- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-399-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18473-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės SEB banko
- Suinteresuotas asmuo
- M. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės SEB banko prašymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo hipotekos byloje Nr. 83V/2009, suinteresuotas asmuo – M. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas (toliau – pareiškėja arba kreditorė) kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu grąžinti jai 2009 m. balandžio 24 d. vykdomąjį raštą Nr. 83V/2009 (toliau – vykdomasis raštas).
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 24 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 83V/2009 dėl 236 470,37 Lt (68 486,55 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko M. T. (toliau – ir skolininkas) pareiškėjos naudai. Vykdomojo rašto pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0008/09/01287, vykdymo procese realizuotas bankui įkeistas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), išmokant kreditorei (pareiškėjai) 101 837,87 Lt (29 494,29 Eur). Vykdomasis raštas grąžintas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir 2010 m. balandžio 21 d. vykdomoji byla užbaigta. Užbaigus vykdomąją bylą pagal grąžintą vykdomąjį raštą buvo padengta ne visa skola, t. y. liko neišieškota 38 9992,27 Eur skolos dalis. Teigė, kad neturi jokių duomenų/dokumentų apie vykdomosios bylos užbaigimą ir vykdomojo dokumento grąžinimą teismui, nedisponuoja duomenimis kodėl vykdomasis raštas buvo grąžintas jį išdavusiam teismui ne visiškai išieškojus skolą bankui. Paaiškino, kad kreditorė neturėdama duomenų apie vykdomosios bylos užbaigimą, neturėjo pagrindo reikšti prašymo teismui dėl vykdomojo rašto grąžinimo. Pareiškėja remiantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir CPK 607 straipsnio 3 dalimi prašo grąžinti jai vykdomąjį raštą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. T. atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymo netenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pareiškėja būdama išieškotoja turėjo įstatymo nustatytą pareigą aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga. Aplinkybės, jog bankas nedisponuoja jokia informacija, susijusia su vykdomąją byla Nr. 0008/09/01287, negali būti pateisinamos. Pareiškėja galėjo raštu nuo pat 2010 m. balandžio 24 d. kreiptis į antstolį I. G. ir gauti absoliučiai visą informaciją, susijusią su vykdomąja byla, įskaitant ir vykdomojo rašto grąžinimo informaciją. Bankas būdamas išieškotoju ir turėdamas pareigą aktyviai domėtis vykdomąja byla, nepaaiškino kodėl nesugebėjo gauti duomenų apie vykdomosios bylos užbaigimą. Pažymėjo, kad pareiškėja vykdomąja byla nesidomėjo daugiau nei 12 metų, per kuriuos galėjo imtis aktyvių veiksmų susigrąžinti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui. Nurodė, kad po bylos užbaigimo ir remiantis CPK 606 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja praleido 5 metų terminą, per kurį galėjo pateikti iš naujo vykdomąjį raštą vykdyti. Teigė, kad suėjo senaties vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminas ir banko prašymas grąžinti vykdomąjį raštą nebegali būti tenkinamas kaip teisiškai nebesukelsiantis jokių teisinių pasekmių (dėl praleisto termino pateikti vykdyti po vykdomosios bylos užbaigimo 2010 m. balandžio 21 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl 2009 m. balandžio 24 d. vykdomojo rašto grąžinimo. Priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui M. T. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad pagal hipotekos lakštą Nr. 01120060030435, 2006 m. gruodžio 27 d. įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, M. T., užtikrindamas suteiktos paskolos grąžinimą, įkeitė pareiškėjai jam priklausantį butą. Kredito gavėjui tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, 2009 m. sausio 15 d. pareiškėja (hipotekos kreditorė) kreipėsi į teismą, prašydama pradėti priverstinį 236 470,037 Lt dydžio skolos išieškojimą iš kredito gavėjo, išieškojimą nukreipiant į bankui įkeistą turtą, įkeistą turtą areštuoti. 2009 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.83/2009, butas buvo areštuotas, o skolininkas įspėtas, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditorei administruoti. Skolininkui prievolės neįvykdžius per teismo nustatytą terminą, Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi nutarta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir išieškoti skolą, parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytinių. 2009 m. balandžio 24 d. nutarties pagrindu buvo išduotas vykdomas raštas Nr. 83V/2009. 2010 m. balandžio 26 d. teisme gautas antstolio I. G. 2010 m. balandžio 21 d. patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. 0008/09/01287, kuriame nurodyta, kad vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį dokumentą Nr. 83V/2009, išieškoti skolą, nukreipiant išieškojimą į keistą nekilnojamąjį turtą, minėtas turtas parduotas iš varžytinių. Antstolis, vadovaudamasis CPK 631 straipsniu ir 632 straipsniu, įvykdžius vykdomąjį dokumentą grąžino jį teismui, kartu pateikė ir 2010 m. kovo 19 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi Nr. 83P/2009 nutarta panaikinti turto areštą ir baigti hipoteką priverstinai realizuotam turtui. Lėšos, gautos už priverstinai parduotą turtą, išmokėtos hipotekos kreditoriui.
