- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-697-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė (pran.), Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė
- Kreditorius
- AB DnB NORD banko
- Suinteresuotas asmuo
- S.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininkės ir įkeisto daikto savininkės) S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotam asmeniui S. K. (skolininkei ir įkeisto daikto savininkei).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skolininkė S. K. , užtikrindama iki 2022-09-30 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė AB DnB Nord bankui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 0,8700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu šalių įvertintą 700 000 Lt.
Šalies argumentai
2009-11-23 kreditorius AB DnB Nord bankas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas areštuoti hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį turtą – 0,8700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį S. K. . Kreditorius nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2007-10-16 kreditavimo sutartis su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais nėra vykdoma, todėl turi būti pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-11-24 nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą - 0,8700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. K. Nutartis skolininkei S. K. buvo įteikta 2009-11-30 CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka. Per nutartyje nustatytą terminą (1 mėn.) skolininkė su kreditoriumi neatsiskaitė.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-01-07 nutartimi išieškojo skolą – 134 084,69 EUR negrąžinto kredito, 4842,28 EUR nesumokėtų palūkanų, 6138,52 EUR delspinigių, iš viso 145 065,49 EUR ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos negrąžinto kredito sumos (145 065,49 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2010-01-07 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą.
Teismas taip pat nusprendė privestinai parduoti iš varžytinių S. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - 0,8700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė S. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-01-07 nutartį panaikinti arba panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-01-07 nutartį pakeisti iš dalies, nutariant iš skolininkės S. K. išieškoti kreditoriaus AB DNB NORD bankui 134 084,69 EUR negrąžinto kredito, 4842,28 EUR nesumokėtų palūkanų, 1534,63 EUR delspinigių, iš viso 140 461,60 EUR, bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos negrąžinto kredito sumos (134 084,69 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2010-01-07 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą, arba Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-01-07 nutartį pakeisti iš dalies, nutariant iš skolininkės S. K. išieškoti kreditoriaus AB DNB NORD bankui 134 084,69 EUR negrąžinto kredito, 4842,28 EUR nesumokėtų palūkanų, 1534,63 EUR delspinigių, iš viso 140 461,60 EUR, bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito ir delspinigių sumos (135 619,32 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2010-01-07 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
1) skundžiamos nutarties rezoliucinė dalimi nutarta išieškoti skolą ir kt., tačiau nenurodoma nei iš ko, nei kieno naudai, dėl ko laikytina, kad tokia nutartis neatitinka CPK 291 str. reikalavimų ir pripažintina nepagrįsta;
2) remiantis CK 6.73 str. 1 d. nuostata, jeigu kreditorius dėl prievolės pažeidimo patiria nuostolių, tai išieškotos netesybos visais atvejais įskaitomos į nuostolius, o CK numato tik 1 netesybų rūšį – įskaitines netesybas. Tokia taisyklė numatyta ir CK 6.258 str. 2 d., todėl darytina išvada, kad kreditorius nepagrįstai reikalauja iš skolininkės išieškoti ir palūkanas ir delspinigius pilna apimtimi, nes delspinigiai turi būti įskaičiuojami į palūkanas. Teigia, jog Kreditavimo sutarties 40 p. numatyta, kad už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas bankui palūkanas, įmokas Kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,08 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, t.y. bankas delspinigius paskaičiavo ir už laiku negrąžintą kreditą ir už nesumokėtas bankui palūkanas ir kitas įmokas, kas laikytina, jog kreditorius elgiasi nesąžiningai, nes delspinigiai skaičiuotini tik nuo negrąžintos kredito sumos. Taigi apelianto nuomone, šiuo atveju pripažintina, kad delspinigių suma yra paskaičiuota nepagrįstai per didelė ir ji turi būti perskaičiuota. Teigia, jog iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad 2009-11-24 nesumokėtų delspinigių suma buvo 958,99 EUR, o po pusantro mėnesio jau 6 138,52 EUR, t.y. delspinigiai išaugo daugiau nei šešis kartus, dėl ko jie laikytini aiškiai per dideli ir teismo mažintini iki protingų 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, tai šiuo atveju iki 1534,63 EUR, o kadangi kreditoriaus nuostoliai, t.y. palūkanos yra didesni už delspinigius, tai jie ir įskaitytini į palūkanas;
3) CK 6.37 str. 4 d. numato, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir netinkamai taikė CK 6.37 str. nuostatas dėl ko ir priėmė nepagrįstą nutartį, kuri iš dalies ir naikintina, nes iš skolininkės 5 proc. dydžio metinių palūkanų suma išieškotina ne nuo visos negrąžintos sumos (145 065,49 EUR), o tik nuo negrąžinto kredito ir sumažintų delspinigių sumos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB NORD bankas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-01-07 nutartį palikti nepakeistą, o skolininkės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad skundžiamos nutarties turinys atitinka visus reikalavimus, o pareiškėjos argumentai, jog nutartis yra nepagrįsta ir naikintina tuo pagrindu, jog neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų jos turiniui atmestini.
