Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio t.y. 2000 eurų pinigine bauda (bauda sumokėta); paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas 3 metus vairuoti transporto priemones ir automobilio konfiskavimas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2023 m. liepos 27 d., laikotarpyje nuo 16.26 val. iki 16.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2023 m. liepos 27 d. 17.15 val., policijos pareigūnai pirmos patikros metu, alkoholio matuokliu (Drager Alcotest 7510) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,82 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 2023 m. liepos 27 d. 17.31 val., antros patikros metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Išklausęs jam pateiktą kaltinimą V. S. atsisakė duoti bet kokius parodymus ir atsakyti į jam užduotus klausimus.

Apklaustas 2023 m. rugpjūčio 1 d., 2023 m. rugpjūčio 23 d., 2023 m. spalio 26 d. įtariamasis V. S. nepripažino jam pateikto įtarimo. Jis pareiškė, kad neblaivus nevairuoja, duoti parodymus atsisako. Parodymus duos tik teisme (t.1 b.l. 120-122, 140-142, 145-147).

Apklausta teisme per „Zoom“ programą liudytoja L. K. parodė, kad 2023 m. liepos 27 d. ji atvažiavo maždaug 15.30 val. ir pastačiusi automobilį „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), nuėjo į miestą. Grįžo apie 16.30 val. Eidama (duomenys neskelbtini) gatve pamatė, kad šalia jos automobilio stovi kitas automobilis su plačiai atidarytomis vairuotojo durelėmis. Priėjusi arčiau pamatė, kad minėto automobilio vairuotojas sėdi išsitiesęs vairuotojo sėdynę ir kojas sudėjęs ant panelės. Jis buvo užsimerkęs, galimai miegojo. Ji paprašė jo priverti dureles, nes norėjo sėsti į savo automobilį. Minėtas asmuo į jos prašymą nesureagavo. Tada ji pastūmė jo automobilio dureles ir pamatė, kad jos automobilis apgadintas. Pasilenkusi į šalia stovėjusio automobilio saloną pasakė ten sėdinčiam asmeniui, kad jis apgadino jos automobilį, kad matomai yra neblaivus ir liepė atiduoti variklio užvedimo raktelius. Ji išsigando, kad minėtas asmuo gali pasišalinti iš įvykio vietos. Tas asmuo nubudo, ištraukė iš spynelės užvedimo raktelius ir pas save įsidėjo. Sakė, kad jis negėrė ir bandė šalintis. Gatve ėjo kažkoks vyriškis, kurio ji paprašė pagalbos iškviesti policiją. Jos paparšytas vyriškis iškvietė policiją. Tuo metu pažeidėjas atsistojo ir persėdo į savo automobilio keleivio pusę. Jo veiksmus spėjo nufotografuoti. Po kažkiek laiko atvažiavo vienas policijos ekipažas, o po to dar vienas. Pareigūnai tą asmenį rado sėdintį keleivio vietoje. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad tas asmuo sakė, kad ji yra beždžionė, kad ji pati užkabino jo mašiną. Jis buvo neblaivus ir neadekvačiai kalbėjo. Jos automobilis buvo priparkuotas nuo gatvės ir stovėjo priekine dalimi į pastatą, o jo automobilis stovėjo atvirkščiai. Jis niekaip negalėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės ten įvažiuoti, nes gatvėje yra ištisinė linija. Jis turbūt atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Ten nuo gatvės yra šaligatvis, todėl galėjo pro ten įvažiuoti ir kliudyti savo priekine automobilio dalimi jos automobilį. Jo automobilis buvo netvarkingai pastatytas. Jos automobilio buvo apgadintos priekinės keleivio ir galinės durelės, o jo automobilio apgadintas sparnas. Policija pasakė, kad viskas matosi, kad nedaug užkabino. Kai tas asmuo lipo iš savo mašinos, ji nežinojo, ar jis pasišalins, ar persės į keleivio pusę. Kai ji priėjo prie automobilių, to asmens automobilio variklis nebuvo įjungtas. Draudimo bendrovė atlygino jai padarytą žalą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. parodė, kad 2023 m. liepos 27 d. 15.20 val., pastatė jai priklausantį automobilį „VW Golf“, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Iki“. Tuo metu šalia jokių automobilių nestovėjo. Apie 16.45 val., ji sugrįžo prie savo automobilio. Šalia jos automobilio, iš kairės pusės, stovėjo priparkuotas automobilis „Toyota Prius“, priekiu į gatvę. Vairuotojo pusės durelės buvo atidarytos. Vairuotojo vietoje miegojo vyras, užkėlęs kojas ant priekinės panelės ant vairo. Ji paprašė vairuotojo, kad uždarytų savo automobilio duris, nes ji negalėjo įlipti į savo automobilį. Kai bandė uždaryti „Toyota Prius“ duris, pamatė ant savo automobilio kairės pusės galinių ir priekinių durelių apgadinimus. Ant „Toyota“ automobilio, kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, buvo matomi priekinio bamperio apgadinimai, vizualiai atitinkantys jos automobilio padarytus apgadinimus. Apie tai ji pasakė „Toyota Prius“ vairuotojui ir parodė, ką jis padarė. Šis pradėjo neigti vairavęs savo transporto priemonę. Iš jo kalbos ir judesių suprato, kad vyras neblaivus. Vyras jai rodė butelį mineralinio ir sakė, kad jis negirtas. Šalia ėjo praeivis, kuris matė, kaip tas vyras išlipo iš vairuotojo vietos ir įsėdo į keleivio priekinę vietą. Kol vyras sėdėjo automobilio salone, vairuotojo vietoje, ji spėjo padaryti nuotrauką, vėliau kai jis išlipo ir ėjo link keleivio vietos. Paprašė liudytojo iškviesti policijos pareigūnus (t.1 b.l. 29-30).

