Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-03-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-667-961/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-08
Bylos Nr.
A15.-667-961/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00153-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.
A15.-667-961/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00153-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M.,nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracinėmis nuobaudomis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2018 m. gruodžio 31 d. apie 15.35 val. Vilniuje, tarp Pilaitės ir Karoliniškių mikrorajonų vairavo automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,65 promilės neblaivumas, buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, vietovės reljefą, kelio vingyje išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadino abi transporto priemones, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Paaiškino, jog supranta, dėl ko jam yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pripažįsta, kad buvo automobilyje ir yra automobilio savininkas. Automobilį ketino parduoti, įvykio metu už vairo sėdėjo potencialus pirkėjas, atvykęs iš Ukrainos. Antrą Kalėdų dieną važiavo aplankyti savo draugų ir sugedo automobilio kondicionierius, todėl automobilis stovėjo pas draugą kieme. Kitą dieną jis atvažiavo pas draugą ir jie išgėrė alaus, nuėjo į parduotuvę ir priėjo tas vaikinas iš Ukrainos. Jis girdėjo jų tarpusavio šneką apie tai, kad nori parduoti savo automobilį. Kalbėjo su draugu rusiškai. Tas vaikinas išgirdo jų pokalbį, priėjo ir paklausė kaip vyksta statybos, nes nori atvažiuoti su savo brigada, kažką kalbėjosi toliau ir pasakė, kad buvo Gariūnuose, žiūrėjo automobilius. Automobilis pirktas lizingu, tačiau A. M. turi daug skolų, norėjo jį parduoti, kad sumažėtų skolos. Todėl sutiko parduoti automobilį tam vaikinui. Vaikinas norėjo išbandyti automobilį, todėl važiavo. Vaikino dokumentų kopijų neturiu. Važiavo kartu, tam kad nepaleistų jo su automobiliu. Būtų po to grįžę į kiemą. Įvykus eismo įvykiui, pasakė už vairo buvusiam asmeniui, kad reikia išlipti iš automobilio ir pažiūrėti, kaip laikosi žmonės kitame automobilyje. Tuo metu tas pirkėjas pradėjo bėgti į mišką, bandė jį vytis, tačiau nepavijo ir grįžo prie automobilio. Išbėgęs iš miško, su Opel vairuotoju priėjo prie jo automobilio, pamatė, kad automobilyje yra vaikai, išsigando, kad galėjo viskas baigtis žymiai blogiau. Pasakė Opel vairuotojui ir keleivėms, kad ne jis automobilį vairavo. Atvažiavus policijos pareigūnams irgi bandė paaiškinti situaciją. Miške buvo šviežiai prisnigta, matėsi tik jo ir pabėgusio vaikino pėdsakai, tačiau pareigūnai į tai net nekreipė dėmesio, nes jį laikė kaltininku. Girdėjo, kaip vienas iš pareigūnų Opel vairuotojui sakė pasakyti, jog vairavo jis (A. M.), nes jau patikrino ir nustatė girtumą. O pats Opel vairuotojas sakė, kad nematė, kas vairavo, jis dvejojo. Įvykio vietoje yra kelio vingis, nematyti, ar kas nors važiuoja. Opel vairuotojas sustojo, o vaikinas bandė Renault automobiliu dar pavažiuoti kokių 100 metrų į priekį, nuvažiavo jau už kito vingio, ir Opel vairuotojas jau negalėjo matyti Renault automobilio. Labai sunkiai išgyvena dėl šio įvykio, be to, ir automobilį pirko lizingu, už jį mokėti reikės dar trejus metus. Pirkėjas norėjo išbandyti automobilį, todėl važiavo, o jis važiavo kartu, kad nepaleistų jo su automobiliu. Jokių vairavusio asmens duomenų neturi ir pateikti teismui negali. Gailisi, kad susigundė parduoti automobilį žmogui, kuris parodė pinigus, ir leido tam žmogui pavažiuoti, o sau leido pasielgti taip neadekvačiai, nes buvo tuo metu neblaivus. Jam tai karti pamoka. Jeigu jam būtų paskirta bauda, prašo jos mokėjimą išdėstyti metų laikotarpyje.