6. Nurodė, kad teismo nurodymu skolos išieškojimas buvo nukreiptas būtent į įkeistą nekilnojamąjį turtą, nurodant jį priverstinai parduoti iš varžytinių. Antstoliui įvykdžius teismo nurodymą, t. y. skolininkui priklausantį butą parduoti iš varžytinių, antstolis atitinkamai priėmė patvarkymą dėl įvykdyto vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomąją bylą 2010 m. balandžio 21 d. nutraukė (CPK 631, 632 straipsniai). Remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis, vykdomoji byla Nr. 0008/09/01287 yra užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
7. Pažymėjo, kad išieškojimas visų pirma buvo nukreiptas į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Antstoliui iš varžytinių pardavus kreditorei hipoteka įkeistą butą gauta mažesnė suma nei skola, todėl vadovaujantis įstatyme įtvirtinta nuostata (CK 4.193 straipsnio 1 dalis) ir kasacinio teismo išaiškinimais, pareiškėja atitinkamai turėjo pareikšti reikalavimą (prašymą) antstoliui tęsti likusios skolos dalies išieškojimą iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pareiškėja tokio prašymo nepareiškė.
8. Nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, kuria nutarta panaikinti turto areštą ir baigti hipoteką priverstinai realizuotam turtui ir hipotekos kreditorei išmokėti 101 837,87 Lt, pareiškėjai buvo įteikta 2010 m. balandžio 28 d. Padarė išvadą, kad pareiškėja buvo informuota iškart ir jai buvo žinoma, kad vykdomo proceso metu iš varžytinių pardavus skolininkui priklausantį butą gauta mažesnė suma, nei jos reikalavimas. Pažymėjo, kad nuo įkeisto turto priverstinio realizavimo momento iki kreipimosi į teismą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, t. y. daugiau nei 12 metų pareiškėja nereiškė jokių prašymų ar užklausų. Pareiškėja, kaip išieškotoja, nesidomėjo vykdomąja byla ir skolos išieškojimo procesu, nors turėjo ir galėjo imtis aktyvių veiksmų likusios skolos neišieškojimo priežastims nustatyti. Pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų ir nenurodė jokių objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, lėmusių tokį pareiškėjos pasyvumą.
9. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja savo pareigos aktyviai domėtis vykdomąja byla nevykdė, jai suteiktomis procesinėmis teisėmis nesinaudojo, elgėsi pasyviai, disponavo duomenimis, kad už priverstinai realizuotą turtą buvo gauta mažesnė suma, nei jos reikalavimas, tačiau CK 4.193 straipsnyje įtvirtintos nuostatos pagrindu reikalavimo tęsti skolos išieškojimą iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka nepareiškė.
10. Taip pat pažymėjo, kad vykdomoji byla užbaigta 2010 m. balandžio 21 d., pareiškėja daugiau nei 12 metų jokių pretenzijų, skundų, prašymų ar reikalavimų nereiškė. Teismo vertinimu, iš esmės aptariama situacija susiklostė dėl pačios pareiškėjos pasyvumo ir aplaidumo, todėl patenkinus jos prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą hipotekos byloje būtų pažeisti CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, nes skolininkas pagrįstai manė, jog vykdomoji byla ir skolos išieškojimo procesas yra baigti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Pareiškėja AB SEB bankas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį ir prašymą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą ir grąžinti vykdomąjį raštą.
12. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento, be teisinio pagrindo grąžinto išdavusiai institucijai, grąžinimą kreditoriui, neišaiškino bylai reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės.
13. Nurodė, kad antstoliui pardavus skolininkui priklausantį butą iš varžytinių, antstolis priėmė patvarkymą dėl įvykdyto vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomąją bylą 2010 m. balandžio 21 d. nutraukė (CPK 631, 632 straipsniai) apie tai neinformavęs banko ir neturėdamas banko prašymo tokių veiksmų atlikimui. Antstoliui realizavus areštuotą turtą, buvo gauta mažesnė suma, nei kreditorinis reikalavimas. Pagal vykdomąjį raštą, kuris antstolio be teisinio pagrindo grąžintas išdavusiai institucijai kaip visiškai įvykdytas, visa skola bankui neišieškota.
14. Pažymėjo, kad byloje nėra rašytinių įrodymų galinčių pagrįsti pastarąją aplinkybę, kad bankas pateikdamas vykdomąjį raštą prašė vykdyti išieškojimą tik iš hipoteka įkeisto turto, o ne visos skolos. Teisės aktai nenumato pareigos kreditoriui išieškojus ne visą skolą pagal vykdomąjį raštą po hipoteka įkeisto turto realizavimo atskirai prašyti tęsti išieškojimą toliau. Kreditorius teikdamas prašymą antstoliui priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir vykdyti skolos išieškojimą nesuinteresuotas dar jo skaidyti į etapus, o tiesiog prašo išieškoti skolą.
15. Atkreipė dėmesį, kad ginčo situacijoje bankas nebuvo informuotas apie vykdomosios bylos užbaigimą ir vykdomojo rašto grąžinimą ir to nepaneigia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, kuria nutarta panaikinti turto areštą ir baigti hipoteką priverstinai realizuotam turtui ir hipotekos kreditorei išmokėti 101 837,87 Lt. Nurodytoje nutartyje nėra nurodoma, kad antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, taigi niekaip šios nutarties įteikimas bankui nepagrindžia fakto apie banko tariamą žinojimą, kad vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis raštas grąžintas teismui. Faktas, kad bankui buvo žinoma, kad vykdomo proceso metu iš varžytinių pardavus skolininkui priklausantį butą gauta mažesnė suma, nei jos reikalavimas, nesuteikia pagrindo konstatuoti banko žinojimo apie vykdomosios bylos užbaigimą.
16. Teigė, kad buvo padarytos procesinės klaidos, kai antstolis, po dalinio vykdomojo rašto įvykdymo, grąžino jį teismui į pagrindinę bylą, o, vykdomąjį raštą gavęs teismas, jo taip pat nepersiuntė išieškotojui, kuriam anksčiau pats buvo šį raštą išdavęs, todėl šiai bylai aktualios teisės normos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad klaidingų valstybės institucijų ar įgaliotų pareigūnų veiksmų neigiamos pasekmės tektų išieškotojui, kurio sąžiningumo prezumpcija nepaneigta.
17. Nurodė, kad skundžiamoje nutartyje akcentuojamas banko pareigos būti aktyviam nevykdymas, tačiau nepasisakyta nei žodžio apie skolininko pareigą būti aktyviam. Skolininkas taip pat žinojo, kad realizavus hipoteka įkeistą turtą nebuvo visiškai padengta jo skola kreditoriui, tačiau nesidomėjo savo pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.
