Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-689-290-2013

Teisėjas Nerijus Brinevičius (Proceso Nr.1-88-1-00457-2012-9)

2013 m. rugpjūčio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų Valdo Vitunsko ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Jasaičiui, nuteistojo E. B. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-05-10 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, o pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str.1d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš E. B. priteista 267,48 litai žalos atlyginimo.

Civilinei ieškovei M. S. V. iš E. B. priteista 920 litų žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą kitų naudai, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, o būtent: 2012-05-19 nenustatytam asmeniui apie 11.00 val. paskambinus telefonu M. S. V. ir prisistačius Lietuvos centrinio banko darbuotoju, apgaule sužinojus M. S. V. AB (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės priemones – AB (duomenys neskelbtini) jai išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus ir slaptažodį, t. y. svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to nenustatytam asmeniui 2012 m. gegužės 19 d., 11 val. 22 min., siekiant apgaule užvaldyti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus, nenustatytoje vietoje, panaudojus personalinį kompiuterį, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini)., bei neteisėtai panaudojant neteisėtai įgytus S. M. V. tapatybę patvirtinančius bei S. M. V. banko AB (duomenys neskelbtini) išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus bei slaptažodį, t. y. svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, prisijungus prie UAB (duomenys neskelbtini) internetinės svetainės, neteisėtai inicijavus ir atlikus finansinę operaciją, S. M. V. vardu užpildžius paskolos paraišką ir sudarius paskolos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) 200 litų sumai, pagal kurią į S. M. V. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB (duomenys neskelbtini), buvo pervesti 200 litų, kuriuos kartu su S.M. V. sąskaitoje buvusiais 920 litų tą pačią dieną, nenustatytoje vietoje, laikotarpyje nuo 11.22 val. iki 12.14 val. pervedus į A. B. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią iš A. B. gavo ir neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo ir svetimo turto užvaldymo apgaule tikslu nenustatytam asmeniui nurodė E. B., po to E. B., pasitelkęs A. B., kuris nesuprato E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2012 m. gegužės mėn. 19 d., tiksliai nenustatytą valandą, paskambinęs telefonu, paprašė jo inicijuoti ir atlikti finansinę operaciją, ką A. B. ir padarė - 2012-05-19, 12.14 val. paėmė AB (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 1120 litų ir juos 2012-05-19, tiksliau nenustatytu laiku, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), perdavė E. B., kuris 1000 litų perdavė nenustatytiems asmenims, o 120 litų perdavė A. B..

Nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad veiką, galimai numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. , t. y. pasinaudojimą M. S. V. banko sąskaita, įvykdė ne jis, o nenustatytas asmuo, todėl nuosprendis prieštaringas, neaiškus, jame nėra nustatyta kas vadinama elektronine mokėjimo priemone. Byloje taip pat nėra jokios rašytinės sutarties su UAB (duomenys neskelbtini), todėl nuosprendis akivaizdžiai grindžiamas tikrovės neatitinkančiais prasimanymais, prielaidomis ir spėliojimais.

Nuteistasis taip pat ginčija civilinio ieškinio tenkinimą, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė nei paskolos sutarties, nei kredito sutarties, nei licencijos vykdyti kredito įstaigos veiklą, teismo posėdyje nedalyvavo, tik ikiteisminio tyrimo metu išreiškė norą gauti pelną.

Nuteistojo nuomone, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – nenustačius jo teisėtų veiksmų priežastinio ryšio su nenustatytų asmenų galimai neteisėta veika, neinkriminavus bendrininkavimo bei nenustačius jo veiksmuose kaltės formos – tyčios, jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo E. B. nusikalstamas veikas, pagrįstai priteisė civilinį ieškinį, paskyrė tinkamą bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.) Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nagrinėjant šią bylą - nepadaryta.

Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (Lietuvos Respublikos BPK 320 str.).

E. B., ikiteisminio tyrimo metu, prieš jį apklausiant įtariamuoju, buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. E. B. 2012-08-31, 2012-08-31, 2013-01-15, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, savo kaltę pripažino iš dalies, jokių duomenų, kad E. B. būtų turėjęs priekaištų gynėjai dėl jos darbo byloje nėra. Tokių duomenų nėra ir bylą nagrinėjant teisme, kuriame ta pati advokatė, gynusį jį ikiteisminio tyrimo metu, gynė ir teisme. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamojo E. B. ir gynėjos pozicijos sutapo, jokių prieštaravimų neiškilo, todėl nuteistojo E. B. apeliacinio skundo motyvas dėl nesuteiktų gynėjos konsultacijų atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje tokių duomenų nėra.

Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo nurodytu faktu, kad nuosprendis buvo paskelbtas jam nedalyvaujant, tačiau iš byloje esančios 2013-04-24 konvojavimo paraiškos (b. l. 104) matyti, kad teismas į posėdį, kuriame buvo skelbiamas nuosprendis, buvo paruošęs ir pateikęs visus reikalingus dokumentus dėl E. B. pristatymo, tačiau duomenų, dėl kokių priežasčių kaltinamasis nebuvo pristatytas, nėra. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžio paskelbimo, nedalyvaujant nuteistajam, bei aukščiau paminėtų aplinkybių, nevertina kaip tariamo teismo šališkumo, kadangi jokių procesinių pažeidimų nei dėl nuosprendžio paskelbimo, nei dėl jo įteikimo nepadaryta.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius nuteistojo skundo argumentus, kad nuosprendžiu tariamai nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. įvykdė kitas, nenustatytas asmuo bei tai, kad nėra įvardinta, kas yra elektroninė mokėjimo priemonė, nėra rašytinės sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) bei licencijos bendrovei vykdyti kreditavimo veiklą. Kaip matyti iš nuosprendžio, aplinkybių patvirtinančių, kad Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatytą veiką padarė kitas nenustatytas asmuo, konstatuota nebuvo, o kiti paminėti deklaratyvūs skundo argumentai dėl elektroninės mokėjimo priemonės, sutarties ar bendrovės licencijos yra visiškai neesminiai ir neįtakojantys nei baudžiamojo proceso, nei nuteistojo kaltės apimties ar kaltės pobūdžio aspektais.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir tai būtų sukliudę pirmosios instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą, ir tuo pagrindu priimti teisingą nuosprendį, nepadaryta. Nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais ir patikrintais įrodymais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, kurių visuma neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę padarius nusikalstamas veikas, tinkamai argumentuotas ir motyvuotas. Nors bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu E. B. neigė padaręs nusikalstamas veikas, tačiau iš jo paaiškinimų akivaizdu, kad jis suprato, jog 2012 metais gegužės mėnesį paskambinęs asmuo prisistatęs kaip „Ruslas“ ir nurodęs, kad skambina iš Alytaus PN, paprašęs sąskaitos numerio „sutvarkyti pinigus“, jog sąskaita reikalinga, pinigams už pataisos namuose perkamus telefonus ir kitų aplinkybių netikslino. Tolimesni jo veiksmai – susisiekimas su A. B., susitarimas ir iš pastarojo SMS žinute jo banko sąskaitos numerio gavimas, vėliau A. B. į (duomenys neskelbtini) prie namų laiptinės bankomate nuimtų 1120 litų atvežimas, 120 litų atidavimas A. B., o likusių tą pačią dieną nuvežimas į Marijampolę ir jų perdavimas prie stadiono nepažįstamiems asmenims, suformuoja logišką ir neatsitiktinę veiksmų visumą, kurią vertinant ir ikiteisminio tyrimo metu E. B. duotų parodymų kontekste, bei atsižvelgiant į kitus ištirtus objektyvius bylos duomenis, pagrįstai prieita išvados, kad nuteistasis suvokė, jog pinigai įgyjami panaudojant apgaulę ir neteisėtai panaudojant svetimas elektroninio mokėjimo priemones, jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir ši išvada abejonių apeliacinės instancijos teismui nekelia.

Apelianto skundo argumentai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų apie jo padarytas veikas, vertinami tik kaip nuteistojo gynybinė pozicija, kuria jis nuosekliai siekė švelninti savo teisinę padėtį, bandant išvengti laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistojo skundo argumentai, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai priteistas civilinis ieškinys, kad tai jų siekimas pasipelnyti, nedalyvaujant teisiamajame posėdyje, atmestini. Tiek civilio ieškinio pareiškimas, tiek teismo sprendimas tenkinti civilinį ieškinį bei bylos išnagrinėjimas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant, esant rašytiniam prašymui bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nesuponuoja jokio pagrindo, kuris leistų abejoti nuosprendžiu priteisto ieškinio pagrįstumu ir teisėtumu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl E. B. kaltės, nepažeisdamas nei EŽTT, nei LR Aukščiausiojo teismo suformuluotos praktikos.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę E. B., atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, į nusikalstamos veikos pasekmes, todėl, kolegijos nuomone, paskirta 2 metų 3 mėnesių reali laisvės atėmimo bausmė, padės sulaikyti E. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Įvertinus visą tai daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagristas, todėl jo nei keisti, nei naikinti ,apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.