Apklausta teisme liudytoja policijos pareigūnė D. D. paaiškino, kad dėl teismo nagrinėjamo įvykio gali pasakyti, kad su kolega buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) gatvę pakeisti į įvykį reagavusį ekipažą, kuriam baigėsi pamaina. Jiems atvykus, kolegos perdavė informaciją, kad galimai girtas vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Prieš juos atvykęs ekipažas nustatė vairuotojo girtumą ir su juo bendravo. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad jiems atvykus, ten buvę kolegos jiems perdavė pirminę informaciją, vairuotoją ir jo dokumentus. Ji su kolega įregistravo eismo įvykį, nes buvo apgadintos 2 transporto priemonės. Vėliau į vietą buvo iškviesti tyrėjai ir ekspertai. Įvykio vietoje buvo kaltinamasis ir kito automobilio vairuotoja moteris. Kai jie atvyko, kaltinamasis sėdėjo „Toyota Prius“ automobilyje. Jai atrodo, kad jis sėdėjo vairuotojo vietoje, bet tiksliai neatsimena. Kažkiek bendravo su vairuotoju, davė jam parašyti paaiškinimą. Atsimena, kad vairuotojas parašė, jog jis nevairavo. Kiekvieną kartą paklausus vairuotojo, kas vairavo automobilį, jis atsakydavo skirtingai. Sakė, kad gal žmona, gal draugas. Negalėjo tiksliai nurodyti, kas vairavo. Negalėjo paaiškinti, kaip jis atsirado tame automobilyje. Kaltinamasis tiksliai neįvardino automobilį vairavusio asmens, nenurodė jo vardo ar pavardės. Liudytoja nematė, ar kaltinamasis vairavo automobilį. Pirmi į įvykio vietą atvyko jos kolegos, kurie nenurodė, kad matė, jog asmuo vairavo automobilį. Kaip pažymėjo tarnybiniame pranešime, kito automobilio vairuotoja nematė kaltinamojo vairuojant. Vairuotoja tik pamatė apgadintą savo automobilį ir šalia stovinčiame automobilyje sėdintį vyriškį. Teismui pagarsinus liudytojos D. D. tarnybinį pranešimą, ji nurodė, kad jame užtiksuoti duomenys teisingi (t. 1 b. l.109).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Pagal teismų praktiką, taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą.

Teismas, sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą daro išvadą, kad V. S. tyčia vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiesioginiai įrodymai neturi jokio pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, tačiau tokiu atveju tokio tipo įrodymais turi būti nustatyti tarpiniai faktai ir išvados, kurie tarpusavyje susiję nuoseklia ir logiška grandine (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019).

Šioje byloje V. S. kaltė grindžiama ne tik liudytojų L. K., D. D., J. T., G. R. parodymais, tačiau ir kitais faktiniais duomenimis, tai UAB „X ” pateikta infrmacija apie V. S., kaip „X“ vairuotojo vairuojamo automobilio „Toyota Prius” judėjimą 2023 m. liepos 27 d. laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 17.00 val. Bendrovės pateiktoje informacijoje nurodyta, kad teismo nagrinėjamo įvykio metu jis dirbo pavėžėju bei 2023 m. liepos 27 d., 16:26:14.00 val. - 2023 m. liepos 27 d., 16:37:50 val., jo kelionės maršrutas buvo (duomenys neskelbtini). Tai paneigia įvykio vietoje policijos pareigūnams išsakytus V. S. paaiškinimus, kad jo automobilį vairavo ne jis, o jo sutuoktinė arba draugai, kad jis atvažiavo į aikštelę autobusu, kad jis automobilyje gyvena ir panašiai. Į įvykio vietą iškviestų poliocijos pareigūnų „Body” kamerų įrašuose užfiksuota, kaip V. S. bendraudamas su pareigūnais pasako, kad jam atvažiavus į aikštelę L. K. automobilio nebuvo, kitaip tariant kaltinamasis pripažino pareigūnams, kad jis vairavo automobilį ir jį priparkavo aikštelėje. Byloje taip pat nėra duomenų, galinčių kelti versiją, kad V. S. alkoholį vartojo atvažiavęs automobiliu į aikštelę ir jo pavartojęs užmigo, nes policijos pareigūnai jo automobilyje nerado butelių su alkoholiu ar bent tokios tuščios taros, o ir pats V. S. tokios įvykių versijos nenurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ir pateikus jam įtarimus ikiteisminio tyrimo metu. Tik 2024 m. kovo 19 d. teismo posėdyje prokurorei pateikus patikslintą kaltinimą ir teismui paklausius V. S. pozicijos dėl kaltės, ar jam reikia laiko pasiruošti gynybai, kaltinamasis atsakė, kad jo pozicija nesikeičia, nes gėrė alkoholį po to. Jis parodymų neduos ir kaltės nepripažins. (t.2 b.l. 48-49). Pažymėtina ir tai, kad neblaivumo nustatymo akte pažymėta, jog V. S. pripažino, jog alkoholį vartojo prieš 5 valandas, o policijos pareigūnės G. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bendraujant su V. S. šis prisipažino, kad vartojo alkoholį, gėrė 5% stiprumo alų ir pats atvažiavo automobiliu „Toyota Prius“ į aikštelę, tačiau tai pasakęs pasitaisė ir pareiškė, kad ten atvažiavo autobusu pavalgti.

Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis V. S. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka už įvairius, tame tarpe ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t.1 b.l. 159-160), Liteko duomenimis 2016 m. ir už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką (transporto priemonės vairavimą neblaiviam) (t.1 b.l. 170). Kaltinamasis dirba, yra vedęs. Teismas nenustatė V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).

Kadangi V. S. dirba, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina mažesnė bauda nei BK 47 straipsnyje numatytas baudos už nesunkų nusikakltimą vidurkis. Minimali už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda yra 50 MGL, maksimali - 2 000 MGL (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Kaltinamajam V. S. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).

V. S. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metams. Teismo vertinimu skirti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise terminą nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. pripažintas kaltu už analogišką nusikalsatmą veiką (BK 281¹ straipsnio 1 dalį) ir pritaikius baudžiamąją priemonę uždraudžiant 3 metus vairuoti transporto priemones, vėl automobilį vairavo neblaivus. Iš viso tai jau trečias pareigūnų fiskuotas jo neblaivaus vairavimo faktas. Teismas kaltinamojo veiksmuose įžvelgia sistemiškumo požymius. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., kai V. S. buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (t.1 b.l.123).

BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priklauso kaltinamajam ir jis yra šio automobilio savininkas. BK 72 straipsnio prasme automobilis atitinka visus konfiskuotino turto požymius. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvo. Nesunkų nusikaltimą padaręs kaltinamasis, prieš sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, turėjo suvokti ir numatyti visas dėl tokio elgesio galinčias kilti neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, dėl savo ypatingai neatsakingo ir nusikalstamo elgesio kaltinamasis privalo prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes.

Atsižvelgus į išdėstytą kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2023 m. liepos 31 d. nutarimu automobiliui „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t.1 b.l.52), kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi pratęstas iki 2024 m. birželio 30 d. (t.2 b.l. 12-13), turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

V. S. 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (t.1 b.l. 123, 127) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2018 m. lapkričio 20 d. ir saugomas voke prie bylos, perduotinas VĮ „Regitra“.

Civilinio ieškinio byloje nėra. CD diskas su „Body“ kamerų įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL, tai yra 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

V. S., vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2023 m. liepos 31 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Prius“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

V. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

CD diską su „Body“ kamerų vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti V. S., kad 4 500 Eur bauda per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), baudos įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.