Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-04-24 · Civilinė byla Nr. 2A-243-194/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-24
Bylos Nr.
2A-243-194/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-02974-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Jolanta Badaugienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Danutė Matiukienė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
I. K.
Civilinė byla Nr. 2A-243-194/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02974-2011-8
Teisėjas J. Stubrys Procesinio sprendimo kategorija 121.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

kolegijos teisėjų: Danutės Matiukienės ir Birutės Simonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-06 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-909-772/2012 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei I. K. dėl paskolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė V. J. 2012-05-26 ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės I. K. 3650,00 Lt skolos, 2 648,43 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei I. K. ieškovė paskolino 3650,00 Lt.o dėl skolos grąžinimo termino ieškovė su atsakove nesitarė, tik žodžiu sutarė, kad skolą grąžins atsakovė, kai ieškovė pareikalaus. 2009-12-22 pareikalavimu - pretenzija Nr. S-32/09 ieškovę atstovaujanti advokatų profesinė bendrija „LEGES/ LB“ kreipėsi į atsakovę, kad ši grąžintų skolą, tačiau skola iki šiol negrąžinta.

Atsiliepimas

Atsakovė I. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji nėra skolinga ieškovei, jokių pinigų iš ieškovės ji nėra gavusi ir nėra skolinusis, todėl nėra jokio žodinio susitarimo dėl tariamai skolos grąžinimo ieškovei pareikalavus. Jokia paskolos sutartis dėl pinigų perdavimo su ieškove nebuvo sudaryta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovės V. J. ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei I. K. iš ieškovės V. J. 1000 atstovavimo išlaidų, išdėstant šios sumos atsakovei sumokėjimą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 4 mėnesius, pradedant mokėti nuo sekančio mėnesio ir mokant po 250,00 Lt iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos; priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės V. J. 13,55 Lt išlaidų, už procesinių dokumentų įteikimą bylos dalyviams. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie tai, jog yra raštiškas jos ir skolininkės susitarimas dėl skolos grąžinimo, todėl kitais įrodymais (pvz. liudytojų parodymais) ji remtis negali (CK 1964 m. CK 58 str. 2d.). Tokiu būdu teismas nagrinėdamas šalių ginčą ir darydamas savo išvadas, negali remtis šalių pateiktais kitais įrodymais, išskyrus rašytinius (CPK 197 str. 1d.). Tokiu atveju teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys netenkintinas atsižvelgiant į atsakovo prašymą ieškovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė V. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo bei senaties termino taikymo, ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės 6298,43 Lt ir atsisakyti taikyti ieškininės senaties terminą. Sprendimo dalį, kurioje teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės I. K. visą ieškinyje nurodytą skolą, palūkanas, atstovavimo bei teismo išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, kad šalių teisiniai santykiai dėl paskolos atsirado 1997-02-10, t.y., dar galiojant 1964m. CK nuostatoms. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę ir remdamasis civilinių teisinių santykių skaidymo principu, teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi 1964 m. CK normomis. Teismo sprendime teigiama, kad ieškinį apeliantas teismui pareiškė praleidusi ieškininės senaties terminą. Tačiau atkeiptinas dėmesys, jog šis teismo teiginys prasilenkia su faktinėmis bylos aplinkybėmis.

2. Nesuprantama, kodėl nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eigos pradžią teismas nepagrįstai susiejo su paskolos sutarties sudarymo data. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip matyti iš ginčo sutarties teksto, sutarties įvykdymo terminas nebuvo nurodytas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantui buvo grąžinta paskolinta pinigų suma, dar daugiau - teismas savo sprendime nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, kas reiškia, kad atsakovė yra skolinga apeliantei. Taigi, tokiu būdu buvo pažeista apelianto teisė susigrąžinti jai priklausantį turtą, o atsakovė pažeidė savo pareigą apeliantui grąžinti paskolos sumą. (CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str., 6.873 str. 1 d.).

3. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, pripažinti, jog apelianto pagrindiniam reikalavimui neturi būti taikomas ieškinio senaties terminas, numatytas 2000 metų CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. Akivaizdu, kad šiuo atveju apeliantas, kreipdamasis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, nepraleido bendrojo ieškinio senaties termino - 10 metų (CK 1.130 str. 1 d.), nes sužinojęs apie savo pažeistas teises, 2009-12-22 nusiuntė atsakovui pretenziją, kurioje pareikalavo atsiskaityti per 30 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo momento.

