- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- ATP-173-337/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-01310-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniojo tyrėjo D. L. 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 89N-1163110-11, S. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d. skirta 1100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn., už tai, kad jis 2011 m. liepos 21 d., apie 22.40 val., Utenoje, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, chuliganiškai vairavo motociklą HONDA (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, be aiškių tikslų įžūliai ir pavojingai vairavo motociklą - dideliais variklio apsisukimais, prasukdamas galinį vairuojamo motociklo ratą slydo tiesia linija, tuo sukeldamas pavojų sau bei aplinkiniams ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 133 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi atmestas S. Š. skundas ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniojo tyrėjo D. L. 2011 m. spalio 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
S. Š. apeliaciniu skundu skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį ir prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniojo tyrėjo 2011 m. spalio 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka. Teigia, kad teismas padarė procesinės teisės pažeidimus, netinkamai pritaikė įstatymą ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Nesutinka su teismo išvadomis, jog jis savo siekė pasipuikuoti prieš kitus, pademonstruoti motociklo bei savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius ir pašalinius asmenis, demonstruojant akivaizdžią nepagarbą KET reikalavimams, kitų asmenų ramybei, kas rodo, jog aš veikė iš chuliganiškų paskatų. Nurodo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Nurodo, kad yra apkaltintas padaręs pažeidimą remiantis tik pareigūno G. N. subjektyviais parodymais. Jo parodymai, surašyti 2011-07-21 tarnybiniame pranešime, skiriasi nuo jo parodymų duotų teismo posėdžio metu. Tarnybiniame pranešime (b.l. 10) šis pareigūnas nurodė, kad pastebėjo motociklą, kurio vairuotojas įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, sustojo ir sukeldamas didelius vairuojamo motociklo variklio apsisukimus, prasukdamas galinį ratą slydo tiesia linija, t.y. dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, be aiškių tikslų įžūliai ir pavojingai vairavo motociklą. Teigia, kad pareigūno tarnybiniame pranešime nėra nurodyta ir užfiksuota jokių ATPK 124-2 str. 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymių. Be to, šiame pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota tik subjektyvi jo nuomonė dėl chuliganiškų paskatų, nes įrodymų dėl jo chuliganiškų paskatų, t.y. tiesioginės tyčios, byloje nėra. Teismo posėdžio metu šis pareigūnas parodė, jog būnant automobilių stovėjimo aikštelėje tarnybiniame automobilyje, išgirdo atvažiuojant motociklus, jiems priartėjus, išgirdo kaip vienas motociklo vairuotojas pradėjo didinti variklio apsukas ir, supratęs, kad bus pažeidinėjamos KET, išvažiavo tarnybiniu automobiliu į priekį. Matė, kaip motociklo vairuotojas, važiuodamas slydo tiesia linija, aiškiai rodė nepagarbą aplinkiniams. Teigia, kad šie pareigūno parodymai akivaizdžiai rodo jo subjektyvumą, nes jis pažeidimą nurodo tik kaip galimą. Šie pareigūno parodymai įrodo aplinkybę, kad būtent jis, staigiai išvažiuodamas iš savo stovėjimo vietos priešais artėjantį motociklininką, sukėlė avarinę situaciją, sukėlė pavojų motociklininkui, t.y. jam, ir tik šios aplinkybės privertė jį, staigiai stabdyti, kad išvengti susidūrimo su staigiai išvažiavusiu priešais policijos automobiliu.
Nurodo, kad pareigūno G. N. parodymai, užfiksuoti tarnybiniame pranešime, skiriasi nuo teismo posėdžio metu peržiūrėtos filmavimo medžiagos, iš kurios matyti, jog visas įvykis trunka itin trumpai, motociklininkų grupė įvažiuoja į automobilių stovėjimo aikštelę, staiga pradeda mirgėti policijos automobilio įspėjamieji signalai (švyturėliai). Jokių KET pažeidimų nematyti. Laikas nuo motociklų įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę iki policijos švyturėlių mirgėjimo yra itin trumpas. Teigia, kad dėl šios aplinkybės vertinti, kad per tokį trumpą laiką kažkas galėjo automobilių stovėjimo aikštelėje chuliganiškai elgtis ir tuo sukelti pavojų aplinkiniams - sunkiai įtikėtina.
Nurodo, kad liudytojas R. R. teisme parodė, kad matė, jog filmuotoje medžiagoje, kad atvažiuojantys motociklininkai darnia kolona, nedideliu greičiu važiavo link sporto arenos ir nematė, kad kuris nors iš važiuojančių rodytų nepagarbą, KET pažeidimų nepastebėjo. J. J. parodė, jog matė policijos automobilį, kuris iš karto užkirto kelią motociklininkui. G. U. parodė, kad Š. atvažiavo vienas iš paskutiniųjų, jis važiavo tolyn, ne prie jų, tada įsijungė policijos automobilio švyturėliai, Š. pravažiavo normaliu greičiu, nebuvo jokių nekultūringų veiksmų.
