Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvyko konfliktas ir yra kaltinamas padaręs fizinį skausmą. Liepos 12 d. apie 18.00 val. buvo konfliktas. Pripažįsta tai, kuo yra kaltinamas. Konfliktas su V. P. kilo dėl (duomenys neskelbtini). Jis suėmė už ausų V. P., nes nesuvaldė emocijų. Tada buvo paėmęs nukentėjusiajai už kojos ir tempė, tuo metu V. P. buvo prie lovos. Sunku pasakyti, kokia buvo jo veiksmų esmė, nesuvaldė savo emocijų. Nukentėjusiajai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas dėl jo veiksmų konflikto metu. Iki konflikto V. P. nesiskundė sveikatos sutrikimais. Dabar viską apmąstė. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nėra atlyginęs, atlygins šiandien.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. P. patvirtino, jog susitaikė su kaltinamuoju, sutinka, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. P. parodė, kad šiandien, t. y. 2023 m. liepos 12 d. 18.18 val., jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dėl to, kad ji paklausė, ar jis susitarė su advokatu dėl (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis J. P. smurtavo prieš ją, t. y. abejomis rankomis griebė ją už abiejų ausų, dėl to sukėlė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol, bet skausmas mažėja, sukeltą skausmą vertina 10 balų iš 10 balų, abi ausys iki šiol paraudonavusios. Ji išsilaisvino ir nuėjo į svetainę, vyras atėjo iš paskos, ją pastūmė, dėl ko ji parkrito ant lovos. Jai nukritus ant lovos sutuoktinis J. P. abiem rankom sugriebė už dešinės kojos čiurnos ir pradėjo tempti nuo lovos, bet ji nenukrito nuo lovos. Kai sutuoktinis J. P. abejomis sugriebė jai už dešinės kojos čiurnos ir tempė, jis apdraskė jai koją, dėl ko pajuto momentinį fizinį skausmą. Medicininės pagalbos nereikia, apžiūrai nesikreips. J. P. ir anksčiau yra smurtavęs prieš ją, bet į policiją nesikreipė. Konflikto metu namuose buvo (duomenys neskelbtini) vaikai: sūnus S. P., gim. (duomenys neskelbtini), dukra G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurie matė, kai ji buvo mušama. Konflikto metu ir ji, ir jos vyras buvo blaivūs. Nori papildyti, kad tarp jų su sutuoktiniu vyksta (duomenys neskelbtini) (b. l. 2). Papildomos apklausos metu V. P. parodė, kad gali papildyti, jog santuokoje su J. P. kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų. Santuokoje turi (duomenys neskelbtini) bendrus vaikus: (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų. Kadangi J. P. labai daug laiko praleidžia darbe, vaikais daugiausiai rūpinasi ji. Per (duomenys neskelbtini) metų jie nei vieną kartą kartų nebuvo, kaip šeima per atostogas, buities klausimus spręsdavo taip pat ji. Tarp jų vykdavo žodiniai konfliktai, nuolatiniai žeminimai, tačiau smurto J. P. nenaudojo. Po truputį jų santykiai pablogėjo ir 2023 m. sausio mėn. ji pasakė J. P., kad nori išsiskirti. Nuo to laiko J. P. pasidarė agresyvus, pradėjo nuolat grasinti, kad su ja susidoros, šūkavo, rėkavo, nuolat vyko žodiniai konfliktai. 2023 m. sausio mėn. su peiliu rankoje grasino papjauti, tačiau nieko nepadarė. Nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. liepos 12 d. policijos pareigūnai kviečiami nebuvo. 