- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-20
- Bylos Nr.
- e2A-1479-560/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35075-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus
- Atsakovas
- VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra
- Trečiasis asmuo
- E. S.
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį atsakovui VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra dėl išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo, trečiasis asmuo E. S.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 1 127,58 Eur E. S. išmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką. Nurodė, kad atsakovas 2014-08-12 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui elektroninį 2-SD pranešimą Nr. 14-166 apie trečiojo asmens socialinio draudimo pabaigą 2014-08-11. VSDFV Vilniaus skyrius šiuos duomenis įrašė į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. VSDFV Utenos skyrius 2014-08-22 sprendimu Nr. NI_SP1-2980 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ trečiajam asmeniui paskyrė 188,25 Eur dydžio per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2014-08-20 iki 2015-02-19. Atsakovas 2015-02-06 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui elektroninį prašymą Nr. 15-30 dėl duomenų 2-SD pranešime tikslinimo, kuriame nurodė duomenų tikslinimo priežastį – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-03 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2228-727/2015. Vykdydamas teismo sprendimą, kuriuo teismas pripažino negaliojančiu bei panaikino atsakovo direktoriaus 2014-08-11 įsakymą Nr. 2014/11-263 „Dėl darbo sutarties su E. S. nutraukimo“ ir grąžino trečiąjį asmenį į darbą, atsakovas prašė pašalinti registre apdraustosios valstybinio socialinio draudimo pabaigos 2014-08-11 duomenis. VSDFV Vilniaus skyrius 2015-02-23 sprendimu Nr. 5-27-2001 „Dėl apdraustosios valstybiniu socialiniu draudimu trečiojo asmens duomenų tikslinimo pagal atsakovo prašymą“ nusprendė registro duomenų bazėje pašalinti apdraustosios duomenis apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2014-08-11, valstybinio socialinio draudimo pabaigai priskaičiuotas 435,82 Eur draudžiamąsias pajamas ir 174,24 Eur socialinio draudimo įmokas. 2015-02-26 Lietuvos darbo birža pateikė informaciją, kad trečiajam asmeniui panaikintas 2014-08-12 bedarbio statuso suteikimas, todėl trečiasis asmuo neteko teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Ieškovas 2015-03-05 sprendimu Nr. NI-SP5-272 „Dėl trečiojo asmens nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ buvo nustatyta 1 127,58 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka už laikotarpį nuo 2014-08-20 iki 2015-01-31. Ieškovas 2015-03-13 išsiuntė atsakovui pretenziją dėl 1 127, 58 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas, atsakydamas į pretenziją, nurodė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką privalo grąžinti trečiasis asmuo. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiam ginčui spręsti taikytinos ne žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančio teisės instituto normas. Atsakovas, vykdydamas minėtą teismo sprendimą, priteistą trečiajam asmeniui kompensaciją išmokėjo, pagal šią faktinę aplinkybę trečiasis asmuo už konkretų laikotarpį gavo nedarbo socialinio draudimo išmoką bei teismo priteistą kompensaciją ir dėl šios priežasties be teisinio pagrindo praturtėjo . Trečiasis asmuo E. S. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2015-03-13 trečiasis asmuo gavo raštą Nr. (9.109) R3-9589 „Dėl E. S. nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos nustatymo sprendimo“, kuriuo buvo informuota, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką už laikotarpį nuo 2014-08-20 iki 2015-01-31 jai grąžinti nereikės, kadangi permoka susidarė ne dėl jos kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-22 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 1 127,58 Eur žalos atlyginimo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus naudai.Teismas sprendė, kad atsakovas, atleisdamas iš darbo trečiąjį asmenį ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytas atleidimo iš darbo tvarkos normas, neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai bei taip pat atliko veiksmus, dėl kurių trečiasis asmuo turėjo kreiptis į Lietuvos darbo biržą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo, todėl dėl aukščiau paminėtų atsakovo veiksmų jam kyla civilinė atsakomybė (CK 6. 