18. Pažymėjo, kad byloje spręstinas klausimas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, kai jis nebuvo pagal CPK normas grąžintas išieškotojui dėl išieškotojui nežinomų priežasčių, kurios nepriklausė nuo valinių išieškotojo veiksmų. Vien tai, kad kreditorius po kurio laiko kreipėsi dėl vykdomojo dokumento originalo grąžinimo, kuris per klaidą buvo grąžintas jį išdavusiai institucijai, nurodant kaip įvykdytą, o teismui turint duomenis apie tai, kad jis neįvykdytas, nepersiunčiant vykdomojo rašto kreditoriui, negali būti pagrindu konstatuoti, kad kreditorius atsakingas dėl klaidų, nes užtruko laike pateikti prašymą grąžinti jam vykdomąjį raštą.
Atsiliepimas
19. Suinteresuotas asmuo M. T. atsiliepimu prašė netenkinti pareiškėjos atskirojo skundo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodė, kad banko argumentas, jog antstolis turėjo informuoti banką apie grąžintą vykdomąjį dokumentą teismui, niekaip negalėtų būti pagrindu grąžinti bankui vykdomąjį raštą. Jei bankas mano, kad čia yra antstolio kaltė, jog antstolis neinformavo banko apie grąžintą vykdomąjį dokumentą teismui, tuomet bankas turi teisę skųsti tokius antstolio veiksmus, ar kitaip ginti savo pažeistas teises reiškiant teisme ieškinį dėl žalos atlyginimo ar pan. CPK nėra nuostatos, jog antstolis turi informuoti išieškotoją apie vykdomojo dokumento grąžinimą jį išdavusiai institucijai.
21. Teigė, kad bankas, būdamas išieškotoju, nuo pat vykdomosios bylos užvedimo, vadovaudamasis CPK 640 straipsnio 2 punktu, turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdomosios bylos vykdymo eiga, ir tokiu būdu sužinoti, kad vykdomasis dokumentas buvo grąžintas teismui. Bankas laisvai galėjo raštu nuo pat 2010 m. balandžio 24 d. kreiptis į antstolį ir gauti visą informaciją, susijusią su vykdomąja byla, įskaitant ir vykdomojo rašto grąžinimo informaciją.
22. Pažymėjo, kad teismo nurodymu 236 470,37 Lt (68 486,55 Eur) skolos išieškojimas buvo nukreiptas būtent į įkeistą nekilnojamąjį turtą, nurodant jį priverstinai parduoti iš varžytinių. Antstolis išieškojo iš įkeisto turto, tokiu būdu įvykdydamas vykdomąjį dokumentą visiškai.
23. Nurodė, kad 2010 m. balandžio 21 d. vykdomoji byla buvo užbaigta. Po bylos užbaigimo ir remiantis CPK 606 straipsnio 2 dalimi, bankas praleido 5 metų terminą, per kurį galėjo pateikti iš naujo vykdomąjį raštą vykdyti. Tai reiškia, kad suėjo senaties vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminas ir banko prašymas grąžinti vykdomąjį raštą nebegali būti tenkinamas kaip teisiškai nebesukelsiantis jokių teisinių pasekmių (dėl praleisto termino pateikti vykdyti po bylos užbaigimo 2010 m. balandžio 21 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl 2009 m. balandžio 24 d. vykdomojo rašto grąžinimo.
26. Bylos duomenimis nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi nutarta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir išieškoti skolą, parduodant įkeistą skolininko nekilnojamąjį turtą iš varžytinių. Nurodytos nutarties pagrindu buvo išduotas vykdomas raštas Nr. 83V/2009. 2010 m. balandžio 26 d. teisme gautas antstolio I. G. 2010 m. balandžio 21 d. patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. 0008/09/01287, kuriame nurodyta, kad vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. 83V/2009, išieškoti skolą, nukreipiant išieškojimą į keistą nekilnojamąjį turtą, minėtas turtas parduotas iš varžytinių. Antstolis, vadovaudamasis CPK 631 straipsniu ir 632 straipsniu, įvykdžius vykdomąjį dokumentą grąžino jį teismui, kartu pateikė ir 2010 m. kovo 19 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi Nr. 83P/2009 nutarta panaikinti turto areštą ir baigti hipoteką priverstinai realizuotam turtui. Pažymėtina, kad antstoliui realizavus areštuotą turtą, buvo gauta mažesnė suma, nei pareiškėjos kreditorinis reikalavimas. Taigi visa skola nebuvo išieškota.