2023 m. liepos 12 d. policijos pareigūnus iškvietė kažkas iš kaimynų, kas negali pasakyti, nes nežino. Jos su dukra grįžo namo ir kai ji apie 18.18 val. paklausė J. P., koks bus jo atsakymas į pateiktą taikos sutartį dėl (duomenys neskelbtini), J. P. pasidarė agresyvus, pradėjo rėkti, šūkauti jų (duomenys neskelbtini) metų dukros akivaizdoje. Ji norėjo išvesti dukrą į lauką, tačiau J. P. abiem rankom griebė už jos ausų, šaukdamas kad juos niekur neis. Galimai tuo metu, gindamasi ji bandė atstumti J. P. nuo savęs, tačiau jokių smūgių iš jos pusės nebuvo. Po ko rankomis visu savo kūno įstūmė į kambarį ir pargriovė ant lovos. Kai ji gulėjo ant lovos J. P. abejomis rankomis sugriebė ją už kojų. Jai pavyko vieną koją ištraukti, o dešinė koja liko jo rankose. Tuo metu į kambarį įbėgo sūnus – S. P., atsistojo tarp jų ir juos išskyrė. Sūnus iki to miegojo kitame kambaryje ir konflikto pradžios nematė ir negirdėjo. Konflikto pradžia matė tik dukra G. P., kuri pradėjo stipriai verkti ir rėkti, dėl ko ir pabudo S. P. Vyriausiasis sūnus iš savo kambario išėjęs nebuvo ir nieko nematė. Kai sūnus S. juos išskyrė, ji su vaikais nuėjo į kitą kambarį, prašė sūnų S. iškviesti policiją, tačiau neiškvietė. Taip atrodė, kad jokio konflikto iki to nebuvo, dar su dukra norėjo išeiti į lauką pasivaikščioti. Tuo metu į butą paskambino atvykusi policijos pareigūnai. Įvykio metu, kai J. P. griebė ir tempė už ausų (buvo įplyšusi dešinė ausis), dėl ko jautė fizinį skausmą, kurį gali įvertinti 6-7 balais iš 10 (pradžiai policijos pareigūnams nurodė, kad jai buvo sukeltas 10 balų fizinis skausmas, nesupratusi kokio įvertinimo iš jos nori skausmo atžvilgiu). Ant dešinės kojos buvo sudraskymas, o ryte ji negalėjo ant kojos atsistoti bei vairuoti automobilį, nes koja buvo sutinusi, dėl to taip pat jautė fizinį skausmą apie 7 balus iš 10. Dėl kojos kitą dieną, t. y. 2023 m. liepos 13 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką pas budintį gydytoją. Vėliau gavusi užduotį buvo apžiūrėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto. Apžiūros metu ant ausies jokių sužalojimų žymių jau nebuvo, specialistas užfiksavo tik odos nubrozdinimą dešinėje čiurnoje. Nedarbingumo neėmė, nes įvykio metu buvo atostogose, o nuo 2023 m. liepos 17 d. dirbo nuotoliu (b. l. 38-40). Papildomai apklausta liudytoja V. P. parodė, kad taikytis su sutuoktiniu nepageidauja. Prašo pripažinti ją civiliniu ieškovu 2000 Eur sumai, nes įvykio metu patyrė neturtinę žalą, dėl J. P. veiksmų. Patyrė fizinį skausmą, jai buvo padaryti kūno sužalojimai, patyrė stresą, dėl ko iki šiol nemiega naktimis, dėl ko turi kreiptis pas gydytoją, dėl patirto streso lankėsi pas (duomenys neskelbtini). Nepageidauja, kad ikiteisminio tyrimo metu būtu apklausiami liudytojais sūnus S. P. ir (duomenys neskelbtini) dukra G. P., kadangi vaikai ir taip patyrė stresą, po šio įvykio S. jau lankosi pas (duomenys neskelbtini), o G. laukia eilėje. Nori papildyti, kad S. konflikto pradžios nematė, tuo metu miegojo ir buvo kitame kambaryje (b. l. 41-43).

Valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G2259/2023 (01) V. P. nustatyta odos nubrozdinimas dešinėje čiurnoje, padarytas kietu buku daiktu (daiktais), 1-2 savaičių laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis padarant tokius sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajai tempiant už jos suėmus dešinės čiurnos. Sužalojimas padaryta kietu buku daiktu. Teismo medicinos ekspertai netiria įvykio aplinkybių. Sužalojimo lokalizacija kūne nenurodo, kokioje pozoje buvo nukentėjusioji jai padarymo metu (b. l. 53-54).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. D. parodė, kad 2023 m. liepos 12 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliais E. P. ir D. L., apie 18.30 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjas atvažiavęs į kiemą girdėjo vaiko ir vyro riksmus. Kas tarp jų vyko ir buto numerio, nežino. Papildė, kad butas gali būti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini). Gali parodyti laiptinę. Atvykus nurodytu adresu pranešėjo jau nebuvo. Jiems užėjus į (duomenys neskelbtini) namą (name yra (duomenys neskelbtini) laiptinė), paskambino į butą, esančio (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė, kaip vėliau paaiškėjo V. P., kuri buvo susijaudinusi ir apsiverkusi. Į jų klausimą, kas atsitiko V. P. paaiškino, kad sukonfliktavo su savo esamu vyru – J. P., kad šiuo metu tarp jų vyksta (duomenys neskelbtini). Papildė, kad konfliktas kilo dėl to, kad ji paklausė sutuoktinį – J. P., ar pastarasis kalbėjo su savo advokatu dėl (duomenys neskelbtini). Po jos užduoto klausimo vyras supyko ir pradėjo ją tampyti už abiejų ausų. V. P. ausys buvo paraudusios. Kitų sužalojimų, mėlynių ant V. P. kūno nesimatė. Be to V. P. nurodė, kad vyras svetainėje ją pastūmė, dėl ko nukrito ant lovos ir tuo metu vyras pradėjo ją tempti už dešinės kojos. Ar V. P. rodė kokį nors sužalojimą ant kojos, šiuo metu jau nepamena, tačiau nurodė, kad tuo metu kai vyras ją tempė už ausų ir dešinės kojos, ji jautė fizinį skausmą. Taip pat V. P. nurodė, kad visą konfliktą matė jų mažesnė dukra G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri labai išsigando ir rėkė. Be to, konfliktą matė ir sūnus S. P., gim. (duomenys neskelbtini). J. P. aiškino, kad konfliktas kilo dėl to, jog V. P. pradėjo jam sakyti, kad visas turtas po (duomenys neskelbtini) liks jai, dėl ko jis labai supyko. Be to J. P. minėjo, jos sutuoktinė turi meilužį ir namuose būna labai retai. Dėl to jis „pasidavė emocijoms“, tačiau savo veiksmų nedetalizavo (b. l. 64-66).