Jis sakė pareigūnui, kad vijosi tą vairavusį žmogų, bet vėliau nusprendė nebesivyti. Rodė pareigūnams pėdsakui, bet pareigūnas liepė pūsti į alkotesterį. Kai pareigūnai klausė to kito vairuotojo ar matė, kad vairavo A. M., jis atsakė, kad nematė. Vyras pareigūnas ignoravo ir nereagavo į tai, kuomet jis sakė, kad vairavo kitas asmuo, kad tai vyras ukrainietis, rusakalbis, kurį tik šiandien sutiko, bet pareigūnas turbūt pagalvojo, kad aš meluoju. Pareigūnas išsireiškė taip, kad paklausė vairuotojo, ar jis matė A. M., jis pasakė, kad viskas vyko greitai ir tikrai nematė, ar A. M. vairavo, tada pareigūnas pasakė, kad greičiausiai jis vairavo, nes liko vienintelis ir kad bando išvengti atsakomybės.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. G. parodė, kad įvykio dieną vairavo automobilį Opel, važiavo su šeima. Priešais atvažiuojantis Renault Laguna automobilis dideliu greičiu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo Opel, ir susidūrė su jo automobiliu Opel. Kelias buvo šiek tiek apsnigtas, nuo smūgio Opel automobilis atsidūrė šalikelėje, įvykio nepavyko išvengti dėl sniego, šalia esančių krūmų. Kelias yra vingiuotas, Opel važiavo įkalne, ten yra kelio vingis. Kitas automobilis leidosi žemyn į Opel pusę, todėl, siekdamas išvengti susidūrimo kaktomuša, jis Opelį išsuko į kelkraštį, tačiau smūgio visiškai išvengti nepavyko, automobiliai susidūrė šonais. Smūgis buvo stiprus, nes Opel automobilis jau faktiškai stovėjo, be to, nuo smūgio iššovė oro pagalvės. Renault vairuotojas po įvykio nusileido dar nuo kalnelio ir sustojo už gerų 200 metrų. Renault Laguna automobilyje buvo vienas vairuotojas, keleivių nebuvo. Kaltininkas po eismo įvykio bandė sprukti, kadangi Opelyje buvo vaikai, nepuolė vytis vairuotojo. Įsitikino, kad šeimai viskas gerai, tada ėjo ieškoti Renault automobilio. Pamatė, kad šis yra tuščias, paskambino numeriu 112 ir pranešė apie pabėgusį vairuotoją. Nematė, kaip vairuotojas bėgo į mišką, bet matė, kaip iš jo grįžo. Bekalbant su operatore Renault vairuotojas išėjo iš miško, sakydamas „esu, esu!“. Po to, kai asmuo grįžo iš miško, jis kėlė įvairias versijas, sakė, kad draugą gaudė miške, ar kažką panašaus. Jokio kito asmens tame automobilyje nematė, matė tik vairuotoją, kuris, kaip paaiškėjo, buvo neblaivus. Atvažiavę pareigūnai į mišką ieškoti kitų žmonių nėjo, jie buvo nuėję iki automobilio, davė asmeniui pūsti į alkotesterį, įformino visą įvykį. Atsakydamas į atsakomybėn traukiamo asmens klausimą liudytojas D. G. nurodė, kad tol, kol A. M. pasakojo savo versijas, jos keitėsi: sakė, kad ne jis vairavo, sakė, kad nežinojo, kaip šitas kelias eina, vėliau sakė, kad šituo keliu važiuoja kiekvieną dieną. Buvo ir versija, kad kažkoks draugas pabėgo į mišką, bet jokio draugo nebuvo, smūgio metu Renault vairuotojas automobilyje buvo vienas. Policijos pareigūnai jam neliepė sakyti, kad tai A. M. vairavo, nes jis girtas. Liudytojui nesusidarė įspūdis, kad pareigūnai nenusitekę tirti ir kad yra nusistatę prie A. M., nes jis girtas. Kai liudytojas rašė pareiškimą, neparašė vairuotojo, nes išlipęs jo neberado, todėl rašė, ką smūgio metu matė. Pareigūnai nenurodė, ką rašyti.