Teigia, kad teismas nenurodė, kodėl filmuotoje medžiagoje užfiksuotas aplinkybes minėtų liudytojų parodymus atmeta, kas yra esminis proceso pažeidimas, nes šie byloje esantys įrodymai įrodo mano nekaltumą. Teigia, kad jo staigus motociklo stabdymas yra susijęs tik su tuo, kad išvengtų susidūrimo su policijos automobiliu, dėl staigaus stabdymo ir siekio išvengti susidūrimo, ant asfalto liko motociklo stabdymo žymė.
Šalies argumentai
S. Š. nurodo, kad D. M. rašytas tarnybinis pranešimas yra identiškas pareigūno G. N. tarnybiniam pranešimui. Akivaizdu, kad du asmenys negali surašyti identiškus pranešimus, todėl daro išvadą, jog byloje esantys tarnybiniai pranešimai rašyti vieno asmens. Be to, D. M. teismo posėdžio metu parodė kitokias aplinkybes, nei užfiksuotos jos tarnybiniame pranešime. Ji nurodė, kad kolega nustatė, kad motociklininkas chuliganiškai vairuoja, įjungė švyturėlius ir sustojo prie motociklo, teigia, kad pareigūnė nieko nematė. Todėl teismas nepagrįstai teigia, kad jos parodymai nuoseklūs.
S. Š. nurodo, kad byloje nesurinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Jis savo veiksmuose nematė jokio KET pažeidimų, tokius pačius paaiškinimus pateikė ir kartu važiavę liudytojai J. J., G. U.. Pažeidimo neįžvelgė ir filmuotą medžiagą stebėjęs pareigūnas R. R.. Teigia, kad variklio apsukų padidinimas (šis faktas nėra neginčijamai įrodytas, jog būtent jis didino variklio apsukas, kadangi budėję pareigūnai tik girdėjo, bet nematė kuris iš aikštelėje esančių 5-7 motociklininkų tai darė) ir slydimas tiesia linija neįrodo, kad jis sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. Mano, kad surinkti įrodymai neleidžia daryti besąlygiškos išvados, kad motociklas slydo dėl tyčinių jo veiksmų, padarytų iš chuliganiškų paskatų. Byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, jog jo veiksmai sukėlė pavojų eismo, jo ir kitų žmonių saugumui. Nurodo, kad automobilių aikštelėje joks eismas nevyko, jame taip pat nebuvo pėsčiųjų. Policijos pareigūnų G. N. ir D. M. tarnybiniuose pranešimuose nenurodyta, kad buvo kam nors sukeltas pavojus. Liudytojai patvirtino, kad būtent policijos pareigūnas staigiai manevruodamas sukėlė jam pavojų.
Nurodo, kad iš protokolo surašymo neįmanoma perskaityti pažeidimo esmės, todėl negalima suprasti pažeidimo esmės. Nurodo, kad negalėdamas aiškiai perskaityti ir susipažinti su jam reiškiamais konkrečiais kaltinimais, jis netenka galimybės tinkamai apginti savo pažeistas teises.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad jo bei liudytojų J. J., G. U. paaiškinimai prieštarauja policijos pareigūnų paaiškinimams, o pastarųjų paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu skiriasi nuo jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų aplinkybių, o kitų įrodymų, patvirtinančių jo tariamai padarytą pažeidimą byloje nėra, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daro išvadą, jog nėra įrodyta, kad jis padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Todėl teismo išvada, jog jo pasirinktas vairavimo būdas, apsunkino motociklo valdymą ir automobilių stovėjimo aukštelėje, kurioje buvo kiti automobiliai bei tos pačios grupės motociklininkai, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems ten buvusiems asmenims, nepagrįsta visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teigia, kad teismo išvada paremta prielaidomis.
Šalies argumentai
S. Š. nurodo, kad iš bylos duomenų negalima daryti besąlygiškos išvados, kad jo elgesys automobilių stovėjimo aikštelėje galėjo būti chuliganiškas. Nors jis staigiai stabdė ir dėl to liko stabdymo žymė ant asfalto, neįrodyta, kad jis tai darė iš chuliganiškų paskatų, t. y. siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei. Įrodyta, kad jo staigų stabdymą nulėmė būtent pareigūno pavojingas staigus išvažiavimas iš savo stovėjimo vietos tiesiai mano judėjimo krypčiai.