27. CK 4.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakęs, jog hipoteka suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas materialiosios teisės normas, yra konstatavęs, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškoti iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008).
28. Minėta, kad antstoliui iš varžytinių pardavus kreditorei hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą buvo gauta mažesnė suma nei skola. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad duomenų, jog pareiškėja pareiškė reikalavimą (prašymą) antstoliui tęsti likusios skolos dalies išieškojimą iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka, byloje nėra.
29. CPK 606 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Straipsnio redakcija galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d. numatė dešimties metų terminą. CPK 607 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.
30. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės remiasi aplinkybe, kad vykdomasis dokumentas (nevisiškai jį įvykdžius) nepagrįstai buvo grąžintas jį išdavusiam teismui, o ne išieškotojai, apie tai išieškotojai nebuvo pranešta (išieškotoja nežinojo), todėl išieškotoja turi teisę atsiimti nevisiškai įvykdytą vykdomąjį dokumentą ir vėliau jį pateikti vykdyti (terminas vykdomajam dokumentui pateikti skaičiuojamas nuo dokumento grąžinimo išieškotojai dienos).
31. CPK 639 straipsnyje įtvirtintos išieškotojo teisės, be kita ko, teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus. Pažymėtina, kad išieškotojas vykdymo procese turi ne tik teises, bet ir pareigas (CPK 640 straipsnis). Jis privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu, aktyviai domėtis vykdymo eiga. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėja, būdama išieškotoja, turėjo įstatymo nustatytą pareigą aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga ir galėjo gauti absoliučiai visą informaciją, susijusią su vykdomąja byla, įskaitant ir informaciją, kad vykdomasis dokumentas yra grąžintas teismui, o vykdomoji byla užbaigta.
32. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 83P/2009, kuria nutarta panaikinti turto areštą ir baigti hipoteką priverstinai realizuotam turtui ir hipotekos kreditorei išmokėti 101 837,87 Lt, pareiškėjai buvo įteikta 2010 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėja buvo informuota ir jai buvo žinoma, kad vykdomo proceso metu iš varžytinių pardavus skolininkui priklausantį butą gauta mažesnė suma, nei jos reikalavimas, kad visa skola nėra išieškota.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio I. G. patvarkymas dėl vykdomojo dokumento Nr. 83V/2009 grąžinimo priimtas 2010 m. balandžio 21 d. Pareiškėja prašymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo pateikė 2022 m. rugsėjo 8 d., t. y. daugiau negu po 12 metų. Atkreiptinas dėmėsis, jog pareiškėja iš esmės nuo įkeisto turto priverstinio realizavimo veiksmų savo pareigos aktyviai domėtis vykdomąja byla nevykdė, jai suteiktomis procesinėmis teisėmis (pvz. skųsti antstolio veiksmus dėl vykdomojo rašto grąžinimo teismui, o ne išieškotojai) nesinaudojo, nereiškė jokių prašymų ar reikalavimų, t. y. pareiškėja iš esmės elgėsi pasyviai, nesidomėjo vykdomąja byla ir skolos išieškojimo procesu. Pastebėtina, kad ieškotoja turėjo pakankamai laiko apginti savo teises, tačiau pasyviai nesiimdama jokių veiksmų, delsė kreiptis dėl savo teisių gynimo. Pareiškėja iš esmės negalėjo tikėtis, jog jos teisės bus ginamos neribotą laiko tarpą, t. y., jog dėl vykdomojo rašto grąžinimo galės kreiptis bet kada ir vykdomasis raštas bus jai išduotas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog patenkinus pareiškėjos prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą hipotekos byloje Nr. 83V/2009 praėjus daugiau negu 12 metų nuo vykdomosios bylos užbaigimo, išieškotojai per nurodytą terminą būnant pasyviai, būtų pažeisti CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, todėl toks prašymas negali būti patenkintas.
34. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto grąžinimo.
35. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista.
37. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 98 straipsnis). Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos AB SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238) suinteresuotam asmeniui M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.