4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo tinkamai išnagrinėti byloje pateiktus įrodymus. Akivaizdu, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog byloje apeliantas praleido ieškinio senaties terminą, juo labiau, kad teismas savo sprendime teigia, kad „nagrinėdamas šalių ginčą ir darydamas savo išvadas, negali remtis šalių pateiktais kitais įrodymais, išskyrus rašytinius (CPK 197 str. 1d.), todėl byloje esanti atsakovei pateikta 2009-12-22 pretenzija, kurioje buvo prašoma atsiskaityti per 30 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo momento, yra pakankamai svarus rašytinis įrodymas ieškininės senaties terminui nustatyti. Visiškai nesuprantama, kodėl teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų senaties termino nustatymui. Teismo sprendimas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios bei senaties taikymo yra visiškai nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovė I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (107 – 109 b.l.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, o ieškinio reikalavimus įrodyti bei pagrįsti I instancijos teisme.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006).

Byloje nustatyti faktai, leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovė tik daugiau kaip po 10 metų kreipėsi į skolininkę dėl pažeistų teisių gynybos (b.l.4).Tokiu būdu, ieškovės paaiškinimai apie tai, kad atsakovė iki pat 2009 metų pripažino skolą, nėra įrodyti ir nėra pagrįsti tinkamais įrodymais ir tokią išvadą suponuoja visa bylos medžiaga. Rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė nuo 1997 metų būtų negalėjusi dėl kokių tai objektyvių priežasčių per 10 metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Atsakovė nors ir yra pakeitusi pavardę (įrašas padarytas tik 2009 metų pabaigoje), ar dažnai nebūna Šiauliuose dėl darbo pobūdžio, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, jog šį aplinkybė būtų buvusi kliūtis ieškovei surasti atsakovę arba kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Tokiu būdu, pripažintina, kad ieškovė nėra silpnesnė sandorio šalis, o atsakovė, kaip skolininkė, negalėjo turėti įtakos didesniam ieškovės pasitikėjimui. Konstatuotina, kad ieškovės kaip kreditorės padėtis negalėjo būti pagrindu įsitikinimui, jog atsakovė būtinai grąžins skolą ir dėl to jai nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Ieškovė, negindama savo pažeistų teisių šioje situacijoje turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes, tiek dėl skolos, tiek dėl palūkanų priteisimo. Teismas, vertindamas paminėtus faktus, iš sąžiningo ir teisingo žmogaus pozicijų, laiko visiškai nesuprantamu ieškovės delsimą kreiptis į teismą, kadangi atsakovė savo veiksmais nedavė pagrindo manyti, jog ji pripažįsta skolą, kas ir sudaro pagrindą, ieškovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį (1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalis). Šioje konkrečioje situacijoje negali būti ignoruojamas civilinių teisinių santykių stabilumas, siekiant apginti pažeistas ieškovės teises. Be to, ieškovė neprašė teismo, nors ir žinojo, kad atsakovė prašo taikyti jos reikalavimui ieškinio senatį, atnaujinti ieškinio senaties terminą, nurodant aplinkybes, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 90 str. 2d.).

Pirmosios instancijos teismas atsakovui prašant taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmetė, nors bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad ieškovė neįrodė turinti reikalavimo teisę pagal CK 6.870 straipsnį ir šią aplinkybę aptarė sprendime. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties socialinė paskirtis – garantuoti turtinių santykių stabilumą, aiškumą, teisėtų interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, skatinti operatyviau ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ieškininės senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Tačiau, pirmiausia turi būti nustatyta, ar yra pažeista teisė ir jei pažeista, ar gali būti ginama dėl senaties. Nustačius, kad ji nepažeista, ieškinys atmetamas dėl nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad nuo 1997-02-10 ieškovei atsirado teisė į pažeistos teisės gynybą dėl atsakovės negrąžintos skolos ir šia teise ieškovė nepasinaudojo iki 2011-05-26., t.y., nepasinaudojo net 14 metų. Advokatų kontoros pasiųstas atsakovei pranešimas 2009 metais, nėra ir negali būti laikomas pareikalavimo momentu, nuo kurio galėtų būti skaičiuojama senaties termino nauja eiga, nes atsakovės raštelyje( b.l. 3) nėra jokio susitarimo dėl skolos gražinimo nuo pareikalavimo momento ir visiškai nėra nurodytas skolos davėjas. Kolegija pripažįsta, jog ieškinio senaties institutas I instancijos teismo yra taikytas pagrįstai ir tai yra pagrindu ieškiniui atmesti. Akivaizdžiai nustačius, jog yra praleista ieškinio senatis ir ieškovės nurodomas interesas dėl praleistos senaties negali būti ginamas, visi kitų apeliacinio skundo argumentų analizė netenka teisinės reikšmės, todėl kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl kiti skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolanta BadaugienėTeisėjai Danutė MatiukienėBirutė Simonaitienė