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) E. Č. parodė, kad eismo įvykį atsimena, su kolega A. B. buvo tarnyboje, gavo iš VPK OVS pranešimą, jog tarp Pilaitės ir Karoliniškių įvyko eismo įvykis. Nuvažiavę rado nukentėjusįjį prie savo automobilio, ir šalia jo buvo kitas vairuotojas. Patikrino vairuotojo blaivumą, kadangi buvo pranešta apie vairavusį galimai neblaivų asmenį. Nustatė girtumą, tik nepamena, kokį. Nukentėjęs paaiškino, kad važiavo su savo šeima link Pilaitės, o kitas vairuotojas važiavo nuo Pilaitės link Karoliniškių, kaltininkas nesuvaldė transporto priemonės, todėl jie susidūrė. To kito vairuotojo automobilį rado daug žemiau, iš įvykio vietos jo net nesimatė. Nukentėjęs aiškino, kad po eismo įvykio kaltininkas buvo nubėgęs į mišką, bet po to iš jo grįžo. Neblaivus vairuotojas A. M. kažką minėjo, kad lyg ir su pažįstamu važiavo, tačiau to pažįstamo duomenų negalėjo nurodyti. Jie (policijos pareigūnai) nesakė, kad negaudys kito vairuotojo, nes va yra vienas girtas ir jiems to užtenka.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) A. B. parodė, kad gavo pranešimą apie eismo įvykį ir nuvyko į vietą. Pranešime buvo nurodyta, kad automobiliai susidūrė šonais, ir vienas iš dalyvių pasišalino. Atvykus į vietą rado dviejų automobilių vairuotojus – pranešėją, kurio automobilyje buvo daugiau žmonių, ir kitą vairuotoją. Aiškinantis aplinkybes iš vieno vairuotojo burnos užuodė sklindantį alkoholio kvapą, patikrino alkoholio matuokliu, nustatė lengvą girtumą. Šis vairuotojas iš pradžių aiškino, kad vairavo kažkoks ukrainietis, kuris po įvykio pabėgo į mišką, o jis nubėgo iš paskos jo ieškoti. Jokių pėdsakų jis nerodė. Nors tada snigo, dėl slidžios kelio dangos, ko gero, ir įvyko eismo įvykis kelio vingyje. Pranešėjas aiškino, kad pajuto smūgį ir kad kitas vairuotojas nuvažiavo. Neprisimena, ar ką nors sakė, kiek asmenų buvo nuvažiavusiame automobilyje, mano, kad tai turi būti nurodyta surašytame paaiškinime. Jis (A. B.) siūlė parašyti, keliese buvo nuvažiavusiame automobilyje, parašyti konkrečiai, kad vairavo įvykio vietoje esantis asmuo, nesiūlė. Salėje esančio A. M. nepažįsta, taip pat nepažįsta ir pranešėjo. Jokio suinteresuotumo dėl šio eismo įvykio neturėjo. Jei siūlytų specialiai A. M. surašyti protokolą, grėstų didelė atsakomybė, net iki atleidimo iš tarnybos. Toliau aiškinantis aplinkybes dar įvykio vietoje A. M. prisipažino vairavęs automobilį, nes jam buvo paaiškinta, kad galima atlikti ekspertizę, nuimti atspaudus nuo vairo, nuo bėgių perjungiklio, tada jis nuleido galvą ir pasakė: „vairavau“.

