Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, jog iš pradžių šalių šeimyninis gyvenimas santuokoje buvo sklandus, tačiau ilgainiui pašlijo, nes atsakovas ėmė iš esmės pažeidinėti savo kaip sutuoktinio pareigas. Santuokos iširimo priežastis yra sutuoktinio alkoholizmas, fizinis ir psichologinis smurtas. Atsakovas pats pripažįsta, kad alkoholizmas yra jo priklausomybė, kurios atsikratyti jam nepavyksta. Bandė koduotis, bet nesėkmingai. Vartojimo trukmė niekada nebūna 1 diena, visada ilgiau. Ne kartą yra žadėjęs, kad negers, tačiau pažadų nevykdo. Užgėręs geria apie savaitę laiko, tampa agresyvus, grasina fiziniu susidorojimu, smurtauja, grasina sužlugdyti ieškovės verslą. Atsakovas vartojant alkoholį neišeina į darbą, nesirūpina šeima, tampa neadekvatus. Bijodama atsakovo, ieškovė yra priversta išeiti iš savo namų, miega pas mamą arba darbe. Atsakovas agresiją pastaruoju metu pradėjo rodyti ne tik girtas, bet ir blaivus. Santuokos metu įgijo automobilius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi santuokoje įsigytais automobiliais naudojasi atsakovas, tai po santuokos nutraukimo prašo juos palikti atsakovui.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį, apie kurį pranešta tinkamai, jam asmeniškai elektroninių ryšių priemonėmis (šias aplinkybes patvirtina atsakovo 2020 m. kovo 9 d. elektroninių paštu atsiųstas 2020 m. kovo 8 d. atsakovo elektroniniu parašu pasirašytas teismo šaukimas), neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, paaiškinimų dėl ginčo esmės nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) m. kovo 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys įgijo automobilius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos po santuokos nutraukimo prašo palikti atsakovo nuosavybe. Šalys santuokos metu neįgijo nekilnojamojo turto, kito dalintino turto. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų, kreditorių neturi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei. Ieškovė nurodė, kad santuokos iširimo priežastis yra sutuoktinio alkoholizmas, fizinis ir psichologinis smurtas. Atsakovas pats pripažįsta, kad alkoholizmas yra jo priklausomybė, kurios atsikratyti jam nepavyksta. Vartojimo trukmė niekada nebūna 1 diena, visada ilgiau. Ne kartą yra žadėjęs, kad negers, tačiau pažadų nevykdo. Užgėręs geria apie savaitę laiko, tampa agresyvus, grasina fiziniu susidorojimu, smurtauja, grasina sužlugdyti ieškovės verslą. Atsakovas vartojant alkoholį neišeina į darbą, nesirūpina šeima, tampa neadekvatus. Bijodama atsakovo, ieškovė yra priversta išeiti iš savo namų, miega pas mamą arba darbe. Atsakovas agresiją pastaruoju metu pradėjo rodyti ne tik girtas, bet ir blaivus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/(duomenys neskelbtini)).

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinių pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama. Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltę ieškovė grindė tuo, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, naudoja prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovas šioms ieškovės nurodytoms aplinkybėms neprieštaravo, atsiliepimo nepateikė. Nesant priešingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Šalims gyvenant atskirai ir nesiekiant susitaikyti, jų santuoka laikytina formalia, todėl nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Ieškinyje nurodyta, kad šalys įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi. Santuokoje šalys įgijo dvi transporto priemones (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti atsakovo nuosavybe, šis ieškinio reikalavimas tenkinamas.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Konstatuota, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau reikalavimas dėl išlaikymo ieškovei iš atsakovo priteisimo nėra pareikštas, todėl nėra sprendžiamas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškiniu prašė palikti jai ikisantuokinę „(duomenys neskelbtini)“ pavardę. Todėl, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini), atsakovui – prigimtinė pavardė (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį tenkinus pilnai šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovė valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 1R-19/1K-2)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. kovo 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. P. palikti ikisantuokinę pavardę – Linkevičiūtė, atsakovui V. P. – prigimtinę pavardę Putelis.

Po santuokos nutraukimo atsakovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ir lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos turėtas 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.