- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-28
- Bylos Nr.
- 2-16-715/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- S. M., A. G.
- Trečiasis asmuo
- P. P., A. P., Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro
atsakovams S. M., A. G., tretiesiems asmenims P. P., A. P., Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Irinai Zavišnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams S. M., A. G., tretiesiems asmenims Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Irinai Zavišnienei, P. P., A. P., J. P., I. A., A. G., dėl įgaliojimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, o vėliau – su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2009 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimą, kurio notarinio registro Nr. 2-3605, išduotą E. P. a.k. (duomenys neskelbtini) A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste Įgaliojimas) bei 2009 m. spalio 02 d. 792/3960 dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 39,6000 ha, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), reg. Nr. 61/19017, adresu (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, kurios notarinio registro Nr. 2-3657 (toliau tekste Sutartį), sudarytą A. G. a.k (duomenys neskelbtini), veikusio pagal jam E. P. išduotą įgaliojimą ir S. M. a.k (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją.
Ieškinyje nurodė, kad jis iki 2009 m. spalio 12 d. nuosavybės teise valdė 792/3960 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 39,6000 ha, esančio (duomenys neskelbtini) Šią žemės sklypo dalį jis 2006 m. birželio 21 d. paveldėjo kartu su kitais sklypo bendrasavininkiais (broliais ir seserimi) P. P., A. P., J. P. ir Vanda P. U., kuri savo dalį padovanojo dukrai I. A.. Nurodė, kad 2009 m. rudenį jis nutarė savo dalį žemės sklypo parduoti, tikėdamasis už jį gauti apie 30 000 Lt, t. y. maždaug po 4000 Lt už vieną hektarą. Šį sprendimą didžiąja dalimi sąlygojo tai, kad jis jau daug metų yra priklausomas nuo alkoholio (serga alkoholizmu) ir pastoviai trūksta lėšų jam įsigyti. Tuo tikslu jis nežinodamas, jog tuo klausimu pirmiausia reikia pasikalbėti su sklypo bendrasavininkiais, kreipėsi į Juridinių konsultacijų ir paslaugų kontorą, esančią V. Kudirkos g. 25, Naujojoje Akmenėje, kur jį priėmė šios kontoros darbuotojas (galimai savininkas) A. G.. Nurodė, jog jam buvo pažadėta, kad padės parduoti žemę, tačiau apie tai jis neturi niekam pasakoti, netgi savo broliams ir seserims. Pokalbis pirmąjį kartą baigėsi tuo, kad A. G. padavė E. P. 20 Lt ir liepė ateiti po poros dienų bei atsinešti žemės dokumentus. Atėjus antrą kartą iš E. P. buvo paimti žemės dokumentai, jam A. G. vėl davė 20 Lt ir liepė ateiti dar po kelių dienų. E. P. trečią kartą atėjus į agentūrą A. G. paaiškino, kad dokumentai žemės pardavimui dar neparengti ir padavė E. P. 10 Lt bei liepė laukti. Po kelių dienų E. P. prie savo namų rado raštelį, parašytą A. G., kuriame buvo prašoma atvykti į juridinių paslaugų kontorą. E. P. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, nuvykus į minėtą kontorą, čia buvo paaiškinta, kad viskas parengta ir, kad jie kartu su Nekilnojamojo turto agentu A. G., kurio E. P. iki tol nebuvo matęs, turi vykti į Mažeikių m., pas notarą, pasirašyti dokumentų. A. G. savo automobiliu nuvežė E. P. pas Mažeikių 2 - ojo notarų biuro notarę I. Zavišnienę, kur jam buvo paduotas pasirašyti jau parengtas įgaliojimas, kurio turinio jis neskaitė, nes A. G. jam buvo paaiškinęs, jog pasirašęs tą dokumentą E. P. gaus visus pinigus už savo žemę. Kitą dieną jis vėl nuėjo į „Remax“ atstovybę Naujojoje Akmenėje reikalauti savo pinigų, tačiau A. G. jam vėl pasiūlė tuos pačius 1700 Lt. Šį kartą E. P. nutarė tuos pinigus paimti ir apie apgavystę pranešti savo broliui P. P.. Paaiškėjo, kad atsakovas A. G. E. P. 2009 m. rugsėjo 30 d. jam išduoto įgaliojimo pagrindu, padovanojo ieškovui priklausiusią 792/3960 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 39,6000 ha, esančio Gudų k., Mažeikių r, atsakovui S. M., kuris taip pat verčiasi prekyba nekilnojamuoju turtu ir turi nekilnojamojo turto agentūrą Mažeikių m.. Minėtas asmuo, t. y. S. M. jau 2009 m. spalio 09 d. per notarą pateikė žemės sklypo bendrasavininkiams pasiūlymą (pareiškimą) pirkti iš jo žemės sklypo dalį, kurią jis apgaulės būdu, veikdamas kartu su A. G. įsigijo iš E. P., už 35 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas S. M. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijami sandoriai neatitiko jo valios ir kad jų sudarymo metu buvęs neblaivus, pinigų ieškovas už dovanojamą žemės sklypą negavo. Taip pat nurodo, kad suklydimas dėl motyvo, kuris nebuvo inkorporuotas į sutartį, negali būti laikomas esminiu. Atsakovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis: 2000-10-09 civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000, 2008-10-27 Nr. 3K-3-504/2008. Taip pat nurodo, kad notarė nebūtų tvirtinusi sandorio, jei asmens būsena būtų kėlusį įtarimą.
Atsakovas A. G. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš teisines konsultacijas teikiančio A. G. sužinojo, jog ieškovas nori atsikratyti žemės sklypo. Ieškovas jam teigė, kad jis savo dalį žemės nuomoja savo broliui P. P. ir kad šis jau daugiau kaip metai nemoka jokio nuomos mokesčio. Dėl to ieškovas yra susipykęs su broliu ir dėl pykčio nori atsisakyti nuosavybės į jam priklausančią žemę, bet nenori, kad ši žemė atitektų, kuriam nors bendrasavininkui. Pas notarą įgaliojimo pasirašymo metu, ieškovas išreiškė savo tikrąją valią, nes įgaliojimą pasirašė būdamas blaivus ir niekieno neverčiamas, jo veiksnumas nėra apribotas. Nurodė, kad jis jokių savanaudiškų kėslų pasirašant įgaliojimą neturėjo, nes pagal įgaliojimą žemę padovanojo savo pažįstamam S. M. iš kurio negavo jokios pinigų sumos. Todėl jokių savanaudiškų tikslų nėra, nes nėra gautos materialinės naudos. Nurodo, kad ieškovas ieškinį grindžia skirtingais pagrindais: kad santoriai buvo sudaryti dėl apgaulės, dėl suklydimo ir dėl apsvaigimo nuo alkoholio.
Trečiasis asmuo Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarė Irina Zavišnienė, atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2009-09-30 į notaro biurą atvyko E. P. a/k (duomenys neskelbtini) ir A. G. a/k (duomenys neskelbtini). E. P. pageidavo parašyti įgaliojimą padovanoti jam priklausančią žemės sklypo dalį. Nurodė, kad su ieškinyje pareikštu teiginiu, kad E. P. buvo visiškai girtas, nesutinka. Jis buvo blaivas, rišliai kalbėjo, eisena buvo tvirta, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Sekretorė paruošė įgaliojimo projektą ir padavė jį klientui susipažinti. Pirminiame variante nebuvo nurodytas