Po liudytojo A. B. apklausos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad jo automobilyje neveikė šildytuvas, todėl vairuodavo su pirštinėmis, o keleivio vietoje buvo matyti jo batų atspaudai, buvo šlapia. Pakartotinai patvirtino, kad automobilio įvykio metu nevairavo.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų padarymo faktą ir A. M. kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės. (1 b. l.)

Tyrimo metu A. M. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad gruodžio 31 d. apie 16 val. paprašė draugo padėti nuvairuoti automobilį link jo namų, kadangi pats buvo pavartojęs alkoholio. Draugas nesutiko, bet parekomendavo kolegą. Jis sutiko, nes žmogus pasirodė patikimas. Pavažiavus jis (A. M.) pasiūlė važiuoti trumpesniu bei greitesniu keliu link Karoliniškių. Įvažiavus į senąjį Pilaitės kelią link Karoliniškių ties vingiu į dešinę automobilis užvažiavo ant vidury kelio susidariusios sniego rėvos ir tapo nevaldomas. Tuo metu į įkalnę kilo automobilis, su kuriuo susitrenkė šonais. Tą dieną nuo pat ryto krito šlapdriba, kelias buvo nevalytas, nebarstytas, buvo tik 3 provėžos, kurios skyrė dvi juostas, viena šlapio sniego grumstuota danga. (13 b. l.)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. 15.46 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog važiuojant iš Karoliniškių link Pilaitės, neprivažiavus „Salotės“ užeigos, miškelyje susidūrė pranešėjo automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Laguna vairuotojas pabėgo iš eismo įvykio, įtaria, kad neblaivus. (8 b. l.)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. gruodžio 31 d. 15.35 val. gavo pranešimą, kad Paplūdimio g. 4 susidūrė du automobiliai, vienas iš vairuotojų šalinasi ir galimai yra neblaivus. Atvykę rado, kad eismo įvykis įvyko miško kelyje tarp Pilaitės ir Karoliniškių mikrorajonų. Kreipėsi automobilio Opel vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. G. ir paaiškino, kad važiavo miško keliu nuo Karoliniškių ir kylant į kalną pamatė, kaip nuo Pilaitės atvažiuoja automobilis Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, ir automobilis slystamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko įvyko susidūrimas. Po susidūrimo Renault automobilis nuvažiavo toliau, o kai Opel vairuotojas prie jo priėjo, jame nieko nebuvo, vairuotojas jau buvo miške, tačiau vėlaiu sugrįžo. Patruliams atvykus abu vairuotojai buvo įvykio vietoje. Patikrinus Renault vairuotojo A. M. blaivumą nustatytas 0,65 promilės neblaivumas. Iš pradžių vairuotojas neigė vairavęs automobilį, aiškino, kad jo transporto priemonę vairavo Ukrainos pilietis, kuris pasišalino į mišką, o jo duomenų nežino. D. G. paaiškino, kad A. M. automobiliu važiavo vienas, tai matė ir su D. G. važiavę šeimos nariai, kurių, pareigūnams atvykus, vietoje jau nebuvo. A. M. buvo nušalintas nuo vairavimo, paimtas jo vairuotojo pažymėjimas, jam surašytas protokolas. (7 b. l.)

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilių susidūrimo vieta. (9 b. l.)

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, automobilių apgadinimai bei juos vairavusių asmenų duomenys. (10 b. l.)

Iš tyrimo metu pateikto D. G. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis 2018 m. gruodžio 31 d. apie 15.30 val. vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Karoliniškių link Pilaitės per miškelį nuo Vandenvalos statybos. Snyguriavo, krito šlapdriba, kelias buvo pasidengęs šlapiu sniegu. Jo automobilio greitis buvo iki 40 km/val. Išvažiavęs iš posūkio kilo įkalnėn, kuri daro vingį į kairę. Pamatė priešais atskriejantį automobilį Renault lagūna. Stabdė, suko į šalikelę, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Renault trenkėsi į Opel kairįjį šoną, nors Opel jau buvo šalikelėje ir beveik sustojęs. Renault vairuotojas nesistengė išvengti smūgio, sustojo tik už sekančio kelio vingio. Opel automobilyje kartu važiavo jo žmona M. G. ir du mažamečiai vaikai. Jis nuėjo iki kito automobilio, vairuotojas buvo pasišalinęs. Kai paskambino pagalbos telefonu, prisistatė iš miškelio Renault vairuotojas. Akivaizdžiai buvo neblaivus – nerišli kalba, alkoholio kvapas. Renault vairuotojas važiavo vienas. (11 b. l.)

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. (17 b. l.)

Alkotesterio ir patikros sertifikato duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. 16.12 val. alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARFM-0207 A. M. užfiksuotas 0,65 promilės neblaivumas; sertifikatas galioja iki 2019 m. gegužės 13 d. (14 b. l.)

VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonė Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal registracijos dokumentą F862078, priklauso UAB „Mogo“, įmonės kodas 302943102, o transporto priemonės valdytojas yra A. M.. (15 b. l.)

