Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovei advokatei A. R. (nuotoliniu būdu, per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui A. S. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo, tretieji asmenys UAB „Jonavos paslaugos“, PlusPlus Capital AS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad šalys kartu negyvena apie 4 metus. Ieškovė nuolat kentė psichologinį smurtą iš atsakovo pusės, dėl kurio jausdavo psichologinę įtampą bei stresą, iš sutuoktinio nuolat patirdavo kaldinimus, jausdavo nepagarbą. Atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, tai lėmė santuokos iširimą. Atsakovas neleido ieškovei dirbti, versdavo ją skolintis savo vardu, o pinigus paimdavo pats. Atsakovas nerodo noro kartu vesti bendrą ūkį, nededa pastangų išsaugoti santuoką, kelia konfliktus, neprisideda prie šeimos gerovės, ieškovė daro išvadą, kad atsakovo ateities planai neapima santuokos išsaugojimo. Ieškovė mano, kad esant tokiam atsakovo abejingumui, šalių santuoka yra iširusi galutinai ir egzistuoja tik formaliai, jai atkurti nėra jokių galimybių. Šalių bendras gyvenimas tapo negalimu dėl atsakovo neveikimo, yra pagrindas daryti išvadą, jog šalių santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės.

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jie nebuvo įteikti. Ieškovės paaiškinimu, atsakovas gyvena ir dirba užsienyje. Paskelbus atsakovo paiešką, policijos pareigūnai nustatė, kad jis užsienyje, su juo susisiekė, pranešė apie bylos iškėlimą (e.b. 1 t., b.l. 58–59, 63–64), tačiau atsakovas teismui nepatvirtino, kad elektroniniu paštu gavo teismo siųstus dokumentus, su teismo darbuotojais nesusisiekė, neprašė jam pakartotinai siųsti procesinių dokumentų. Laikytina, kad atsakovui apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą pranešta. Atsakovo atstovui advokatui V. M., ieškovei ir jos atstovei advokatei A. R. sutinkant, byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo kaltė neįrodyta. Prašo nenustatyti termino susitaikymui. Neprieštarauja dėl ieškovės prašomo turto padalijimo po santuokos nutraukimo. Dėl prievolių padalijimo mano, kad jos turėtų būti paliekamos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Neturi suinteresuotumo šioje byloje, atsakovo nepažįsta, jo nematė, atsakovas su juo nesusisiekė, nors apie kuratoriaus paskyrimą paskelbta viešai.

Trečiasis asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė, kad po santuokos nutraukimo prievolės pagal įsiteisėjusius teismo įsakymus, kurių išieškojimą vykdo antstoliai iš atsakovo A. S. kreditorei UAB „Jonavos paslaugos“, turėtų būti pripažintos solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.

Tretiesiems asmenims tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, prašymai bylos nagrinėjimą atidėti negauti. Byla ieškovės, šalių atstovų sutikimu išnagrinėta nedalyvaujant trečiųjų asmenų atstovams (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad atsakovas A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir ieškovė A. S. (iki santuokos -(duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) susituokė 2007 m. birželio 14 d. Santuoka įregistruota Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 42. Šalys turi dukterį R. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri jau pilnametė. Šalys kartu negyvena nuo 2018 metų. Šalys santuokoje įgijo tris žemės sklypus bendros 757 Eur vertės bei automobilį, kurio vertė 650 Eur (e.b. 1 t., b.l. 14, 15–17, 18, 19–24, 2022 m. rugsėjo 5 d. Nekilnojamojo turto registro paieška dėl turto rinkos vertės).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Sutuoktiniai bylos nagrinėjimo metu susitaikyti nepageidavo. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu. Kadangi abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Šalims negyvenant kartu ketverius metus ir per šį laiką nesiekiant santuokos atkurti, priežastys, dėl kurių santuoka iširo, detaliai nenagrinėjamos.