dovanos gavėjas, todėl atsisakė jį tvirtinti. Klientas išėjo į priimamąjį, matomai pasitarti su savo palydovu A. G.. Paskui užėjęs į kabinetą pas sekretores, dovanos gavėju įvardino S. M. a/k (duomenys neskelbtini). Perrašyto įgaliojimo variantas buvo pateiktas klientui perskaityti. Prieš pasirašant šį dokumentą, ji E. P. supažindino su LR CK 6.465 str. 1 dalimi, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai (apdovanotajam). Dar sykį perklausė, ar tikrai jis supranta, kad už padovanotą turtą jam nebus sumokėta, turtą jis perleidžia gera valia, niekieno neverčiamas. E. P. patvirtino, kad pinigų už tą žemės sklypo dalį negavo ir negaus, supranta savo veiksmus ir neprieštarauja, kad ateityje butų patvirtintas dovanojimo sandoris, kuriam tą pačią dieną pats užsakė nekilnojamojo turto pažymą. Prieš pasirašant įgaliojimą, prašė klientą dar kartą perskaityti dokumentą ir patvirtinti, ar viskas atitinka jo valią. Nurodė, kad iš klientų nereikalauja dokumentus skaityti garsiai, o E. P. laikė įgaliojimą rankose, jį vartė, todėl tikrai turėjo galimybę jį perskaityti. Klientas aiškiai ir tvarkingai pasirašė įgaliojimą, notarinėje knygoje ir pažymų užsakymo prašyme, tai dar kartą įrodo, kad tuo metu jis buvo blaivas. 2009-10-02 patvirtino dovanojimo sandorį, reg. Nr. 2-3657, kur E. P. įgaliotas asmuo A. G. padovanojo S. M. žemės sklypo dalį. Prieš pasirašant sutartį S. M. supažindino su LR CK 1.87 str. ir paklausė, ar tikrai už dovanojamą turtą jis nemokėjo pinigų ir, kad kilus ginčams, ši sutartis gali buti panaikinta. Apdovanotasis patvirtino, kad pinigų nemokėjo. Nurodė, kad 2009-10-16 į biurą užėjo piktai nusiteikęs pilietis ir, neprisistatęs, pradėjo reikšti darbuotojoms pretenzijas, kad šiame biure buvo patvirtintas sandoris tarp asmenų, kurių vienas buvęs visiškai girtas ir net nesupratęs ką daro, taip pat reikalavo parodyti šio sandorio dokumentus. Biuro darbuotoja paaiškino, kad duomenis ir dokumentus apie įvykusi sandorį galima pateikti tik sandorio šalims, arba asmenims, įgaliotiems tuo domėtis, pilietis, daugiau nieko nepaaiškinęs išėjo. Po pietų pertraukos jis sugrįžo ir atsivedė E. P., kuris tąsyk iš tiesų buvo stipriai išgėręs. Tada paaiškėjo, kad E. P. lydi brolis, kuris labai nepatenkintas įvykusiu sandoriu. Nurodė, kad pas ją tuo metu buvo klientai, todėl su šiais piliečiais iš karto negalėjo pasikalbėti. Po to kai, E. P. pateikė biuro darbuotojai savo pasą, ji leido parodyti E. P. pasirašytą įgaliojimą, bet, žinodama, kad lydintis asmuo piktai nusiteikęs, ir nenorėdama kokių nors nesusipratimų, kai nepatenkinti žmonės stengiasi dokumentus sunaikinti ar panašiai, paprašė darbuotojos padaryti dokumento kopiją ir ją parodyti. Darbuotoja padavusi įgaliojimą paprašė jį paskaityti ir atkreipti dėmesį į tai, koks tvarkingas ir tvirtas pasirašiusiojo parašas, į ką E. P. brolis atsakė maždaug tokiais žodžiais " taip taip, kai labai nori, tai pasistengia". Kad parašas ne jo, ar labai neaiškus, nebuvo išreikšta jokių pretenzijų. Biuro darbuotojai susidarė įspūdis, kad E. P. prisibijojo jį atlydėjusio asmens, pats dėl įvykusio sandorio pretenzijų nereiškė, tačiau broliui paprieštarauti neišdrįso, o tik tyliai tvirtino, kad buvo girtas ir nieko nepamena. Palaukti, kol notarė galės juos priimti, broliai nepanoro. Pasiėmę minėto dokumento kopiją jie išėjo.
