- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- A6.-129-827/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00067-2023-1-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Pažeidėjas
- D. P.
- Advokatai
- Valdas Bugelevičius
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. P. ir jo atstovui advokatui Valdui Bugelevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą ir nuobaudos skyrimo D. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-23 nutartimi D. P. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių teisių pažeidimo pagal Lietuvos ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės vadovu ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Šiais savo veiksmais D. P. buvo kaltinamas pažeidęs kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) įregistruota juridinių asmenų registre 2015-12-19, adresu Pijų g. 23, Vilnius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo privačios apsaugos veiklą (EVRK 80.10; pagrindinė) ir viešosios tvarkos ir apsaugos veikla (EVRK 84.24, nepagrindinė).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2015-12-18 iki 2017-08-23 buvo D. P.; laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2018-04-18 vadovu buvo R. B. ir laikotarpiu nuo 2018-04-18 iki šiol yra D. P.
Šalies argumentai
Išnagrinėjus pateiktą Prašymą ir įvertinus su Prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ po kontrolės veiksmų atlikimo, žinodama apie mokestinę nepriemoką ir turėdama skolą biudžetui, iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)gavėjai UAB BSS grupė 2022-11-29 atliko pavedimą 55000,00 Eur sumai ir 2022-12-01 atliko pavedimą 50000,00 Eur sumai, pavedimų paskirtyje nurodydama „dalinis sąskaitos apmokėjimas“.
Pareiškime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Įstatymų leidėjas nuo 2013-10-01 CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, galima daryti išvadą, kad nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo, o pareiškime nurodytos finansinės operacijos pagrindžia, jog buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymo tvarka. Nurodytos finansinės operacijos bei pateikti įmonės balansų duomenys pagrindžia faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. P., net ir žinodamas apie turimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą biudžetui nedėjo pakankamai pastangų, kuo operatyviau padengti turimą skolą valstybės biudžetui, o toliau atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams/tiekėjams. Dėl tokių vadovo veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI prie FM interesai,
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. P., žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš pateiktų finansinių dokumentų darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus, ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kuris numato atsakomybę juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą. Pareiškimu prašoma skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui D. P. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė rašytinę medžiagą, patvirtinančią pareiškime išdėstytas aplinkybes (b.l. 2-3,4-36).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. P. įgaliotas atstovas advokatas Valdas Bugelevičius 2023-02-20 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė D. P. poziciją dėl Pareiškėjo pareiškimo ir byloje nagrinėjamų aplinkybių bei prašo D. P. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Pareiškimą, kadangi D. P. Pareiškime nurodytų pažeidimų nepadarė ir jo veikose negali būti konstatuojamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visetas (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Paaiškinimuose nurodyta, kad D. P. patvirtina, kad jam inkriminuojamo ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo jis nepadarė – jokių Pareiškėjo kaip kreditoriaus teisių ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ar tvarkos pažeidimų jis nepadarė. Pareiškėjo Pareiškime visiškai nepagrįstai teigiama, kad D. P. „<...> žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t.y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš pateiktų finansinių dokumentų darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus“. Tokie Pareiškėjo teiginiai ir išvados ne tik yra visiškai nepagrįsti, nesąžiningi, neteisėti, bet ir neatitinkantys tikrovės.
Aptariamą poziciją Pareiškėjas Pareiškime iš esmės grindžia tik dviem epizodais, kuriais tariamai pasireiškė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, t.y., kad: 1) Bendrovė pagal 2022-06-18 sutartį Nr. ARG-22/06/18 suteikė 80 000,00 Eur paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2) Bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-11-29 atliko pavedimą 55 000,00 Eur sumai ir 2022-12-01 atliko pavedimą 50 000,00 Eur sumai.
Paaiškinimuose nurodyta, kad Pareiškėjas visiškai nepagrįstai ignoruoja esminę aplinkybę, šalinančią bet kokią atsakomybę, kad aptariami paskoliniai santykiai tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado ir mokėjimai buvo atlikti dar iki kontrolės veiksmų pabaigos, kuomet buvo apskaičiuota Bendrovės mokėtinos mokestinės nepriemokos suma (72 918,39 Eur). Pareiškėjas Pareiškime pats nurodo, kad mokestinės kontrolės veiksmai buvo baigti tik 2022-10-26, o Bendrovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį sudarė ir paskolą suteikė dar 2022 m. birželio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Bendrovė ir jos vadovas D. P. tokiais savo veiksmais niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti Pareiškėjo interesų ir atsiskaitymo tvarkos, kadangi sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo ir paskolos suteikimo metu Bendrovei dar nebuvo paskaičiuota ir nustatyta pareiga sumokėti Pareiškėjui 72 918,39 Eur dydžio mokestinę nepriemoką.
