Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ivetos Pelienės, Henriko Sadausko ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ atstovui A. D., atsakovės Konkurencijos tarybos atstovei L. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Žinių radijas“, dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Patikimas verslas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriuo prašo panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba) 2016 m. balandžio 11 d. nutarimą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. balandžio 1 d. skundą iš naujo.

Pareiškėja teigia, jog atsakovė jos skundus nagrinėja neišsamiai arba iš viso neišnagrinėja. Skundžiamu nutarimu nesprendžiami klausimai iš esmės, o revizuojamas dviejų darbuotojų 2016 m. balandžio 1 d. raštas, kuris yra ne administracinis atsakymas, o panašesnis į rekomendaciją, ar raštą dėl informacijos pateikimo, kas neatitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymų reikalavimų (toliau – ir VAĮ). Pareiškėja teigia, jog skunde, kuris buvo išnagrinėtas Skundžiamu nutarimu, detaliai nurodė kreipimosi faktinį, juridinį pagrindą, duomenis, dėl ko pareiškėjos manymu konkurencingumą pažeidinėjanti įmonė UAB „Žinių radijas“, gali būti įtariama dominuojančiąja padėtimi pasižyminti žinių transliuotoja, tačiau Skundžiamame nutarime nurodyta, jog pareiškėjos kreipimasis neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų.

Pažymi, kad Tarybos 2016 m. balandžio 1 d. raštas neatitiko Tarybos dokumentams keliamų reikalavimų, yra nesuprantamas, neaiškios formos, turinio, juo neaišku kas bandoma pasakyti. Konkurencijos įstatymas nenumato, jog atskiri darbuotojai gali savavališkai rašyti raštus, nes Taryba yra kolegialus organas, kuriame priimami sprendimai Tarybos narių dauguma, balsuojant, tačiau ankstesni pareiškėjai siųsti raštai buvo priimti nekolegialaus Tarnybos organo. Pažymi, jog Skundžiamame nutarime nurodyta, jog pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 25 straipsnio 4 dalies 4 punktą nepateikė dokumentų, tačiau šiuo pačiu nutarimu nurodyta, jog tyrimas iš viso neatliktas, ir jokia procedūra nepradėta. Taigi, Skundžiamas nutarimas prieštarauja sau pačiam. Administracinė procedūra pareiškėjos manymu buvo pradėta, nes ji gavo 3 atsakymus iš Tarybos, tačiau tik paskutinis buvo įvardytas nutarimu, kaip numato Konkurencijos įstatymas. Pažymi, jog 2016 m. balandžio 1 d. raštas taip pat turėjo būti įvardytas nutarimu, ir jis turėjo būti tvirtinamas kolegialaus organo. Vien dėl formos ir turinio nesilaikymo šis raštas Skundžiamu nutarimu turėjo būti pripažintas neteisėtu, o pareiškėjos skundas turėjo būti tenkinamas.

Pareiškėja mano, jog vadovaujantis administracinio proceso teise, kai administracinėje įstaigoje gaunamas skundas, pranešimas, atsakymas į jį ir medžiagos rinkimas yra vadinamas „administracine procedūra“. Jeigu dėl kažkokios priežasties nepradedama procedūra, ar skundas, pareiškimas nėra priskirtas įstaigos jurisdikcijai, apie tai surašomas atsisakymas, arba per 5 darbo dienas skundas persiunčiamas pagal kompetenciją. Tarybos 2016 m. balandžio 1 d. atsakymas, dėl kurio buvo surašytas skundas, išnagrinėtas Skundžiamu nutarimu, nėra nei tinkamas atsisakymas, nei tinkamas atsakymas. Skundžiamame nutarime pateikti argumentai, jog Taryba negali įvykdyti procedūros dėl privačių asmenų, neatitinka tikrovės, nes Taryba vykdo veiklą dėl konkurencijos susitarimų, kurie draudžiami pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu atkreipė teismo dėmesį, jog trečiasis suinteresuotas asmuo piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi. Pareiškėjos atstovo teigimu, yra neįmanoma, kad trečiojo suinteresuoto asmens garso takelis reklamai yra užimtas visiems metams į priekį. Pažymėjo, jog pareiškėjos konkurentai UAB „Žinių radijas“ eteryje plačiai reklamuojasi ir teigė, jog pareiškėjos reklamos leisti į eterį ji nenorėjo dėl galimai egzistuojančio susitarimo su pareiškėjos konkurentais. Be to, atsakovė nei viename iš savo raštų nepasisakė dėl pareiškėjos skundo iš esmės.