Trečiasis asmuo P. P. atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad E. P. buvo kelis kartus jo kontoroje. Pirmą kartą jis paklausė kokiais būdais galėtų atsikratyti savo žemės dalies, kadangi juo naudojasi brolis. Jis pats iš žemės jokios naudos ar pelno neturi ir labai pyksta ant brolio, nes, brolis anksčiau atveždavo nors bulvių maišą, o dabar net akių nerodo. Išaiškinus visus būdus kaip gali perleisti savo žemę, ieškovas pasakė dar pagalvos ir išėjo. Pinigų ieškovui nemokėjo, nes nebuvo ir už ką. Po kelių dienų atėjęs E. P. pasakė, kad nusprendė atsikratyti žemės. Jis iš kišenės išsitraukė žemės dokumentus. Pasakius, kad su nekilnojamu turtu nedirba, paaiškino, kad yra nekilnojamojo turto agentūra ir geriau kreiptis ten. Kadangi yra pažįstamas su agentūros direktoriumi A. G., jam paskambino ir paaiškino situaciją. Jis pasakė, kad yra mieste ir tuoj užeis. Atvykus A. G., jis su E. P. išėjo pasikalbėti ir daugiau apie jokio sandorio sudarymą su E. P. nekalbėjo, žemės dovanojimo dokumentų nerengė, pinigų nei vieną kartą nedavė, kadangi nebuvo už ką ir dėl ko. Susitikimo metu su A. G. E. P. buvo blaivus. Ką jie susitarė ir ką nusprendė, negirdėjo.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Teismo posėdyje ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad 2009 m vasarą nusprendė perleisti žemę. Redakcijos patalpose dirbęs žmogus jam kelis kartus davė po 20 Lt ir vieną kartą 1700 Lt. Pas notarę nuvažiavo būdamas išgėręs. Žemę norėjo parduoti už 4000 Lt., viso turėjo 7,9 ha, A. G. žadėjo sumokėti už hektarą po 4000 Lt. Sutarties notarė jam neperskaitė. Notarė jam pasakė, kad padovanojus žemę, pinigų už ją negaus.
Atsakydamas į klausimus dėl 1700 Lt ieškovas davė prieštaringus paaiškinimus. Į atsakovo A. G. klausimą atsakė, kad 1700 Lt neėmė, nes tai juokinga suma, į savo atstovo klausimą atsakė, kad 1700 Lt gavo rudenį iš redakcijos patalpose dirbusio asmens, kurio teismo posėdyje nėra.
Teismo posėdyje trečiasis asmuo P. P. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad po motinos mirties 39 ha žemės paveldėjo 5 vaikai. Brolis Jonas savo dalimi naudojasi pats, kitų brolių ir sesers žemę dirba ir ja naudojasi jis, P. P.. Su ieškovu yra sudarę nuomos sutartį ir už jo dalį moka 150 Lt per metus. Kitiems broliams ir seseriai nuomos nemnoka. Taip pat nuomoja žemę ir iš kitų asmenų, jiems moka po 100 Lt už hektarą. Ieškovui taip pat nuveždavo maisto, aprūpindavo malkomis. Ieškovas yra girtuoklis, dėl to jį paliko žmona, vaikai su juo nebendrauja. Jis pas ieškovą atvažiuodavo maždaug kartą per mėnesį. Nuo 2009 m rudens brolis Edvardas gauna pensiją apie 500 Lt, todėl jam maisto nebeveža. Prieš tai, kai brolis parašė įgaliojimą dovanoti žemę, pas jį nebuvo nuvažiavęs ilgesnį laiką, gal pusantro mėnesio, nes buvo užsiėmęs žemės darbais. 2009 m rudenį gavo pranešimą iš S. M., kad jis parduoda dalį žemės. Nuvažiavo pas brolį Edvardą, šis apsiverkė ir pasakė, kad jį apgavo, jis norėjęs žemę parduoti. Tada nuvyko pas notarę, po to nutarė kreiptis į teismą. Kodėl nusprendęs parduoti žemę brolis nepasiūlė jam, nežino ir jo neklausė.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. P. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad iš brolio Petro už žemės nuomą nieko nereikalauja, nuomos mokesčio reikalauja tik Edvardas.
Tretieji asmenys J. P. ir I. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta.