Pareiškėjas visiškai nepagrįstai ir nesąžiningai nutyli esmines jam žinomas ir bet kokią Bendrovės ar jos vadovo atsakomybę šalinančias aplinkybes dėl pinigų pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Paaiškinimuose pažymi, Bendrovė turėjo pakankamai lėšų tinkamai atsiskaityti su Pareiškėju, nepriklausomai nuo to, ar Bendrovė būtų 2022 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais atlikusi du atsiskaitymus UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar ne, nes kaip matyti iš 2023-01-09 Pareiškėjo Sprendimo neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo Nr. (23.24-08) 327-637 ir 2023-01-06 Išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.31-08) 326-103, Bendrovė 2022-12-14 savo banko sąskaitose jau po aptariamų dviejų mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikimo turėjo 96 059,25 Eur dydžio piniginių lėšų, pakankamų atsiskaityti su Pareiškėju dėl 72 918,39 Eur dydžio mokestinės nepriemokos. Tačiau Bendrovė įvertinusi savo finansinę padėtį ir jos perspektyvas, siekdama neprarasti visų savo apyvartinių lėšų ir išsaugoti savo veiklos sklandumą, nesuvaržyti ir nesukelti grėsmės savo veiklai ir galimybėms tinkamai atsiskaityti su visais savo kreditoriais ir toliau sėkmingai vystyti veiklą, 2022-12-14 pateikė Pareiškėjui Prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2023-01-01 iki 2023-06-30 pagal pateiktą grafiką. Bendrovė tik po 2023-01-10 gavo Pareiškėjo Sprendimą ir Išvadą, o vėliau ir 2023-01-10 Raginimą Nr. (23.31-08) 464-121, kuriame nurodyta, kad Bendrovė 72 349,53 Eur dydžio mokestinės nepriemokos sumą privalo sumokėti Pareiškėjui per 20 dienų nuo Raginimo įteikimo dienos, t.y. ne anksčiau nei 2023-01-30. Atsižvelgdama į tai, kad jos prašymas dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo Pareiškėjo buvo atmestas, dėl ko Bendrovei galutinai tapo aišku, kad ji privalo sumokėti visą mokestinę nepriemoką iš karto, nepažeidžiant nustatytų terminų, Bendrovė tinkamai sumokėjo visą mokestinę nepriemoką Pareiškėjui, ką patvirtina VĮ „Registrų centras“ Pažyma, kurioje nurodyta, kad 2023-02-03 Bendrovė yra tinkamai atsiskaičiusi su Pareiškėju ir nėra skolinga SODRAI. Be to, ir pats Pareiškėjas pripažįsta, kad Bendrovė po kontrolės veiksmų atlikimo toliau vykdė savo mokestines prievoles ir sumokėjo 9 232,72 Eur sumą Pareiškėjui.
Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė ne tik turėjo pakankamai lėšų tinkamai atsiskaityti su Pareiškėju, bet ir tinkamai ir laiku tą padarė, t.y. per Pareiškėjo Raginimu nustatytą terminą po to, kai buvo atmestas Bendrovės prašymas dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, Bendrovė tinkamai sumokėjo visą mokestinę nepriemoką Pareiškėjui. Jokie Pareiškėjo interesai ar teisės niekada nebuvo pažeisti. Pareiškėjo veiksmai ir elgesys, kuomet žinodamas, jog yra nagrinėjamas Bendrovės prašymas dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, taip pat kad Bendrovei yra nustatytas terminas iki 2023-01-30 sumokėti mokestinę nepriemoką, Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui Pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, yra ne tik nepagrįsti, bet ir aiškiai neteisėti bei nesąžiningi, nukreipti iš esmės vieninteliam neteisėtam tikslui – daryti spaudimą Bendrovei per grėsmę jos vadovui būti patrauktam administracinėn atsakomybėn, kad Bendrovė kuo greičiau susimokėtų Pareiškėjui mokestinę nepriemoką sudarančią sumą.
