- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- AS-858-799-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. personalinės įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. personalinės įmonės skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. personalinė įmonė (toliau – ir Įmonė) skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 1-1742 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat kreipėsi prašymu (b. l. 17) dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Įmonė prašymą grindė tuo, kad Sprendimo pagrindu toliau yra priimami nepagrįstai pareiškėjo teises ribojantys sprendimai. Sprendimu sutrumpinus Įmonės prekybos alkoholiu laiką, tuo labiau sustabdžius licenciją, pareiškėjas negaus didelės dalies pelno bei bus apsunkinta pareiškėjo veikla, tai sukels sunkumų, atkuriant šalių padėtį, buvusią iki neteisėto Sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi (b. l. 22) netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad siekis išvengti galimų finansinių nuostolių nėra pagrindas daryti išvadą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės pažeidžiamos naujai priimtais sprendimais, juos gali skųsti teismui. Jeigu skundo patenkinimo atveju atsirastų neigiamų pasekmių, tai neapsunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galėtų būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad, nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymas.
II.
Pareiškėjas G. K. personalinė įmonė atskiruoju skundu (b. l. 26–27) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nurodo, kad teismų pareiga yra rūpintis ir užtikrinti kiek įmanoma greitesnį ir ekonomiškesnį teismo procesą. Pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja šiems principams. Teismas turi pareigą imtis visų galimų priemonių, kad jokių neigiamų padarinių iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nekiltų. Tai jis gali užtikrinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo institutu. Pareiškėjas negali pateikti įrodymų, kad, nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, iš esmės pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Tačiau nuostoliai dėl to atsiras ateityje. Sutrumpinus Įmonės parduotuvės darbo laiką, atsiras neigiamų padarinių darbuotojams, Įmonės savininkas bus priverstas atleisti vieną darbuotoją.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą (b. l. 32–33) prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą. Atsakovas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose Nr. AS63-277/2008, Nr. AS525-222/2010, Nr. AS858-675/2010. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikėtų atsižvelgti tiek į bendrus valstybės tikslus alkoholio kontrolės srityje, tiek į konkrečias Sprendimo priėmimo aplinkybes. Bendras valstybės tikslas nurodytas Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnyje. Pats Sprendimas priimtas, atsižvelgus į gyventojų skundus ir įvairių institucijų pateiktą informaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra reikalavimo užtikrinimo priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-1742 (b. l. 3) galiojimo sustabdymas – taikymas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi (b. l. 22) netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–277/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nevertina klausimų dėl Sprendimo pagrįstumo, tačiau dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažymi, jog iš nurodytų ir byloje pareiškėjo pateiktų argumentų dėl finansinių sunkumų negalima spręsti, kad yra pagrįstas reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumas – pareiškėjo argumentai, nurodyti tiek prašyme pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, nėra nurodyta jokių duomenų nei apie pareiškėjo esamą finansinę padėtį, nei apie tikėtiną finansinės padėties pablogėjimą, taip pat jokių kitų duomenų. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-675/2010) aplinkybė, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali patirti finansinių sunkumų, nėra tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo Sprendimo priėmimo. Aplinkybė, kad pareiškėjas bus priverstas atleisti vieną darbuotoją taip pat nėra pagrįsta jokiais įrodymais, tai tėra tik pareiškėjo nurodyta prielaida. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netaikęs reikalavimo užtikrinimo priemonių, pažeidė proceso ekonomiškumo principą, tačiau vien nurodymas, jog ateityje galimai įvyksiantis procesas bendrosios instancijos teismuose tikėtinai užtruks ilgą laiką negali būti laikoma argumentu, pagrindžiančių tokį pareiškėjo teiginį. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo jis negaus dalies pelno (b. l. 27), todėl lieka apskritai neaišku, ar pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinybę sieja su galimais finansiniais sunkumais, ar su sumažėjusiu pelnu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartį vertina kaip pagrįstą ir teisėtą, pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. K. personalinės įmonės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.