, teigė, kad jokio automobilio neapgadino, tačiau pripažino, kad į kiemą, kuriame įvyko eismo įvykis, ji atvažiuoja, nes slaugo savo sergančią mamą. Teisme apklausus nukentėjusįjį M. V., taip pat liudytojus, tame tarpe ir liudytojus, tiesiogiai stebėjusius eismo įvykį, t.y. R. O. ir R. O., matyti, kad nukentėjusiojo automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2014-03-14 paliktas stovėti (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, buvo apgadintas, o jį apgadino būtent R. S.. Liudytojai nurodė, kad ją atpažino kaip moterį, kuri dažnai atvažiuodavo į jų kiemą ir palikusi transporto priemonę kažkur nueidavo. Be to, liudytojai R. O. ir R. O. teigė matę, kaip R. S. įvykio dieną apgadino kieme stovėjusį automobilį, tačiau nurodė, kad net neįtarė, jog ji pasišalins iš įvykio vietos. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad tiek automobilis „Toyota Avensis“, tiek automobilis „VW Passat“ yra apgadinti. Be to, 2014-03-14 transporto priemonės technninės apžiūros aktas taip pat liudija, kad buvo nustatyti automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai, t.y. deformuotas priekinio bamperio kairės pusės dažų paviršius. Analizuojant automobilio „Toyota Avensis“ apgadinimus, matyti, kad automobilio apgadinimų aukštis sutampa su ant automobilio „VW Passat“ esančiais apgadinimais, t. y. apgadinimais ant dešinės pusės galinio bamperio.

Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad R. S. vairuojamas automobilis kliudė kieme stovėjusį automobilį ir lėmė nukentėjusiojo automobilio apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad R. S. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad R. S. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1 punktą ir neatliko savo pareigų, kurias privalo atlikti kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, t. y., kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. S. vairuojamas automobilis atsitrenkė į kieme stovėjusį kitą automobilį ir jį apgadinusi nuvažiavo. Nors administracinėn atsakomybėn patraukta R. S. neigė savo kaltę, nurodydama, kad kitos transporto priemonės ji neapgadino ir iš įvykio vietos nepasišalino, teigė nieko nejutusi, tačiau teismas, ištyręs bylos aplinkybes, daro priešingą išvadą. Teisme apklausti liudytojai – R. O. ir R. O., tiesiogiai stebėję eismo įvykį, matė, kaip R. S. vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą kieme stovėjusią transporto priemonę, nurodė ir tai, kad, kai atsitrenkė, buvo garsas nuo mašinų plastmasinių dalių susilietimo, nors apgadinimas nebuvo didelis, be to, vairuotoja, atsirėmusi į kitą automobilį, pavažiavo pirmyn ir tada vėl bandė iš naujo parkuotis, todėl liudytojai teigė, kad jei nebūtų atsirėmusi į kitą automobilį, būtų važiavusi toliau, nevažiavusi dar pirmyn. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įvykis įvyko 2014-03-14, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas R. S. buvo surašytas tik 2014-04-30, nes jos buvo ieškoma. Nors R. S. teismui paaiškino, kad ji slaugo savo sergančią mamą ir beveik kasdien važiuoja į kiemą, kuriame įvyko eismo įvykis, tačiau teisme paaiškėjo priešingai. Tiek liudytojai R. O., R. O., tiek nukentėjusysis M. V. po įvykio teigė daugiau R. S. kieme nematę. Bylos medžiaga liudija, kad R. S. ilgai buvo ieškoma, policijos pareigūnai net paskelbė skelbimą atsiliepti liudytojus, mačiusius eismo įvykį, kai buvo apgadintas automobilis TOYOTA AVENSIS, buvo tikrinami VĮ „Registros“ bazės duomenys apie automobilio, apgadinusio transporto priemonę TOYOTA AVENSIS, priklausomumą. Tačiau, kaip nurodė M. V., pažeidėjos automobilį pastebėjo jo žmona Tilžės gatvėje, automobilį nufotografavo, nuotrauką parodė kaimynams, mačiusiems įvykį, ir jie patvirtino, kad tai būtent tas pats automobilis. Teismas remiasi minėtais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių teisme apklausti asmenys būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti R. S. adminitsracinių teisės pažeidimų padarymu.

Todėl išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo smūgį juto, suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir tai suvokdama nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, be to, į eismo įvykio vietą vengė atvažiuoti ir praėjus tam tikram laiko tarpui po įvykio, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.) bus pasiekti jai paskyrus sankcijose numatytas nuobaudas - minimalias baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Galutinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio nuostatas.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

R. S. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.

R. S. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei nuobaudai apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą nuobaudą R. S. paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 324-326 straipsniai).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.