Teismo posėdyje atsakovas A. G. su ieškiniu nesutiko. Parodė, kad 2009 m. spalio mėn. jam paskambino teisininkas A. G. ir pasakė, kad pas jį atėjo žmogus, kuris nori atsikratyti žeme. Kai tas žmogus – ieškovas, atėjo antrą kartą, į A. G. kontorą atvažiavo ir jis. Ieškovas turėjo žemės dokumentus, sakė, kad brolis naudojasi žeme, žadėjo juo rūpintis, bet jau pusantro mėnesio neatveža maisto, todėl jis nori atsikratyti žeme, kad tik neatitektų broliams. Kadangi jis, A. G. prekiauja tik pastatais, žeme neprekiauja, paskambino S. M., kuris superka ir pardavinėja ir žemę. SU S. M. bendradarbiauja, nukreipia vienas pas kitą klientus. Ieškovas sutiko žemę padovanoti. Kadangi S. M. gyvena Mažeikiuose, susitarė, kad važiuodamas į Mažeikius atveš ir ieškovą ir nuvyks pas notarą. Sutartą dieną važiuojant į Mažeikius, paskambino S. M. ir pasakė, kad dabar jis turi važiuoti į Šiaulius. Kad E. P. nebereikėtų dar kartą vežti pas notarą, susitarė, kad šis parašytų A. G. įgaliojimą dovanoti žemę S. M.. Ieškovas buvo blaivas, išgėrusio jis nebūtų drįsęs vežti pas notarę.
Teismo posėdyje atsakovas S. M. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo mėn. jam paskambino A. G. ir pasakė, kad pas teisininką kreipėsi E. P. dėl žemės, nes brolis jam nemoka už nuomą, pyksta ant brolio ir nori atsikratyti žemės. Žinojo, kad už dovanojimą turės mokėti 10 000 Lt valstybei gavus iš svetimo žmogaus dovaną. Pasakė A. G., kad jam ta žemė tinka. Penktadienį paskambino ir susitarė vykti pas notarę. Tačiau jam ryte paskambino dėl didesnio sandorio ir, kad žemės savininko nereikėtų vėl vežti, susitarė, kad parašys įgaliojimą A. G.. Po kelių dienų A. G. jam padovanojo tą žemę. Mano, kad sudarydamas sandorį, įstatymų nepažeidė. Jis yra nekilnojamojo turto agentūros savininkas, gyvena iš prekybos nekilnojamuoju turtu, dovana jam buvo priimtina, yra sudaręs apie 1000 sandorių ir neklausinėja, kodėl žmonės parduoda turtą. Taip pat yra gavęs 7 dovanas: pastatų, žemės, miško.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje trečiasis asmuo notarė Irina Zavišnienė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad sandorio sudarymo metu ieškovas buvo blaivas, kalbėjo rišliai. Ji ieškovui pasakė, kad už dovanojamą žemę pinigų negaus.
Trečiasis asmuo A. G. mirė 2010-12-10 (t. 2, b.l. 65).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Sandorių negaliojimo instituto paskirtis - siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas E. P. iki 2009 m. spalio 12 d. nuosavybės teise valdė 792/3960 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 39,6000 ha, esančio (duomenys neskelbtini) kurią ieškovas 2006 m. birželio 21 d. paveldėjo kartu su kitais sklypo bendrasavininkiais (broliais ir seserimi) P. P., A. P., J. P. ir Vanda P. U., kuri savo dalį padovanojo dukrai I. A.. Atsakovas A. G. E. P. 2009 m. rugsėjo 30 d. jam išduoto įgaliojimo pagrindu, padovanojo ieškovui priklausiusią 792/3960 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 39,6000 ha, esančio Gudų k., Mažeikių r, atsakovui S. M.. S. M. 2009 m. spalio 09 d. per notarą pateikė žemės sklypo bendrasavininkiams pasiūlymą (pareiškimą) pirkti iš jo žemės sklypo dalį, kurią jis įsigijo iš E. P., už 35 000 Lt. (t. 1, b.l. 9-15).