Nagrinėjamu atveju nei Bendrovė nei jos vadovas D. P. jokių kreditorių teisių ar kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimų nepadarė, tinkamai atsiskaitė su Pareiškėju per jo paties Raginime nustatytą terminą po to, kai galutinai buvo atmestas Bendrovės prašymas dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo. Tai, kad Bendrovė vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir kitiems asmenis, o ne tik Pareiškėjui, taip pat kad realizavo teisės aktuose įtvirtintą savo teisę kreiptis į Pareiškėją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ir laukė galutinio Pareiškėjo sprendimo dėl tokio prašymo priėmimo, po kurio paaiškėtų galutiniai atsiskaitymo su Pareiškėju terminai ir sąlygos, nereiškia ir negali reikšti Bendrovės ar jos vadovo neteisėtų veikų ir / ar kokių nors Pareiškėjo teisių ar interesų pažeidimų. Pareiškėjo Pareiškimas yra neteisėta, nepagrįsta ir nesąžininga spaudimo priemonė savo teisėmis besinaudojančios Bendrovės ir jos vadovo D. P. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertinant kartu su paaiškinimais teikiamus rašytinius įrodymus, akivaizdu, kad D. P. veikose negali būti konstatuojamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visetas, negali būti konstatuojama, kad jis yra kaltas padaręs nurodytą nusižengimą, dėl ko pagal Pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo teisena D. P. atžvilgiu turi būti nutraukta (ANK 2 straipsnio 3, 4 dalys; 5 straipsnio 1 dalis; 591 straipsnio 1 punktas). Vadovaujantis išdėstytu ir ANK 574 straipsniu, 577 straipsniu, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Teismo prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo D. P. atžvilgiu, pradėtą pagal pareiškėjo VMI Pareiškimą (b.l. 43-46)
VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.
Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.
Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti aiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įmonių bankroto įstatymu, akcinių bendrovių įstatymu ir kt.
Šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Kita vertus, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, be objektyviosios atitinkamo nusižengimo pusės, būtina nustatyti ir subjektyviąją – t. y. asmens, traukiamo atsakomybėn, kaltę.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Pažymėtina, kad pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu, jeigu teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 120 straipsnio 1-2 dalyse nurodyti nusižengimai gali būti padaromas tik tyčia. Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje susidariusi sudėtinga finansinė situacija ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, t.y. minėtas straipsnis tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl šiuo atveju būtina įvertinti, ar ginčijamo atsiskaitymo metu fizinio ar juridinio asmens finansinė padėtis buvo sudėtinga.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2018-04-18 yra D. P. (b.l. 5). Bendrovės operatyvus patikrinimas pradėtas 2022-08-08 ir baigtas 2022-10-26. MAIS duomenimis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso matyti, kad mokestinė nepriemoka 2023-01-17 sudarė 72035,77 Eur: 30,00 Eur gyventojų pajamų mokestis; 7,15 Eur šio mokesčio delspinigiai (viso 37,15 Eur); 1,28 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai bei ; 23028,00 Eur pelno mokestis ir 3903,16 Eur šio mokesčio delspinigiai ir 10628,00 Eur pelno mokesčio avansas (viso 37559,16 Eur) bei 30614,90 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 3823,28 PVM delspinigiai (viso 34438,18 Eur) (b.l. 6). Mokesčių suvestinėje nurodyti mokėjimo terminai aukščiau paminėtiems mokesčiams sumokėti, teikiamų deklaracijų (pirminių ar patikslintų) datos bei sumos bei teisės išieškoti šias sumas data, t.y. 2013-01-30, ir tik vieno Pelno mokesčio 105,27 Eur sumai teisės išieškoti data nurodyta 2023-01-30 (b.l. 7-8,9-10).
Byloje pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-12-14 prašyme VMI atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodyta, kad operatyvaus patikrinimo metu ištaisyti neatitikimai apskaitoje, pateikta informacija apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams, įsiskolinimo priežastys. Iš prie prašymo pateiktų priedų matyti, kad 2022m. lapkričio mėnesį už ataskaitinį laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto 1 207 531 eurų sumai, nuosavo kapitalo 540 788 eurų sumai, mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų 666 473 eurų sumai (b.l. 13). Kartu su prašymu dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo/atidėjimo buvo pateikta 2022-09-30 pelno (nuostolių) ataskaita (b.l. 14), debitorių ir kreditorių sąrašas (b.l. 15,16-18, 19-20), išrašas iš banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-13, iš kurio matyti, kad pradinis likutis buvo 164 412,14 Eur, galutinis 50 159,96 Eur (b.l. 21-30). 