Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Irmos Čuchraj, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovei O. K ir jos atstovei advokatei Svetlanai Baracevičienei, atsakovui I. O. ir jo atstovei advokatei Reginai Baranauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1662-793/2010 pagal ieškovės O. K. patikslintą ieškinį atsakovui I. O., tretieji asmenys V. K., A. L., AB bankui „Hansabankas“, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl sutuoktinių kaltės.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir konstatavo, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir santuoką nutraukė CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neanalizavo atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, smurto vartojimo prieš ieškovę bei šalių santykių iki santuokos sudarymo. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovės dėmesį į tai, kad nutraukiant santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės arba esant abiejų sutuoktinių kaltei privalo įvertinti jų santykius ne iki santuokos sudarymo, o esant santuokoje. Įstatymų leidėjas nustato tarpusavio sutuoktinių pareigas vieno kitam tik esant santuokoje ir tik santuokos metu pažeidus šias pareigas atsiranda teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šalių tarpusavio santykių iki santuokos sudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas neanalizavo atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, smurto naudojimo prieš ieškovę. Ieškovė šias aplinkybes pateikia vienpusiškai. Teismas spręsdamas apie vieno iš sutuoktinio kaltę įvertina visas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus. Šiuo nagrinėjamu atveju pati ieškovė pripažįsta, kad buvo įdėjusi skelbimą pažinčių svetainėje, ieškodama pažinčių, ir nepaisant to, kad ji ir nurodė, jog yra santuokoje bei vyksta skyrybų procesas, tačiau toks ieškovės elgesys negali būti traktuojamas kaip atitinkantis nustatytą pareigą būti lojaliam, gerbti bei moraliai remti vienas kitą. Tokie ieškovės veiksmai negali būti traktuojami kaip skatinantys šeimos santykių tvirtumą. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad abiem sutuoktiniams trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abu nesistengė šeimoje kilusių konfliktų išspręsti taikiai, todėl abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas ir nė vienas jų nesiėmė jokių tinkamų ir efektyvių priemonių santuokai išsaugoti. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netenkinus ieškovės reikalavimo dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra įstatymų numatyto pagrindo priteisti iš atsakovo I. O. 10 000 Lt neturtinės žalos ieškovės naudai.

Dėl turto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe.

Ieškovė nurodo, kad jungtinės veiklos pagrindais sugyventiniai iki santuokos sudarymo siekė sukurti turtą šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.89 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad asmeninė sutuoktinių nuosavybė yra turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis Žardininkų g. 17-28, Klaipėdoje, pirktas 2003 m. atsakovui I. O. gavus kreditą iš banko ir darbovietės iki santuokos su atsakove sudarymo. Kaip nurodo pati ieškovė, jai nuo 2002 m. diagnozuota onkologinė liga, todėl dirbti negalėjo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie ieškovės 2005-2008 m. gaunamas išmokas matyti, kad jos buvo labai mažos ir neleido jai prisidėti prie atsakovo paskolos grąžinimo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus teisingai konstatavo, jog atsakovė neįrodė savo gaunamomis pajamomis, kad buto pirkimui buvo panaudotos ir jos lėšos, todėl nėra įstatymų numatyto pagrindo pripažinti ieškovei O. K. dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį buto.

Ieškove apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neanalizavo ir nieko nepasisakė, jog santuokos metu buto paskola buvo dengiama ne iš atsakovo asmeninių, o iš šeimos lėšų. Pažymėtina, jog ieškovė nereiškė reikalavimo pirmosios instancijos teisme turtą, esantį asmenine sutuoktinių nuosavybe, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 str.). Tačiau nepaisant to, ieškovei kompensacija nepriklauso. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuoką sudarė 2007-12-19, tačiau abi šalys pripažįsta, kad kartu santuokoje nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2008 m. gegužės mėn. Iš byloje esančios Danske banko 2009-04-07 pažymos matyti, kad iki to laiko, kol šalys gyveno kartu, buvo padengta nežymi 749,57 Lt paskolos dalis. Esant šioms aplinkybėms ši suma galėtų būti dalytina kaip santuokoje įgyto turto dalis ir ieškovei būtų galima priteisti kompensaciją, tačiau ieškovė pripažino, kad ginčo buto sienas apipylė rašalu ir taip sugadino atsakovui priklausantį turtą. Dėl šios priežasties jai kompensacija už santuokoje išmokėtą kredito dalį nepriteistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kaip matyti iš ieškovės reikalavimų, ji reiškė penkis reikalavimus: dėl santuokos nutraukimo, esant vieno sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo vaikui priteisimo, neturtinės žalos priteisimo, dėl dalinės nuosavybės pripažinimo. Reikalavimas nutraukti santuoką esant kito sutuoktinio kaltei patenkintas iš dalies, o tai sudaro 50 proc., vaiko gyvenamosios vietos nustatymo reikalavimas patenkintas visiškai 100 proc., reikalavimas priteisti išlaikymą patenkintas 83,3 proc., tačiau buvo atmestas reikalavimas priteisti neturtinę žalą ir pripažinti nuosavybės teisę į ½ buto esančio Žardininkų g. 17-28, Klaipėdoje. Iš viso patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų sudaro apie ½ dalis. Atitinkamai turėjo būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos tarp šalių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 5 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau šios išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir į teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio turėjo būti sumažintos iki 4 000 Lt., todėl jai priteistina iš atsakovo 2 000 Lt. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudarė 3 600 Lt, todėl jam iš ieškovės priteistina 1 800 Lt. įskaitant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, ieškovei priteistina iš atsakovo 200 Lt (2000-1800). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino ieškovės patenkintų reikalavimų dalį tik 10,59 proc. bei netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Dėl išlaidų, priteistinų valstybei, teismas nepasisako, kadangi šalys dėl šios dalies skundo nepateikė. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą apeliacinės instancijos teisme konstatuotina, kad materialinis reikalavimas ieškovės buvo atmestas, tačiau tenkintina apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į tai, iš jos priteistina tik dalis atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, t. y. 1 000 Lt.

Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–180 str., 185 str., nepažeidė, tačiau netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Esant šioms aplinkybėms Klaipėdos apylinkės teismo 2010-07-09 sprendimo dalį, kurioje priteista iš ieškovės atsakovui 540,09 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės 3218 Lt, pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

tenkinti ieškovės O. K. apeliacinį skundą iš dalies. Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2010-07-09 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, kurioje priteista iš ieškovės atsakovui 540,09 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės 3218 Lt, ir išdėstyti ją taip:

priteisti ieškovei O. K. iš atsakovo I. O. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės O. K. atsakovui I. O. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.