Ieškovas prašo pripažinti Įgaliojimą ir Sutartį negaliojančiais šiais pagrindais: sudarydamas Įgaliojimą ieškovas dėl apsvaigimo nuo alkoholio negalėjo suprasti savo veiksmų – CK 1.89 str., ieškovas siekė savo turtą ne padovanoti, bet parduoti, todėl sandoris sudarytas iš esmės suklydus – CK 1.90 str.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Įgaliojimo sudarymo metu jis buvo neblaivus. Trečiasis asmuo notarė Irina Zavišnienė ir įgaliotasis A. G. patvirtino, kad sandorio sudarymo metu ieškovas buvo blaivas. Jais netikėti nėra pagrindo. Tai, kad 2010-06-10 parengiamajame teismo posėdyje nuo ieškovo sklido alkoholio kvapas, alkotesteriu nepavyko patikrinti blaivumo ir teismas jį pašalino iš posėdžio, dar neįrodo, kad jis sandorio sudarymo metu buvo neblaivus. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, jog sandorio sudarymo metu jis siekė žemę parduoti, bet nepadovanoti. 2011-01-13 posėdyje teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus dėl šalių valios sudarant sandorį, papildomų įrodymų nepateikta. Pagal CK 1.90 str. 1 d. iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, atsižvelgiama į sandorio šalies, teigiančios, kad suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas aplinkybes, svarbias pripažįstant sandorį negaliojančiu. Teismas tiki atsakovų aiškinimu, jog ieškovas siekė bet kam perleisti žemę, nes turėjo pyktį broliui, kuris jam priklausančia žeme naudojasi ir juo nebesirūpina. Trečiasis asmuo P. P. patvirtino, kad už visą ieškovo žemę – beveik 4 ha, moka jam 150 Lt. nuomą, kai kitiems asmenims moka po 100 Lt. už 1 ha, taip pat patvirtino, kad nuo 2009 m rudens, kai ieškovas pradėjo gauti apie 500 Lt pensijos, nebeatveža jam maisto produktų ir, prieš sudarant Įgaliojimą, ilgesnį laikotarpį nebuvo atvažiavęs, nes neturėjo laiko. Todėl, teismo nuomone, yra nepagrįstas ieškovo tvirtinimas, jog protingo ir atidaus asmens požiūriu toks sandoris nebūtų daromas. Įvertinant ieškovo amžių, jo išsilavinimą ir tai, kad jis buvo nepatenkintas žemę naudojančio brolio elgesiu, teismas daro išvadą, kad jis pasirinko tokį būdą įrodyti savo, kaip žemės savininko teises. Vėliau, kai brolis pradėjo aiškintis dėl žemės perleidimo, ieškovas jam paaiškino, jog buvo apgautas. Tai, kad ieškovas neturėjo tikslo jam priklausančią sklypo dalį parduoti patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis nepasiūlė ją parduoti nė vienam bendrasavininkiui – ne tik broliui Petrui, kuris naudojasi jo žeme, bet ir kitiems broliams, o kreipėsi patarimo į teisinių paslaugų įmonę. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovui prieš sandorio sudarymą ar po to buvo sumokėta. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovui buvo sumokėta per 3 kartus 50 Lt ir 1700 Lt. Teismo posėdyje ieškovas atsakydamas į klausimus nurodė, kad 1700 Lt neėmė, po to pasakė, kad paėmė. Ieškinyje nurodė, jog jam pinigus mokėjo A. G., o patikslintame ieškinyje, kad - A. G., teismo posėdyje taip pat nurodė, kad pinigus mokėjo asmuo, kurio salėje nėra, t.y. A. G.. Šios ieškovo prieštaringai nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jam pinigai nebuvo mokėti. Teismo posėdyje pats ieškovas dėl žemės kainos taip pat davė nenuoseklius paaiškinimus. Jis aiškino, jog už visą žemę norėjo gauti 4000 Lt, po to aiškino, kad tokią sumą norėjo gauti už 1 ha. Taip pat teismo posėdyje ieškovas patvirtino, jog notarė jam pasakė, kad padovanojęs žemę pinigų negaus.
2010-06-07 prokuroro nutarimu baudžiamojoje byloje dėl apgaulės būdu iš E. P. įgyto 30000 Lt vertės žemės sklypo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant S. M. ir A. G. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutarimas neskųstas (t. 2, b.l. 79-80).
Taip pat nėra pagrindo teigti, kad Įgaliojimo surašymas prieštarautų teisingumo, geros moralės kriterijui, t.y., kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimui (CK 1.81 str.).
Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistina valstybei 134, 23 Lt pašto išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 4d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš E. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 134,23 Lt (vieną šimtą trisdešimt keturis litus 23 ct) pašto išlaidų į valstybės pajamas.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2009-10-22 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), priklausančios 792/3960 dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 39,6000 ha, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.