Atsakovė Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti (b. l. 36–40)

Atsakovė paaiškina, jog pareiškėja į Tarybą kreipėsi prašydama pradėti tyrimą dėl UAB „Žinių radijas“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams, todėl tokių pareiškimų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Konkurencijos įstatymas. Vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Tarybos darbo reglamento, patvirtinto Tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 129 (toliau – ir Reglamentas), 25–28 punktais nustatyta, kad pareiškėjos Tarybai pateiktas pareiškimas atitinka ne visus tokiam pareiškimui keliamus reikalavimus. Teigia, jog vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 9 dalimi, 24 straipsnio 3 dalimi ir Reglamento 5.1, 5.3 ir 11.1 papunkčiais, įgalioti Tarybos darbuotojai turėjo teisę vertinti ir spręsti dėl pareiškėjos pareiškimo atitikties nustatytiems reikalavimams. Nurodo, kad Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 32 straipsniu, Taryba atlieka vertinimą, ar įgalioti darbuotojai priėmė pagrįstus sprendimus, tačiau pareiškimo klausimų nesprendžia iš esmės. Šiuo atveju pareiškėja 2016 m. balandžio 1 d. skunde Tarybai prašė panaikinti Tarybos darbuotojų 2016 m. balandžio 1 d. raštą, todėl Skundžiamas nutarimas buvo priimtas Tarybos darbuotojų veiksmų vertinimo apimtyje. Skundžiamas nutarimas yra logiškas ir nuoseklus, o pateikti argumentai neprieštarauja vieni kitiems. Pareiškėja skunde teismui nenurodė, kokie būtent Skundžiamo nutarimo argumentai prieštarauja vieni kitiems. Taip pat, nesutinka su pareiškėja, jog priimant Skundžiamą nutarimą nebuvo organizuojamas posėdis, nes pačiame nutarime nurodyta, jog klausimas yra išnagrinėtas 2016 m. balandžio 11 d. posėdyje, o vadovaujantis Reglamento 7.13 papunkčiu, Skundžiamas nutarimas pagrįstai pasirašytas tik Tarybos pirmininko. Pažymi, jog klausimas dėl pareiškėjos skundo buvo nagrinėjamas Tarybos tvarkomajame posėdyje, kuris yra uždaras (Reglamento 74.9 ir 75 papunkčiai).

Atsakovė taip pat paaiškina, jog nors pareiškėjos teigimu Taryba turėjo nurodyti kokių dokumentų trūksta tyrimo pradėjimui, tačiau kaip pažymėta 2016 m. balandžio 1 d. rašte, tokie nurodymai duodami tik esant galimybei tiksliai ir apibrėžtai nurodyti pareiškėjui, kokie dokumentai ar informacija turi būti pateikta ir iki kada. Šiuo atveju pagal pareiškėjos pateiktą informaciją nebuvo galimybės nustatyti kokius konkrečius įrodymus ji turi pateikti. Pareiškėjai nenurodžius pagrindinių jos įtariamo pažeidimo elementų, aiškių faktų, kuriais remdamasi ji daro išvadą apie jos įtariamą pažeidimą, Tarybai objektyviai neįmanoma įvertinti galimo pažeidimo tikėtinumą, todėl toks pareiškimas negali būti laikomas atitinkančiu reikalavimus ir klausimas dėl tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo tokio pareiškimo pagrindu negali būti teikiamas Tarybai.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Tarybos darbuotojai veikė tinkamai, pareiškėjos minimais darbuotojų raštais nebuvo atsisakyta pradėti tyrimą, o tik buvo nurodyta, jog pareiškėjos pateiktas pareiškimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl buvo siūloma jį papildyti. Taip pat, pakartojo esminius atsiliepimo į skundą argumentus.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2016 m. balandžio 11 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja mano, jog jos 2016 m. balandžio 1 d. skundas buvo išnagrinėtas netinkamai, todėl minėtas nutarimas turi būti panaikintas, o Taryba įpareigota išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. balandžio 1 d. skundą iš naujo.