Pažymi, kad visa kreditoriaus prašoma priteisti skolos suma susideda iš negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų, delspinigių, yra aiškiai nurodyta ir pagrįsta konkrečiomis Kreditavimo sutarties nuostatomis. Sutarties specialiosios dalies 5 p. suteikia bankui reikalauti palūkanų, o sutarties 40 p. delspinigių, kurie yra skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos. Teigia, jog šios sutartinės nuostatos dėl palūkanų bei delspinigių, jų dydžių ir skaičiavimo buvo išsamiai šalių aptartos pasirašytoje ir laisva valia priimtoje sutartyje, apie įsipareigojimų netinkamo vykdymo pasekmes šalys taip pat žinojo. Be to, hipotekos skyriaus teisėjas nėra saistomas pareigos tikrinti skolos pagrįstumą, prievolių įvykdymo apimtis, skaičiuoti palūkanas, delspinigius ar mažinti/didinti priteistų palūkanų, delspinigių dydį, t.y. nagrinėti bylos aplinkybes iš esmės. Kadangi ginčai dėl skolos ir netesybų dydžio nėra bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo dalykas, skolininkės skundo argumentai, kad hipotekos teisėjas turi skaičiuoti skolos dydį bei nustatyti, ar kreditoriaus prašomos priteisti sumos nėra per didelės, taip pat yra nepagrįsti.
Kreditorius taip pat pažymi, jog panaikinus nutartį tuo pagrindu, kad skolininkė nesutinka su skolos dydžiu, būtų ribojamos kreditoriaus teisės dėl išieškojimo į į keistą turtą. skolininkės nesutikimas su skolos dydžiu įstatymų nenumatytas kaip pagrindas panaikinti teisėtai priimtos hipotekos skyriaus nutarties. Be to, apeliantės atskirasis skundas neatitinka CPK 306 str. reikalavimo, kadangi jame nėra tinkamai suformuluotas konkretus prašymas apeliacinės instancijos teismui, o pateikti atskiri alternatyvūs jo variantai neatskleidžia aiškios galutinės pareiškėjos pozicijos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančios hipotekos objektą bei procesines teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal hipotekos kreditoriaus prašymą (CPK 558 str.). Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.
Remiantis CK 4.192 straipsnio 1 dalies nuostata, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Hipoteka užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola per 1 mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinama, pagal CPK 558 str. 2 d. pagal hipotekos kreditoriaus pakartotinį pareiškimą hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistas daiktas parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui.
Bylos medžiaga nustatyta, kad DnB Nord bankas ir S. K. 2007-10-16 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-25), pagal kurią kreditorius suteikė skolininkei S. K. 141 913,81 EUR kreditą iki 2022-09-30. Skolininkės prievolių įvykdymui užtikrinti 2007-10-16 hipotekos lakštu buvo įkeistas S. K. nuosavybes teise priklausantis turtas – 0,87 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (b.l. 1-4). 2009-09-29 raštu bankas skolininkę informavo, jog neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų, Kreditavimo sutartis bus vienašališkai nutraukta (b.l. 27). Tačiau skolininkei neįvykdžius finansinių įsipareigojimų pagal Sutartį, bankas Sutartį nutraukė. 2009-11-23 kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė iš skolininkės S. K. išieškoti 139 333,66 EUR skolą ir 131 Lt žyminį mokestį iš bankui 2007-10-16 hipotekos laktų įkeisto turto (b.l. 20). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2009-11-24 nutartimi šį pareiškimą tenkino ir areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą - 0,8700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. K. (b.l. 30-31) . Kadangi skolininkė kreditoriui per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos bankui skolos negrąžino, kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo (b.l. 43). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-01-07 nutartimi nutarė išieškoti skolą, iš viso – 145 065,49 EUR, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, priverstinai parduoti iš varžytynių S. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 0,8700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos nutartyje priskaičiuotų delspinigių suma.
Teisėjų kolegija pažymi, jog hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt.
Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų.
Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010).
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų dydžio, šie klausimai byloje dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros.
Taigi apeliantė nepagrįstai atskiruoju skundu ginčija pirmos instancijos nutartį tuo pagrindu, kad nuspręsta išieškoti iš skolininko 6138,52 EUR delspinigių. Kadangi ginčai dėl skolos ir netesybų dydžio nėra bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo dalykas, skolininkės atskirojo skundo argumentai, kad hipotekos teisėjas turi skaičiuoti skolos dydį bei nustatyti, ar kreditoriaus prašomos priteisti sumos nėra per didelės, taip pat yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nesutikdama su sutartyje nustatytu netesybų dydžiu bei jų skaičiavimo tvarka, skolininkė ginčo teisenos tvarka turi teisę kreiptis į teismą tiek dėl skolos dydžio nustatymo, tiek dėl sutartyje sulygtų netesybų mažinimo, tuo tarpu taikant hipotekinio kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūras, šie klausimai negali būti nagrinėjami, kaip nepatenkantys į reglamentuojamus Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriaus normomis.
Apeliantė taip pat nurodo, jog skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodoma nei iš ko, nei kieno naudai priteisiama skola, todėl laikytina, kad tokia nutartis neatitinka CPK 291 straipsnio reikalavimų ir pripažintina nepagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, nei iš ko, nei kieno naudai yra išieškoma 145 065,49 EUR skola. Tačiau iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. sausio 7 d. nutarties įžanginės, aprašomosios, bei motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas 145 065,49 EUR skolą išieškojo iš skolininkės S. K. kreditoriui AB DnB NORD bankui.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos daro išvadą, jog šis apeliantės argumentas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti. Šis skundžiamos nutarties trūkumas gali būti ištaisytas Civilinio proceso kodekso 276 str. nustatyta tvarka
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.),o skolininkės atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirąjį skundą, iš skolininkės ir įkeisto daikto savininkės S. K. priteistina 8,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. K. 8 (aštuonis) litus ir 40 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).