246 straipsnio 1 dalis). Atsakovo kaltė nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo pripažinta, kad atsakovas neteisėtai atleido trečiąjį asmenį. Atsakovo teiginys, kad trečiasis asmuo nepagrįstai praturtėjo ir tai trečiasis asmuo turi atlyginti žalą VSDF, yra nepagrįstas. Iš VSDFV Utenos skyriaus pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus 2015-03-13 Nr. (9.109)R3-9589 pažymos nustatyta, kad trečiojo asmens kaltės nėra. Ieškovo patirta žala buvo sąlygota atsakovo veiksmų. Teismas konstatavo, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių), todėl byloje esančių įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimą iš atsakovo priteisti 1 127,58 Eur žalą tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-22 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas taikė žalos atlyginimo institutą reglamentuojančias teisės normas, tačiau turėtų būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas pagal pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, kuriuos suformuluoja ieškovas. Šioje byloje ieškovas prašė teismo priteisti iš apelianto žalos atlyginimą – trečiajam asmeniui išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką, įrodinėdamas atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas. Trečiasis asmuo E. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka susidarė dėl atsakovo kaltės, ieškovo patirta žala buvo sąlygota atsakovo veiksmų, todėl atsakovas patirtą žalą privalo atlyginti VSDFV biudžetui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo kreipėsi į Lietuvos darbo biržą su prašymu skirti nedarbo draudimo išmoką. Nuo 2014-08-12 trečiajam asmeniui buvo suteiktas bedarbio statusas, o VSDFV Utenos skyriaus 2014-08-22 sprendimu Nr. NI_SP1-2980 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ trečiajam asmeniui buvo paskirta 188,25 Eur dydžio per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2014-08-20 iki 2015-02-19. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-03 sprendimu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2015-07-16 nutartimi paliko nepakeistą, trečiojo asmens atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, trečiasis asmuo buvo grąžintas į darbą, o iš apelianto priteista piniginė kompensacija. Trečiasis asmuo ir apeliantas apie minėtą teismo sprendimą informavo VSDFV Vilniaus skyrių, todėl 2015-02-23 sprendimu trečiasis asmuo buvo pašalintas iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazės. Lietuvos darbo birža 2014-08-12 panaikino trečiajam asmeniui bedarbio statuso suteikimą. VSDFV Utenos skyrius 2015-03-05 Nr. NI_SP5-272 sprendimu nustatė trečiojo asmens draudimo išmokos permoką. VSDFV Utenos skyrius apeliantui pateikė pretenziją dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos. Apeliantas nesutiko su minėta pretenzija ir atsisakė atlyginti VSDFV biudžetui padarytą žalą. Atsižvelgus į apelianto atsisakymą atlyginti žalą, VSDFV Utenos skyrius perdavė VSDFV Vilniaus skyriui dokumentus, dėl trečiojo asmens nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo teismine tvarka. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė žalos atlyginimo institutą reglamentuojančias teisės normas, nors turėjo būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais apelianto argumentais nesutinka.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos ieškinio turinio dalys, ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas, vadinamos ieškinio elementais. Ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje aiškiai išdėstė ieškinio pagrindą bei nurodė ieškinio dalyką, t. y. ieškiniu reikalaujama atlyginti ieškovui padarytą turtinę žalą, įrodinėjant apelianto deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visumos egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko taikytiną teisę – CK normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, bei pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip žalos atlyginimo teisinius santykius. Kaip nurodyta aukščiau pateiktoje kasacinio teismo praktikoje, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės keisti aiškiai suformuluoto ieškinio pagrindo, nes priešingu atveju būtų pažeidęs proceso teisės normas, dispozityvumo ir rungtyniškumo principus bei būtų veikęs ultra vires. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė dėl nagrinėjamam ginčui taikytinos teisės, todėl su tuo susijusius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai motyvavus, o jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovo naudai, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Apelianto VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.