S. Š. teigia, kad duomenų, kuriais remiantis galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė turi būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
S. Š. pateikia jį charakterizuojančią medžiagą, mano, kad nėra pagrindo pripažinti jį katu dėl pažeidimo padarymo. Nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) ir į vairavimą kelyje žiūri itin atsakingai.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius prašo S. Š. skundo netenkinti ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniojo tyrėjo 2011 m. spalio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas S. Š. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, teigia, kad buvo priverstas staigiai stabdyti vairuojamą motociklą dėl to, kad išvengtų susidūrimo su priešais išvažiavusiu policijos automobiliu, taip pat nesutinka su įrodymų vertinimu byloje.
Apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai paliko galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniojo tyrėjo 2011 m. spalio 12 d. nutarimą, kuriuo S. Š. nubaustas dėl ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo.
Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, posėdyje apklausė tiek policijos pareigūnus, tiek patį S. Š. bei kartu su juo buvusius G. U., J. J., bei padarė pagrįstas išvadas dėl S. Š. kaltės.
Pareigūnas G. N. teismo posėdyje parodė, kad būnant stovėjimo aikštelėje tarnybiniame automobilyje išgirdo atvažiuojant motociklus, jiems priartėjus, išgirdo, kaip vienas motociklo vairuotojas pradėjo didinti variklio apsukas, suprato, kad bus pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, išvažiavo į priekį. Matė, kaip vienas vairuotojas slydo tiesia linija ir rodė nepagarbą aplinkiniams, tada įsijungęs švyturėlius, jis privažiavo jam iš priekio, kad negalėtų pasišalinti ( b.l. 41-42). Šias aplinkybes policijos pareigūnas nurodė ir tarnybiniame pranešime (b. l. 10), todėl jais netikėti nėra pagrindo. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie keltų abejonių dėl pareigūnų objektyvumo. Tai, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti panašiai, nesudaro pagrindo netikėti jų objektyvumu. Abu policijos pareigūnai matė tą patį įvykį, todėl ir jų nurodomos aplinkybės yra vienodos. Nepagrįstai S. Š. nurodo, kad D. M. įvykio nematė ir ji teismo posėdyje nurodė kitokias aplinkybes. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad D. M. nurodė, kad jos tarnybiniame pranešime surašyta viskas teisingai, ji šiuo metu visų aplinkybių gerai nepamena ( b.l. 32-33). Byloje tarnybinių pranešimų duomenis patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti motociklo padangų žymė ant asfalto (b. l. 11-12).
Esant paminėtų aplinkybių visumai, nekyla abejonių, jog S. Š. atliko jam inkriminuotus veiksmus - privertė dideliais variklio apsisukimais prasukti galinį vairuojamo motociklo ratą ir slysti tiesia linija. Toks vairavimas apylinkės teismo motyvuotai ir pagrįstai pripažintas chuliganišku, jis tokius veiksmus atliko automobilių stovėjimo aikštelėje. S. Š. nurodoma versija, kad jis staigiai stabdė vairuojamą motociklą dėl policijos pareigūno veiksmų - sukeltos avarinės situacijos, neįtikina, priešingai, S. Š. ir liudytojų byloje nurodytos aplinkybės, jog policijos automobilis sustabdė S. Š. motociklą privažiuodamas iš priekio, patvirtina, kad S. Š. atliko jam inkriminuotus veiksmus.
Apeliaciniame skunde S. Š. nepagrįstai nurodo, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog jo veiksmai sukėlė pavojų eismo, jo ir kitų žmonių saugumui, kadangi automobilių aikštelėje eismas nevyko, jame taip pat nebuvo pėsčiųjų, o tarnybiniuose pranešimuose nenurodyta, kad buvo kam nors sukeltas pavojus, kadangi iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo ne vienas automobilis, taip pat neginčijamai nustatyta, kad S. Š. aikštelėje buvo ir kiti asmenys atvažiavę į aikštelę motociklais ir stebėję įvykį, todėl neabejotina, jog S. Š. veika kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams.
Apeliaciniame skunde S. Š. deklaratyviai teigia, kad nesupranta administracinio teisės pažeidimo protokolo esmės nurodydamas, kad jos negalima perskaityti ir taip buvo suvaržyta jo teisė gintis. Iš byloje esančio 2011-07-21 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. F413708 matyti, kad S. Š. nenurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė jam nėra aiški ir neįskaitoma, priešingai, S. Š. dėl pažeidimo pateikė savo paaiškinimą ( b. l. 4 ).
S. Š. pateikti jį charakterizuojantys duomenys neturi reikšmės dėl jo kaltės padarius pažeidimą. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ar naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.