Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo J. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-07 nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos ryto, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė V. B. paskirta 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 iki 6 valandos ryto būti namuose, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos ryto, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos ryto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė J. B. paskirta 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 iki 6 valandos ryto būti namuose, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. ir J. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2009-12-19 10.30 val. iki 2009-12-21 8 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, įrašydami eismo įvykio deklaracijoje žinomai melagingus duomenis: įvykio datą – 2009-12-19, laiką – 10.30 val., vietovę – Lietuva, vietą – (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu susidūrusias transporto priemones – BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrusių transporto priemonių vairuotojus – J. B. bei V. B., pažymėdami pradinio smūgio į transporto priemones vietas, nurodydami, kad įvykio metu buvo blaivūs, kad atsakingas už padarytą žalą yra J. B., nubraižydami eismo įvykio schemą bei visus šiuos duomenis patvirtindami savo parašais, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, bei 2009-12-21, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, šią žinomai suklastotą eismo įvykio deklaraciją panaudojo, pateikdamas deklaracijos originalą draudimo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) regiono centro atstovui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), bei J. B. pateikiant jos kopiją draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo atstovui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini).

Be to, V. B. ir J. B. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, 2009-12-21, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, melagingai pranešdami draudimo bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ filialui ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad 2009-12-19 10.30 val. kelyje (duomenys neskelbtini) J. B. vairuojamas automobilis BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su V. B. vairuojamu automobiliu AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikdami šioms draudimo bendrovėms nebūtą eismo įvykį patvirtinantį suklastotą tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, tokiu būdu apgaule iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikėsino įgyti 9 242 Lt V. B. naudai už sugadintą V. B. priklausantį automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo pasikėsino įgyti 21 115,05 Lt T. M. naudai už sugadintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso pasikėsino iš draudimo bendrovių įgyti 30 357,05 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovių darbuotojai, pastebėję galimą apgaulę, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Nuteistasis J. B. skunde teigia, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl jo padarytų nusikaltimų įrodytumo, tačiau nėra motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus - jį teisinančius - įrodymus, taip pat neįvertintas byloje esančių įrodymų visetas, nenurodyta, kokie įrodymai patvirtina jo tikslus ir motyvus kitų naudai įgyti 30357,05 Lt ir kodėl teismas atmeta jo nurodyta tikslą padėti išvengti administracinės atsakomybės A. Apelianto nuomone, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas, nes toks įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, visų duomenų ir įrodymų analize.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai V. B. ir J. B. pripažino kaltais bendrininkų grupėje suklastojus tikrą dokumentą bei pasikėsinus apgaule įgyti svetimą turtą ir nuteisė juos pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. B. pagrįstai nurodo, kad nors jis buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., tačiau buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad surašius kaltinamąjį aktą baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota, kaltinant J. B. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad J. B. nebuvo pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (3 t. 168-175 b. l.). Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įžanginėje dalyje nurodė, kad J. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., o aprašomojoje dalyje nurodė, kad V. B. ir J. B. padarytos jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje padarė klaidą ir neteisingai nurodė, kad J. B. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. Ši skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta techninio pobūdžio klaida ištaisytina, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatant, kad J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas, nes įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, visų duomenų ir įrodymų analize. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teigti, kad šioje byloje, vertinant įrodymus, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatos, nėra pagrindo, nes teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo J. B. kaltę patvirtinantys įrodymai, remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai ištirti ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimų įvertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiškia, jog teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas J. B. prisipažinimo dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, prisipažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis J. B. pripažino ne visas jam pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. inkriminuotos nusikalstamos veikos esmines aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino J. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir nuoširdaus apgailestavimo dėl tokio savo elgesio (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo laikyti, kad jis pilnai pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, gailisi ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Viena iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra visiškas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Teisės požiūriu ši Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 2 p. esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant Lietuvos Respublikos BK 40 str. reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinė nutartis byloje 2K-84/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis J. B. pripažino ne visas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų esmines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog J. B. teisme kaltu prisipažino tik iš dalies. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad J. B. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Taigi nesant vienos iš būtinų sąlygų (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 2 p.), nėra pagrindo toliau svarstyti J. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė apeliantui Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatų.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistųjų V. B. ir J. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra ir nepagrįstai nepripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nuteistieji veikas padarė bendrininkų grupe, todėl netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, J. B. ir V. B. dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, nustatė, kad nusikalstamas veikas pastarieji padarė veikdami bendrininkų grupėje, tačiau šios aplinkybės nepripažino jų atsakomybę sunkinančia. Būtent su tuo apeliaciniame skunde nesutinka prokuroras. Lietuvos Respublikso BK 60 str. 1 d. 1 p. suteikia teismui galimybę nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia, tačiau teismas privalo tai tinkamai motyvuoti. Konkrečiu atveju apylinkės teismas dėl to nenurodė jokių argumentų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p. nuostatas, dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis, todėl bendrininkų veikimas yra savaime pavojingesnis.