2023-01-09 pareiškėjos spendimu Nr. (23.24-08)327-637 nuspręsta neišdėstyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimo prašyme nurodytu laikotarpiu. Sprendime nurodyta, kad mokestinė nepriemoka sudaro bendrai 72 349,53 Eur sumai (iš kurios: GMP 30 eurų mokestis susidarė už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2020-12-31, GMP delspinigiai -6,78 Eur, NTM delspinigiai -1,28 Eur, PLN mokestis už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31 21687,00 Eur ir PLN delspinigiai 3308,69 Eur, PLN mokesčio avansas už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 – 10628,00 Eur, bei 33548,9 Eur PVM mokestis už laikotarpius nuo 2019-01-01 iki 2019-01-31, nuo 2020-01-01 iki 2020-11-30, nuo 2021-03-01 iki 2021-11-30, nuo 2022-09-01 iki 2022-10-31) ir šio PVM delspinigiai 3138,88 Eur) (b.l. 32). Priimdama minėtą sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, VMI rėmėsi 2023-01-06 Nr. 23.31-08) 326-103 išvada, kurioje nurodė, kad 2020-09-30 bendrovės turtas sudarė 1 207 531 eurų sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai šiai dienai sudarė 666 743 eurų. Iš bendrovės pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitų rodiklių VMI nustatė, kad 2022-09-30 palyginti su 2021-12-21 duomenis turėjo +53,17 procentų pelno. Iš bendrovės pateiktos banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2022-09-01 iki 2022-12-14 nustatyta, kad lėšų likutis laikotarpio pabaigai sudarė 96 059,25 Eur, per šį laikotarpį į valstybės biudžetą buvo pervesta 31 058,72 eurų. Išvadoje taip pat nurodyta, kad 2022-09-30 bendrovės skolos tiekėjams ir kitiems kreditoriams sudarė 666 743,00 Eur, iš jų tai pačiai sumai nesuėjęs apmokėjimo terminas, o pirkėjų ir kitų debitorių įsiskonimas bendrovei sudarė 681 384,00 Eur, iš kurių 609 340,97 eurų sumai dar nebuvo suėjęs apmokėjimo terminas. Išvadoje pažymėta, kad išvados rengimo dienai bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 72.349,53 eurų, kitų mokestinių prievolių, kurios būtų suėjęs mokėjimo terminas, išvados rengimo dienai nėra. Be to, 2023-01-02 pritaikytas areštas bendrovės turtui (buto daliai ir puspriekabei), bendras arešto mastas 72 580,00 eur. Išvadoje pažymėta, kad atsižvelgiant į Bendrovės pateiktą bei surinktą papildomai medžiagą, negalima teigti, kad Bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, bendrovės turimi kreditoriniai įsiskolinimai 666 743,00 eurų sumai nėra suėję apmokėjimo terminai, bei bendrovės turimos piniginės lėšos sąskaitose yra didesnės nei prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka. Išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į gautas patenkinamas finansinės rizikos ir likvidumo koeficientų reikšmes, padidėjusias pardavimų pajamas, pelningą veiklą, į pirkėjų savalaikius atsiskaitymus ir į turimą piniginių lėšų likutį sąskaitose, viršijantį prašomos išdėstyti mokestinės nepriemokos sumą, Bendrovė pagal MAĮ 88 straipsnio nuostatas negali būti laikoma sunkumus patiriančia, todėl prašymas išdėstyti likusios 72 349,53 eurų mokestinės nepriemokos sumokėjimo netenkintinas (b.l. 33-35).
Iš byloje pateikto VMI 2023-01-10 Nr. (23.31-08) 464-121 raginimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ raginama per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti turimą mokestinę nepriemoką 72349.53 eurų sumai (b.l. 64-65), o iš pateikto VĮ Registrų centro 2023-02-03 pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsiskaičiusi VMI (b.l. 67-68)
Atsižvelgiant į šiuos duomenys, negalima teigti, kad Bendrovės finansinė padėtis tiek tikrinamuoju laikotarpiu, tiek Pareiškėjos prašyme išskiriamų mokėjimų metu, buvo sudėtinga, nes Bendrovės turimas turtas, pinigų likutis sąskaitose ir debitoriniai įsiskolinami Bendrovei buvo ženkliai didesni nei Bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai - mokestinė nepriemoka VMI, ar kitiems kreditoriams, kurių mokėjimų terminas dar nėra suėjęs.
Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad objektyviais byloje surinktais įrodymais administracinėje byloje nenustatyta D. P. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje sudėties, todėl administracinė teisena dėl D. P. padaryto ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Byloje taip pat pateikta ataskaita, iš kurios matyti, kad advokatų profesinė bendrija Markevičius, Gerasiškinas ir partneriai suteikė D. P. paslaugų (už medžiagos analizę, paaiškinimų administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-129-827/2023 rengimą iš atstovavimą šios bylos nagrinėjime) 2 valandas, viso 300 eurų sumai, todėl buvo išrašyta PVM sąskaitą – faktūrą 363,00 eurų sumai, kurią D. P. apmokėjo. Teismo posėdžio metu buvo prašoma šias proceso išlaidas atlygtini D. P.. ANK 666 straipsnyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 104 str. 2 d. numatyta, kad proceso dalyvis gali savo nuožiūra procese pasikviesti ekspertą, gynėją ar atstovą, išlaidas apmokėdamas iš savo lėšų, bei prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Administracinio nusižengimo nagrinėjančio teismo vertinimu, prašomos priteisti advokato išlaidos proporcingos jo suteiktoms paslaugoms, todėl pagrįsta yra priteisti iš valstybės 363,00 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas D. P. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais.
nutaria:
nutraukti D. P. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį teiseną, nenustačius jo veikoje šio nusižengimo sudėties.
Priteisti iš valstybės 363,00 Eur eurų D. P. jo turėtų atstovavimo išlaidų.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.