Iš policijos registruojamų įvykio registro atsiųstos skambučių į BPC garso įrašai apžiūrėti ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 67-68).

Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas objektas yra garso įrašas pavadinimu „BPC skambu įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-07-12 18 18 55)“, kurio trukmė 1 min. 05 sec. Garso įraše girdimas pokalbis tarp BPC ir vyro. Girdėti, kad policija buvo kviesta dėl girdimų vaiko ir vyrų rėksmų (b. l. 69-72).

Iš registro gauta policijos pareigūnų Body kameros vaizdo medžiaga apžiūrėta ir prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 73-76). Apžiūros objektas yra 2 vaizdo-garso įrašų, gautų iš įvykio vietoje policijos pareigūno BODY kameros. Apžiūrimuose vaizdo įrašuose užfiksuotas policijos pareigūnų bendravimas su nukentėjusiąja ir kaltinamuoju (b. l. 77-80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis J. P. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Konkrečiai apie įvykį gali pasakyti, kad maždaug apie 17.00 val., jis grįžo namo, namuose jo žmonos ir mažojo vaiko nebuvo. Po maždaug valandos ar pusantros ji atėjo su mažuoju vaiku. Iš pradžių buvo viskas kaip ir gerai, bet po kurio laiko jo žmona pradėjo žodinį konfliktą su jo dėl to, nes pradėjo jį terorizuoti dėl (duomenys neskelbtini) dokumentacijos. Kadangi trečiadienį jos advokatė parašė raštą dėl (duomenys neskelbtini) ir nurodė terminą iki kada jis turi susipažinti ir pateikti atsakymą. Terminas buvo nurodytas iki liepos 10 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad tai buvo ir šventinės dienos ir savaitgalis, o jis turėjo ir asmeninių reikalų, atsakymo jis nebuvo paruošęs ir iš jo pusės advokatas pasakė, kad šį klausimą išspręs po švenčiu ir ilgojo savaitgalio. Todėl žmona vakar pradėjo jį klausinėti ir jį spausti dėl to atsakymo ir tie dalykai vyko pastoviai, didelis spaudimas buvo nuolatinis. Tada prasidėjo dar didesnis konfliktas ji jam su ranka trenkė į kairįjį petį, po ko jis paėmė ją už galvos, tiksliau gal ties ausų ir žandų sritimi, t. y. dviem delnais tiesiog laikė jos galvą ir sakė, kad ji neisterikuotų ir apsiramintų, o šį klausimą spręs jų advokatai. Tuomet ji vėl pradėjo rėkti, kelti isteriką, nuo tos isterijos pradėjo spygauti ir vaikai. Vidurinis vaikas S. P., kuriam (duomenys neskelbtini) metų stojo tarp jų ir norėjo juos nuraminti. Tuo metu kai vaikas stovėjo tarp jų, jo žmona norėjo jam spirti koja, ji pakėlė koją ir jis tuo momentu ją pagavo ir ji atsisėdo ant lovos. Jai gal ir galėjo skaudėti kai jis paėmė ją už kojos, tačiau jokios tyčios to daryti neturėjo, kadangi pats gynėsi nuo jos spyrio. Kai paėmė jai už veido srities, jos nemušė ir už jokių ausų jis jos nei tampė, nei kėlė, nieko nedarė su jos ausimis. Tiesiog jo delnai lietė jos ausis, kai paėmė už jos veido, kad ją nurimtų. Kadangi jo žmona turi meilužį ir yra pradėtas (duomenys neskelbtini) ji daro viską taip, kad pakenktų jam ir visus dokumentus galėtų pateikti į (duomenys neskelbtini). Tai yra tikslinis iškvietimas, kadangi dar ji jam prieš šį konfliktą parodė, kad nuo liepos 1 dienos įsiteisėja naujos taisyklės dėl orderio išdavimo ir ji pasakė, kad ji taip padarys ir jam bus galas ir šiame bute jis negyvens. Pranešime apie įtarimą nurodytą dieną ir laikų tarp jo ir sutuoktinės V. P. iš tikrųjų vyko žodinis konfliktas, dėl (duomenys neskelbtini) dokumentų derinimo su V. P. advokatu. Ir minėtą konfliktą išprovokavo pati V. P. Kai konflikto metu V. trenkė jam į kairįjį petį (tuo metu pajuto momentinį, skausmą, kurį net negali įvertinti bei dėl to su pareiškimu nesikreips) jis rankomis paėmė ją už galvos, ties ausimis ir laikė, kad pastaroji nusiramintų. Vėliau, kai pastaroji norėjo jam spirti koja, jis pagavo jos koją, tada Valė atsisėdo ant sofos. Kai atsisėdo, koją paleido. Nukritusi ant lovos V. P. nebuvo. Kaltu neprisipažįsta, nes V. P. nei už ausų, nei už dešinės kojos netempė ir savo veiksmais jis V. P. nei sužalojimų, nei fizinio skausmo padaryti negalėjo (b. l. 100-102, 109-111).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismo vertinimu, kaltinamojo J. P. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis J. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvyko konfliktas ir yra kaltinamas padaręs fizinį skausmą. Liepos 12 d. apie 18.00 val. buvo konfliktas. Pripažįsta tai, kuo yra kaltinamas. Konfliktas su V. P. kilo dėl (duomenys neskelbtini). Jis suėmė už ausų V. P., nes nesuvaldė emocijų. Tada buvo paėmęs nukentėjusiajai už kojos ir tempė, tuo metu V. P. buvo prie lovos. Sunku pasakyti, kokia buvo jo veiksmų esmė, nesuvaldė savo emocijų. Nukentėjusiajai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas dėl jo veiksmų konflikto metu. Iki konflikto V. P. nesiskundė sveikatos sutrikimais. Tokie J. P. parodymai iš dalies atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 100-102, 109-111).

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios V. P., liudytojos E. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolai, specialisto išvada, policijos įvykio registro išrašas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad J. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2023 m. liepos 12 d. apie 18.18 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia abejomis rankomis sugriebė savo žmonai V. P. už abiejų ausų, po ko V. P. pastūmė ir jai nukritus ant lovos, abejomis rankomis sugriebė už dešinės kojos čiurnos ir tempė, savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimą dešinėje čiurnoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo J. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, t. y. sutuoktinei.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis J. P. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, priskirtiną prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis).

Teisiamajame posėdyje J. P. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji V. P. atleido kaltinamajam, patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju, sutinka, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta. Be to, nukentėjusioji V. P. atsisakė civilinio ieškinio, o J. P. savanoriškai teisminio nagrinėjimo metu atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Kaltinamasis J. P. anksčiau neteistas, dirbantis, baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus (b. l. 120-126), duomenų apie priklausomybės ligas ar gydymąsi psichiatrinėse įstaigose duomenų nėra, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas.

Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos J. P. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

V. Civiliniai ieškiniai, kiti klausimai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. dėl nukentėjusiosios V. P. gydymo. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. P. savanoriškai atlygino šį civilinį ieškinį, todėl, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 23,02 Eur nutrauktinas, nes nusikalstama veika padaryta žala atlyginta. Be to, pastebėtina, kad nukentėjusioji V. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškinio atsisakė. Teismas šį atsisakymą priima ir procesą dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio nutraukia.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 89-90).

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su „Body cam“ ir BPC garso įrašais, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. P. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja V. P., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Priimti nukentėjusiosios V. P. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl jos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su „Body cam“ ir BPC garso įrašais, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.