Jau buvo minėta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bendrininkavimą darant nuteistiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad darant konkrečias nusikalstamas veikas buvo sujungtos abiejų nuteistųjų pastangos, kiekvienas iš bendrininkų betarpiškai realizavo dalį objektyviosios pusės požymių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, kas atskleidžia ir subjektyviųjų požymių visumą bendrininkavimo sudėtyje. Iš skundžiamame nuosprendyje aptartų aplinkybių yra aišku, kad abu nuteistieji buvo vykdytojai, atitinkantys Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d. tokiems bendrininkams keliamus reikalavimus. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti nuteistųjų V. B. ir J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybę jų veikimą bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistiesiems V. B. ir J. B. bausmes už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų ir pagrįstai už šį nusikaltimą nutiestiesiems, pirmą kartą teisiamiems už nesunkų nusikaltimą, paskyrė Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant artimą įstatymo numatytam vidurkiui (Lietuvos Respublikos BK 48 str.). Kolegijos nuomone, tokia nuteistiesiems už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., paskirta bausmė nėra per griežta, bus efektyvi, įgyvendinant bausmės paskirtį, nebus pažeistas teisingumo principas bei nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Apeliaciniame skunde J. B. nurodo, kad jam paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 iki 6 valandos ryto neatitinka bausmės paskirties ir yra paskirtas tik formaliai, todėl, apelianto nuomone, negali būti laikomas teisingu, t.y. įgyvendinančiu bausmės paskirtį užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, teismas jam paskyrė įpareigojimą per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, tačiau toks įpareigojimas, apelianto nuomone, yra nereikalingas, kadangi jis turi individualią įmonę.

Lietuvos Respublikos BK 48 str. 4 d., 8 d. nustatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali nustatyti vieną ar kelis įpareigojimus, kurių skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti suderinami. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės apribojimo bausmę, įpareigojo J. B. per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir nuo 22 iki 6 val. ryto būti namuose.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai J. B. paskyrė įpareigojimą būti namuose nuo 22 iki 6 val. ryto. Nuteistasis J. B. nepateikė teismui jokių duomenų, kodėl šis teismo įpareigojimas būtų sunkiai vykdomas, todėl naikinti šį teismo įpareigojimą nėra teisinio pagrindo. Tačiau apeliaciniame skunde J. B. nurodo, kad pirmos instancijos teismo paskirtas įpareigojimas per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje yra netikslingas, nes jis yra individualios įmonės savininkas. Teisėjų kolegija sutinka, kad minėtas įpareigojimas šiuo atveju yra netikslingas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas panaikinant nuteistajam J. B. paskirtą įpareigojimą per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Apeliaciniuose skunduose tiek prokuroras, tiek nuteistasis J. B. nurodo, kad pirmosiosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems J. B. ir V. B. bausmę už Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytą veiką, paskyrė laisvės apribojimo bausmę, kuri nėra nurodyta šios normos sankcijoje ir tokio savo sprendimo nemotyvavo. Be to, nuteistasis J. B. nurodo, kad nepagrįstai skiriant bausmę už Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. padarymą jam buvo paskirta griežtesnė bausmė nei V. B., o prokuroras prašo, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos BK 54, 55 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nuteistiesiems už jiems inkriminuotus nusikaltimus paskirti griežtesnę Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmę – areštą.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (Lietuvos Respublikos BK 55 str.). Kaip teisingai savo skunde pažymėjo prokuroras, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, nurodė, kad, pirmą kartą teisiamam V. B. ir J. B. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau nuosprendyje nepasisakė detaliau dėl bausmės rūšies nuteistiesiems parinkimo. Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. ir J. B. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., nuteisti laisvės apribojimo bausmėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems V. B. ir J. B. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., bausmes, nepagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems J. B. ir V. B. už Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, kuri nėra nurodyta šio straipsnio sankcijoje ir tokio savo sprendimo nemotyvavo, iš naujo spręstinas nuteistiesiems skirtinos bausmės klausimas.

Skirdamas nuteistiesiems V. B. ir J. B. bausmes už jų padarytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. – atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą – V. B. ir J. B. tyčia dėl savanaudiškų paskatų padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, nuteistųjų asmenybę – neteisti, bausti administracine tvarka, nevedę, J. B. yra individualios įmonės savininkas, V. B. nedirba, darbo biržoje neregistruotas, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str., teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant V. B. ir J. B. baudą, kuri savo dydžiu mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Kadangi Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, už šias veikas paskirtos bausmės subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmių apėmimo būdu. Taigi skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis keistinas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Taip pat pažymėtina, kad nors prokuroras apeliaciniu skundu prašė, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos BK 54, 55 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nuteistiesiems už jiems inkriminuotus nusikaltimus paskirti griežtesnę Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmę – areštą, tačiau kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistiesiems arešto bausmes. Bausmė privalo būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, o Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. sankcijose numatyta viena iš alternatyvių bausmių – areštas – neatitiktų įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir nuteistųjų V. B. ir J. B. asmenybių.

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, nuosprendyje neteisingai nurodė, kad viena iš V. B. ir J. B. padarytų veikų yra priskiriama nesunkių, o kita apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kadangi Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. numatyti nusikaltimai priskiriami tai pačiai nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju padarė techninę klaidą, kuri ištaisytina šiuo nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-07 nuosprendį:

pripažinti V. B. ir J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

V. B. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., paskirti bausmę – 30 MGL (3900 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d., 3 p., b pp., bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir paskirti V. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 iki 6 valandos ryto būti namuose ir per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

J. B. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., paskirti bausmę – 25 MGL (3250 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d., 3 p., b pp., bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir paskirti J. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 22 iki 6 valandos ryto būti namuose.

J. B. paskirtą įpareigojimą per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje panaikinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-07 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisyti techninę klaidą, nustatant, kad J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. l d.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-07 nuosprendžio aprašomojoje dalyje ištaisyti techninę klaidą, nustatant, kad V. B. ir J. B. pasikėsino padaryti vieną nesunkų ir padarė vieną nesunkų nusikaltimus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.