Bylos nagrinėjimo metu D. G. pateikė iškart po įvykio nufotografuoto A. M. vairuoto automobilio Renault Laguna nuotrauką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad A. M. 2018 m. gruodžio 31d. apie 15.35 val. Paplūdimio gatvėje Vilniuje, vairavo automobilį Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,65 promilės neblaivumas, buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines ir kelio sąlygas, vietovės reljefą, kelio vingyje išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešine juosta atvažiuojančiu automobiliu Opel Vectra bei apgadino abi transporto priemones, tai yra, pažeidė KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, bei 127 punkto nuostatą, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, todėl baustinas. A. M. argumentai, kad vairavo ne jis, o kažkoks nepažįstamas potencialus automobilio pirkėjas, vertintini kritiškai kaip siekis išvengti atsakomybės, nes jie neatitinka jokių kitų byloje surinktų objektyvių duomenų. Visų pirma tokie paaiškinimai prieštarauja tyrimo metu paties A. M. pateiktai versijai, kad automobilį vairavo jo draugas, o pirkimo-pardavimo ketinimai net nebuvo paminėti, be to A. M. negalėjo logiškai pagrįsti, kodėl jam staiga prisireikė parduoti lizingu valdomą automobilį, leisti vairuoti visiškai nepažįstamam asmeniui, kuriam neva nepavyko Gariūnuose įsigyti automobilio ir kuris neva parduotuvėje išgirdo pokalbį apie ketinimą parduoti automobilį ir sugalvojo, kad jam reikia pirkti būtent A. M. automobilį. Antra, jokių duomenų apie jo transporto priemonę neva vairavusius draugą ar Ukrainos pilietį A. M. nepateikė, taigi nėra pagrindo tikėti A. M. versijos realumu. Aplinkybę, kad įvykį sukėlė A. M. vairuodamas automobilį, patvirtina ir liudytoju apklausto G. G. parodymai, kad automobilyje buvo tik vienas asmuo, vairuotojas, kuris, išgirdęs pranešimą Bendrajam pagalbos centrui apie pasišalinusį vairuotoją, išlindo iš miško šaukdamas „esu, esu, niekas nepabėgo“, G. G. pateikta A. M. automobilio nuotrauka, iš kurios matyti, kad automobilio stiklai neaprasoję ir matomas salono vidus; taip pat minėti liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kurių suinteresuotumo duoti nenaudingus A. M. parodymus, apkaltinti jį nebūtais dalykais nenustatyta. Taigi byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad A. M. veiksmai kvalifikuoti teisingai.

A. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas administracines nuobaudas A. M., teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pavojingumą (padarymo vietą, laiką, svetimo turto sugadinimo mastą) bei pobūdį, į tai, kad nėra A. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę – anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis, be kitų – ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turėjo dvi galiojančias nuobaudas; baudos sumokėtos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, A. M. už nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ANK 423 straipsnio 3 dalyje, skirtinos baudos, didesnės nei minėtų straipsnių dalių sankcijose numatytų baudų minimumas.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, todėl A. M. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui.

Teismas pažymi, kad už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad automobilio Renault Laguna, kurį nusižengimų padarymo metu valdytojo teise vairavo A. M., savininkas yra ne jis pats, o UAB „Mogo“, teismas daro išvadą, kad transporto priemonės savininkas UAB „Mogo“ nežinojo ir negalėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis bus panaudotas kaip nusižengimo padarymo priemonė, todėl netaiko automobilio konfiskavimo.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdyje A. M. prašė, kad jeigu jam bus paskirta administracinė nuobauda – bauda, jos mokėjimą išdėstyti per vienerių metų laikotarpį. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas, priimdamas nutarimą, gali asmens prašymu paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes. Asmens prašymas privalo būti rašytinis. A. M. rašytinio prašymo nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų, leidžiančių teismui spręsti apie jo materialinę padėtį ar kitų reikšmingų aplinkybių buvimą. Todėl teismas netenkina A. M. žodinio prašymo išdėstyti baudos mokėjimą per vienerių metų laikotarpį. A. M. išaiškintina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka, tad jis po nutarimo įsiteisėjimo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dėl baudos mokėjimo išdėstymo, kartu pateikdamas duomenis apie jo materialinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, jog A. M. pažeidė ir KET 4, 5, 9 punktų reikalavimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuose punktuose yra numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, todėl nusižengimų kvalifikavimui šių punktų reikalavimų pažeidimas neturi įtakos, tad teismas vertina jų inkriminavimą kaip perteklinį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, 635, 636 straipsniais, teismas

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, – 11 Eur (vienuolikos eurų) dydžio baudą;

- už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, – 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. M. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (trejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) - 18096019007.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė