- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-268-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00283-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė, Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- F. V.
- Atsakovas
- A. S., I. S., V. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-268-524/2015
2015 m. kovo 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė, Alona Romanovienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo F. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. V. ieškinį atsakovams A. S., I. S., V. S., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statinių pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo juos nugriauti ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu ir jo patikslinimu prašė pripažinti atsakovų sklype esančius statinius 5m1m ir 6m1p, taip pat visus statinius, kurie ribojasi su ieškovo sklypu, neteisėtais ir įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos statinius bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2005 m. atsakovės I. S. išsinuomotame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra savavališkai pastatyti statiniai, iš kurių vienas tiesiogiai ribojasi su ieškovo sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Statiniuose vykdoma nelegali komercinė veikla. Atsakovės išsinuomotame sklype statiniai pastatyti be ieškovo rašytinio sutikimo ir nesilaikant reikalaujamos 3 m apsauginės zonos iki kaimyninio sklypo ribos reikalavimo, taip pažeidžiant STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo reikalavimus. Neteisėti statiniai pagaminti iš medienos, kilus gaisrui gali kelti grėsmę, pažeidžiami priešgaisrinės saugos reikalavimai. Statiniai 5m1m ir 6m1p yra neteisėti, nes pastatyti ant sklypo ribos, nors ši riba nėra bendra ieškovo ir atsakovų. Su ieškovo sklypu besiribojantis statinys (sujungti trys statiniai) nepažymėtas sklypo plane, bet jo egzistavimą patvirtina fotonuotraukos ir 2010-07-29 savavališkos statybos aktas, statinys pastatytas nesilaikant 3 m atstumo iki ieškovo sklypo ribos, be statybą leidžiančių dokumentų, o statiniai 5m1m ir 6m1p taip pat stovi ant sklypo ribos, pažeisti bendrieji statybos reikalavimai ir šis klausimas turi viešojo intereso pobūdį.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-06-11 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovams A. S., I. S., V. S. 1 500 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra po 500 Lt kiekvienam atsakovui, ir priteisė iš ieškovo 106,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, remdamasis CK 4.103 str. 1–2 d., ginčui aktualiomis Statybos įstatymo 2 str. 2 d., 71 d., 23 str. 25 d., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 p., sprendė, jog ieškinyje nurodyti ir statiniais įvardijami trys atsakovų išsinuomotame sklype stovintys objektai nelaikytini statiniais Statybos įstatymo prasme. Byloje nėra duomenų, jog minėti objektai yra tvirtai sujungti su žeme ir yra nekilnojamieji daiktai, ir atsakovas A. S. nurodė, kad objektai yra laikini statiniai. Nors ieškovas teigia, kad atsakovai turėjo gauti jo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, rašytinį sutikimą dėl minėtų objektų, tačiau, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktą, rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Kadangi byloje esantys duomenys paneigia ieškovo teiginius, kad atsakovų įrengti objektai apskritai priskiriami statiniams ir jiems taikomos statybą reglamentuojančios teisės normos, toks ieškovo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. 2010-07-29 savavališkos statybos akto surašymo ir atsakovui A. S. surašyto 2010-08-10 reikalavimo Nr. RE-225 panaikinimo duomenys patvirtina, jog savavališkų statinių ginčo sklype nėra. Padarė išvadą, jog net jei minėti objektai būtų pripažinti statiniais Statybos įstatymo prasme, rašytinio ieškovo sutikimo nereikėtų, kadangi, kaip jis pats nurodo, statiniai buvo pastatyti nuo 2005 metų, taigi, per 1 metus nuo minėtų objektų statybos pradžios ieškovas statytojui arba statinio savininkui pretenzijų, kaip to reikalauja Statybos įstatymo 23 str. 25 d., nepareiškė. Nustatęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad minėti objektai yra statiniai, kuriems taikytinos Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų bei kitos statybą reglamentuojančių teisės aktų normos, taip pat įrodymų, kad minėti objektai pažeidžia jo, kaip gretimo sklypo savininko, teises, sprendė, kad ieškinio reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovų pastatyti ir teisėtai įregistruoti statiniai 5m1m ir 6m1p bei objektai, stovintys ant ieškovo ir atsakovų sklypo ribos, yra savavališkai pastatyti ar kitaip pažeidžia ieškovo, kaip gretimo sklypo savininko, teises (CK 4.103 str.), ieškinį laikė nepagrįstu, todėl atmestinu. Atmetęs ieškinį, teismas CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str. pagrindu iš ieškovo atsakovams priteisė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 92, 93 str. pagrindu iš ieškovo priteisė teismo turėtas pašto išlaidas valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-07-12 sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Argumentuoja, jog ginčo laikini statiniai yra statiniai Statybos įstatymo prasme, ir tai, apelianto manymu, patvirtina jų pastatymo 2005 m. ir eksploatavimo nuolat nuo 2005 m. ir iki dabar faktas, šių statinių statybai panaudotos statybinės medžiagos (medis, metalas, betonas, cementas) bei tai, kad jie tvirtai sujungti su žeme. Pažymi, kad norint nugriauti ginčo statinius reikėtų išgriauti betoninę dangą ir sienas jungiančias medžiagas bei konstrukcijas, o tai padarius, pastatą perstačius į kitą vietą, reikėtų išgriautas dalis keisti naujomis, taigi perstatyti statinius į kitą vietą, nepakenkiant statiniams ar jų sudedamosios dalims, neįmanoma. Statiniai naudojami jau 8 metus ir juos ketinama naudoti neribotą laiką, nukelti nesiruošiama. Laikini statiniai yra skirti naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, naudojami ir eksploatuojami jau 8 metus, taigi itin pažeidžiamos ieškovo teisės. Ginčo statiniai pastatyti neturint žemės sklypo savininko sutikimo ir statybos leidimų, taigi yra savavališki ir turi būti nugriauti. Dalis statinių stovi mažesniu negu 3 metrų atstumu iki ieškovo sklypo, taip užstoja šviesos patekimą į ieškovo žemės sklypą, matomumą ir kelia grėsmę sugadinti ieškovo turtą, kilus gaisrui ar stichinei nelaimei, bei gali sukelti pavojų ieškovo sklype esančių žmonių gyvybei ir sveikatai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl aplinkybės, ar ant valstybinės žemės sklypo pastatyti ginčo statiniai, neturint tokio žemės sklypo savininko sutikimo, gali būti laikomi atitinkančiais įstatymų keliamus reikalavimus. Prašo priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai A. S., I. S., V. S. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai vertino bylos rašytinus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pažymi, kad byloje įrodyta, jog jų sklype esantys ginčo statiniai nėra statiniai Statybos įstatymo prasme, o yra laikini statiniai, nes, pirma, nėra pastatyti ginčo nuomojamame žemės sklype iš valstybės, surinkti kitur ir, antra, gali būti nukelti be didelės žalos ir pastatyti kitame žemės sklype. Statiniai ant pareiškėjo žemės sklypo ribos nėra pastatyti ir jokios jo teisės šiuo atveju nėra pažeistos. Pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija davė sutikimą atlikti pastato – kavinės-baro rekonstrukciją, taigi atsakovai įgaliotos institucijos sutikimą buvo gavę. Viešame registre pastatas – kavinė-baras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir priestatais, registruotas kaip vienas bendras objektas, kuris pripažintas tinkamu naudoti 2008-04-10 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 54 ir pastatytas turint 2007-03-31 statybos leidimą Nr. 48. Šie dokumentai ieškovo neginčijami, taigi galiojant statybą leidžiantiems dokumentams ir nuosavybę patvirtinantiems dokumentams, ieškovas nepagrįstai reikalauja griauti priestatus 5m1m ir 6m1p.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 -12-09 nutartimi paliko galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo nugriauti statinius, plane pažymėtus 5m1m ir 6m1p. Bylos dalis dėl ieškovo reikalavimų pripažinti neteisėtais nepažymėtus plane statinius, kurie ribojasi su ieškovo sklypu, ir įpareigoti juos nugriauti perduota iš naujo nagrinėti (t. 2, b. l. 137).
Apeliacinio skundo dalis dėl laikinų plane nepažymėtų trijų sujungtų statinių, kurie ribojasi su ieškovo sklypu, tenkintina.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Šalies argumentai
Apeliantas prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis ieškovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.
Byloje nustatyta, jog ant ieškovo ir atsakovų išsinuomoto valstybinio žemės sklypo ribos yra atsakovo pastatyti trys sujungti ir žemės sklypo plane nepažymėti statiniai (t. 1, b. l. 21). Atsakovės žemės sklypo planas (t. 1, b. l. 8) įrodo, kad ties 32,14 m (sklypo dalyje, pažymėtoje indeksais k6 ir k5) žemės sklypo riba nėra pažymėta statinių, kurių buvimą įrodo nuotrauka (t. 1, b. l. 21). Atsakovai šios aplinkybės nepaneigė, savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog šie statiniai yra prekybinis komercinis paviljonas, neturi pamatų, todėl yra laikinas statinys (t. 1, b. l. 37, 131–133). Valstybinės žemės nuomos sutartis (t. 1, b. l. 129) įrodo, kad atsakovai žemės sklypą, kuriame pastatyti ginčo statiniai, nuomoja iš valstybės, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo nustatyta, jog ši institucija iš esmės sutinka su ieškiniu (t. 1, b. l. 122–123). Apeliaciniame skunde ieškovas pripažįsta aplinkybę, jog šie statiniai stovi jau nuo 2005 m. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (laikini) statiniai“ 6.2 p., galiojęs šių statinių pastatymo metu, nustatė, kad laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Reglamento 16 p. pateikia laikinojo statinio ypatybes. Laikiniems statiniams galioja tos pačios Statybos įstatymo nuostatų taikymo išimtys kaip ir II grupės nesudėtingiems statiniams ir viena papildoma nuostata – statybos leidimas išduodamas ne ilgiau kaip 3 metams. Tiek paminėto reglamento 6.2 p., tiek 16 p. numatė tokio statinio terminuotą naudojimą – 3 metai, todėl suėjus šiam terminui ginčo statiniai jau vien tuo pagrindu turi būti nukelti, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 str. 1 d. 3 p. ir šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-09 nutartyje konstatuota aplinkybė, jog atsakovo ginčo statiniai yra valstybiniame žemės sklype ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 25 d. nuostatos, kada nereikia besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo, netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio. Tokia įstatymo redakcija galioja nuo 2014-01-01 ir šiuo atveju ji taikytina, nes byloje nustačius, jog atsakovės statiniai yra laikino pobūdžio, jie pastatyti 2005 m., todėl konstatuotina, kad atsakovų pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, byloje nėra įrodymų, jog ginčo statiniai po 2014-11-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties yra nukelti ar pradėta jų įteisinimo procedūra dėl ieškovo sutikimo gavimo, todėl paminėti kasacinio teismo nutartyje išaiškinimai dėl šios ieškinio dalies yra privalomi, todėl ši ieškinio dalis tenkintina. Šioje byloje įrodyta, jog atsakovų trys sujungti ir plane nepažymėti statiniai yra pastatyti ant sklypų ribos (t. 1, b. l. 21). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 1 priede nustatyti minimalūs atstumai nuo nesudėtingų pastatų (tarp jų ir laikinų) iki kaimyninio sklypo ribos ir įtvirtinta galimybė šiuos atstumus sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos) tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą). Atkreiptinas dėmesys, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, jog statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Pažymėtina, kad normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų ir laikinų statinių iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).
Byloje įrodyta, jog trys sujungti atsakovų išsinuomotame sklype esantys bei plane nepažymėti statiniai yra pastatyti ant ieškovo sklypo ribos, nesilaikant paminėtų atstumų ir nesant rašytinio ieškovo sutikimo, tokie atsakovų veiksmai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, todėl jis turi teisę teismine tvarka reikalauti pašalinti tokius pažeidimus (LR CK 4.103 str. 2 d.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, dėl to neteisingai išsprendė bylą ir nepagrįstai atmetė ieškovo šią ieškinio dalį (LR CPK 330 str.). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina, o ieškovo ieškinio dalis dėl trijų sujungtų plane nepažymėtų statinių, kurie ribojasi su ieškovo sklypu, tenkintina (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-12-09 nutartyje nurodė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas šioje byloje turėjo šias bylinėjimosi išlaidas – 100 Lt žyminis mokestis paduodant ieškinį, 5,50 Lt už kopijų darymą ir 2135,50 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą, iš viso 2 241 Lt (t. 1, b. l. 6, 112, t. 2, b. l. 137). Atsakovai šioje byloje turėjo šias bylinėjimosi išlaidas – 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 46, 90, 91), 7,75 Lt už dokumentų kopijavimą (t. 2, b. l. 54), 287,80 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 3 872 Lt advokato pagalbai apmokėti už kasacinio skundo surašymą (t. 2, b. l. 83, 86), iš viso 5 667,55 Lt. Ieškovo ieškinys atsakovams buvo patenkintas 50 procentų ir šalys pagal CPK 93 str. 2 d. nustatytas taisykles turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl iš atsakovų ieškovui priteistina 324,45 EUR (1120,50 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovams – 820,71 EUR (2833,77 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Naikintina sprendimo dalis dėl 106,35 Lt išlaidų priteisimo valstybei iš F. V., nes tokios išlaidos buvo perskirstytos priimant 2014-01-15 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir 106, 35 Lt išlaidos yra sumokėtos (t. 2, 51–52).
Patenkinus ieškovo apeliacinio skundo dalį iš atsakovų ieškovui priteistina 50 procentų žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, t. y. po 7 EUR (24 Lt) (CPK 93 str. 2 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieškinio dalis dėl laikinų plane nepažymėtų trijų sujungtų statinių, kurie ribojasi su F. V. sklypu, ir šią ieškinio dalį tenkinti. Įpareigoti A. S., V. S., I. S. per 1 mėnesį nuo šios nutarties priėmimo datos nugriauti tris sujungtus statinius, kurie yra nepažymėti atsakovų išsinuomoto žemės sklypo, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), plane ir kurie ribojasi su F. V. žemės sklypo dalimi.
Priteisti F. V. iš A. S., V. S., I. S. po 108,15 EUR bylinėjimosi išlaidų ir po 7 EUR žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.
Priteisti iš F. V. po 273,57 EUR bylinėjimosi išlaidų A. S., V. S., I. S..
Panaikinti sprendimo dalį dėl 106,35 Lt išlaidų priteisimo valstybei iš F. V..