Šalių santuoka laikoma iširusia, nes šalys kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi 2018 metais (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ( CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo

Šalys santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą : 0,0500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 182 Eur rinkos vertės, 0,0700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., 273 Eur rinkos vertės, 0,0300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 117 Eur rinkos vertės (2021 m. spalio 20 d. VĮ Registrų centras vidutinės rinkos vertės paieškos duomenimis). Žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis sudarė A. S., sklypai priklausė valstybinei žemei, turtas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kiekvieno žemės sklypo rinkos vertė yra 200 Eur. Šios sumos atsakovo atstovas neginčijo, nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, vertinimo ataskaita nepateiktos. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Žemės sklypai registruoti A. S. ir A. S. vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas, 2022 m. rugsėjo 5 d. patikrinęs dalinamo nekilnojamojo turto (žemės sklypų) rinkos vertę, nustatė, kad 2022 m. sausio 1 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 155 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 240 Eur, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 362 Eur, todėl bendra dalijamų žemės sklypų rinkos vertė nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 757 Eur. Atsakovo vardu registruotas automobilis VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 650 Eur vertės. Ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių. Ieškovė prašo jai priteisti tris žemės sklypus 600 Eur vertės, o atsakovui – automobilį 650 Eur vertės. Automobilio vertė įrodinėjama skelbimais tinklapyje autoplius.lt. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji ir sutuoktinis, gavę teismo leidimą, pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą ir gavo 7 000 Eur, šių pinigų dalį ji atidavė A. S. jo skoloms padengti, už kitą pinigų dalį jie įsigijo žemės sklypus. Susipažinus su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.S2-8362-722/2018 nustatyta, kad A. S. savo butą (duomenys neskelbtini) ketino parduoti pagal preliminarią sutartį už 12 000 Eur, butas šeimai nereikalingas, nes už 11 500 Eur perka kitą butą (duomenys neskelbtini). Šeima nurodė, kad nuo 2007 m. sausio mėnesio ir pareiškėjai su nepilnamete dukra R. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena ir deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Iš bylos dėl teismo leidimo išdavimo ir civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo matyti, kad ieškovė ir atsakovas buto (duomenys neskelbtini), neįsigijo, todėl tikėtina, kad pinigai, gauti pardavus ieškovės A. S. butą (duomenys neskelbtini), panaudoti kitiems poreikiams, o šalys gyveno(duomenys neskelbtini) . Todėl ieškovei natūra priteisiamas šis turtas : 0,0500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 362 Eur rinkos vertės, 0,0300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 155 Eur rinkos vertės, o atsakovui šis kilnojamasis turtas : automobilis VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 650 Eur vertės. Ieškovė neprašė priteisti piniginės kompensacijos iš atsakovo už jam tenkantį didesnės vertės turtą ( 650-600). Atsakovui pagal nekilnojamojo turto rinkos vertės 2022 m. sausio 1 d. duomenis tenka mažesnė turto vertė, skirtumas 107 Eur (757-650). Šis turto rinkos vertės skirtumas – 107 Eur priteisiamas atsakovui iš ieškovės.

Dėl prievolių padalijimo po santuokos nutraukimo

Byloje teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad iš atsakovo A. S. priteista :

1) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.eL2-21319-490/2020 skola 124,60 Eur, 4,37 Eur delspinigių, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos kreditorei UAB „Jonavos paslaugos“;

2) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-20224-722/2021 pagal dvi vartojimo kredito sutartis : skola 7 264,30 Eur, 310,36 Eur negautų pajamų, 239,72 Eur delspinigių, skola 5 053,67,67 Eur, 247,94 Eur negautų pajamų, palūkanos ieškovei PlusPlusCapital, AS;

3) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.eL2-6106-217/2022 109,17 Eur skola, 1,63 Eur delspinigiai, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos kreditorei UAB „Jonavos paslaugos“.

4) 2017 m. spalio 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.eL2-3224-598/2017 193,10 Eur skola, 2,93 Eur delspinigių, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos kreditorei UAB „Jonavos paslaugos“.

Antstolių sistemos duomenimis, ieškovės atžvilgiu nėra vykdomos vykdomosios bylos, ji nenurodė, jog turi kreditorių. Šalys neprašo dalinti namų apyvokos daiktų, baldų, indų, buitinės technikos, laikytina, kad šalys šiuos daiktus pasidalino iki pradedant gyventi atskirai.

Teismas gali naudotis teismų sistema „LITEKO“ ir kitose civilinėse bylose pateiktais įrodymais. Civilinėje byloje Nr.e2-20224-722/2021 pateiktose vartojimo kredito sutartyse 2016 m. birželio 8 d. (sutartis dėl 10 000 Eur kredito gavimo, terminas iki 2021 m. gegužės 27 d.) ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. (sutartis dėl 5 500 Eur kredito gavimo, terminas iki 2021 m. rugpjūčio 27 d.) sudarytose su atsakovu, nėra nurodyta, kad vartojimo kreditai paimti šeimos poreikiams, sutartyse nurodyta, kad paskolų rūšis – asmeninė paskola. A. S., sudarant sutartis Swedbank nurodė, kad jis vedęs, tačiau sutuoktinės sutikimas dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo nebuvo reikalingas. Nėra duomenų, kad 2016 m. birželio ir rugpjūčio mėnesiais paimant kreditus paskolų davėjas bankas vertino ir A. S. sutuoktinės kreditingumą. Pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdymo procese išieškojimas naujam kreditoriui ir teisių perėmėjui PlusPlus Capital, AS vykdomas tik iš vieno atsakovo A. S.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad teismo sprendimo ar sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės: jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo, tai išaiškinti sprendimą ar vykdymo tvarką taip, kad jis sukelia teisių ir pareigų kitam asmeniui, negalima. Suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles plenarinė sesija civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010 išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Dėl nurodytų priežasčių plenarinė sesija civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010 išaiškina, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Šioje byloje atsakovo kreditorius trečiasis asmuo PlusPlus Capital, AS nepareiškė savarankiškų reikalavimų ieškovei A. S. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismas nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais, todėl nėra pagrindo prievoles pagal vartojimo kredito sutartis pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. Trečiasis asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ neprieštaravo, jog po santuokos nutraukimo atsakovo prievolės šiai bendrovei pagal įsiteisėjusius teismo įsakymus, būtų asmeninės atsakovo prievolės.

Todėl neįvykdytos atsakovo prievolės tretiesiems asmenims UAB „Jonavos paslaugos“, PlusPlusCapital, AS, kurių išieškojimą antstoliai vykdo iš atsakovo, laikomos asmeninėmis atsakovo A. S. prievolėmis. Neįvykdytų prievolių kreditoriams suma sprendime nenurodoma, nes ji nuolat kinta.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo ieškovei palikti (duomenys neskelbtini) pavardę, o atsakovui – prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini). Todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokine pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui – prigimtinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė byloje sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį (80 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 20 Eur už turtinį reikalavimą priteisti ieškovei turtą). Bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos patirtas išlaidas advokatės darbui apmokėti. Ieškinį patenkinus, nes ieškovės atstovė teismo posėdyje prašė santuoką nutraukti ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei iš atsakovo priteistinos 100 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Užskaičius šalių tarpusavio priešpriešinius reikalavimus, atsakovui iš ieškovės priteisiama 7 Eur (107-100) piniginė kompensacija. Byloje yra 1,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios nepriteisiamos iš atsakovo, nes neviršija 5,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268, 270, 376, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. S. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. S. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui A. S. – „(duomenys neskelbtini)“.

Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir priteisti ieškovei A. S. : 0,0500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 240 Eur rinkos vertės, 0,0700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 362 Eur rinkos vertės, 0,0300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 155 Eur rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini), viso turto už 757 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus).

Priteisti atsakovui A. S. kilnojamąjį turtą – automobilį VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 650 Eur ( šešių šimtų penkiasdešimties eurų) vertės.

Po santuokos nutraukimo prievoles tretiesiems asmenims PlusPlus Capital AS, UAB „Jonavos paslaugos“ pripažinti asmeninėmis atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,00 Eur (septynių eurų) piniginę kompensaciją.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.