Skundą pareiškėja grindžia iš esmės tuo, jog Taryba Skundžiamame nutarime nenagrinėjo pareiškėjos skundo iš esmės, Skundžiamas nutarimas yra prieštaringas, pasirašytas tik Tarybos pirmininko, priimtas nesuorganizavus posėdžio bei nepagrįstai vadovautasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

LVAT 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A39-1939/2008 yra pažymėjęs, jog tam, kad būtų pradedamas tyrimas, turi būti žinomi konkretūs faktiniai duomenys apie atliktus konkrečius konkurencijos teisės pažeidimus. Pareiškimo dėl tyrimo atlikimo pateikimas ir jo nagrinėjimas reglamentuojamas Įstatymo 24 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įstatyme nurodyti pareiškėjai Konkurencijos tarybai turi pateikti rašytinį pareiškimą, kuriame nurodomos jiems žinomos šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų faktinės aplinkybės, pridedami tai patvirtinantys dokumentai. Reglamento 24 punkte išvardinti pareiškimo, kuriuo prašoma pradėti tyrimą, rekvizitai, be formalių reikalavimų prašoma nurodyti pareiškėjui žinomas skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, liudytojus bei kitų įrodymų buvimo vietą. Pagal Reglamento 27 punktą, prie pareiškimo pridedami dokumentai, patvirtinantys skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes. Reglamento 30 punktas numato, kad jeigu pateiktas pareiškimas neatitinka Reglamento 24–28 punktuose nustatytų reikalavimų, ūkio subjektui nustatomas terminas, per kurį turi būti pašalinti pareiškimo trūkumai.

Šiuo aspektu aktuali LVAT praktika, suformuota 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-1555/2008. Jame pažymėta, kad kiekvienu atveju asmenims, turintiems iniciatyvos teisę pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą, pateikus pareiškimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo, Taryba turi atlikti išsamų, visapusišką, objektyvų pareiškimo tyrimą. Pareiškimo tyrimo išdava – sprendimas dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo arba sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą. Pastarojo sprendimo priėmimo metu, paprastai neturėtų būti gauta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą. Ir atvirkščiai. Jei konkretaus pareiškimo nagrinėjimo metu gaunami įrodymai, leidžiantys įtarti galimą Įstatymo pažeidimą – tyrimas dėl galimų konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo turėtų būti pradėtas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog pareiškėja į Tarybą kreipėsi 2015 m. gruodžio 2 d. skundu dėl to, jog UAB „Žinių radijas“ atsisakė transliuoti eteryje reklamą tuo pagrindu, kad eteris iki metų pabaigos yra užimtas. Pareiškėja manė, jog tokie motyvai yra išgalvoti (b. l. 41–42), todėl prašė Tarybos pradėti tyrimą. Taryba 2016 m. sausio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog tyrimas negali būti pradėtas, nes pareiškėjos skundas neatitinka jam Reglamentu keliamų reikalavimų, nes skundas yra nepagrįstas įrodomąja medžiaga, nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą preliminariai įvertinti, kad skunde nurodyti subjektai būtų derinę ar atlikę veiksmus, kuriais galimai būtų ribojama konkurencija (b. l. 43–45). Pareiškėja 2016 m. vasario 24 d. pakartotinai kreipėsi į Tarybą (b. l. 46–51), tačiau Tarybos darbuotojų manymu, šis pareiškimas taip pat buvo abstraktus, neparemtas teiginius pagrindžiančiais įrodymais (b. l. 53–59). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog tyrimas pagal pareiškėjos pateiktą skundą nebuvo pradėtas, nes skundas neatitiko jam nustatytų reikalavimų, tačiau pažymėtina, jog pareiškėjai nebuvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, todėl šiuo aspektu darytina išvada, kad Tarnybos darbuotojai pažeidė Reglamente nustatytą reikalavimą nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Kita vertus, pareiškėjai pateikus patikslintą skundą, jo priėmimo klausimas buvo svarstytas Taryboje, t. y. pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias skundo trūkumams pašalinti. Be kita ko, pareiškėjai Tarybos 2016 m. sausio 4 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išaiškinta kokios aplinkybės bei įrodymai galėtų pagrįsti jos skundą ir tyrimas galėtų būti pradėtas, tačiau pareiškėja tokiais išaiškinimais nesivadovavo ir pateikdama 2016 m. vasario 24 d. pareiškimą nesilaikė tokiam pareiškimui keliamų reikalavimų.

Iš pareiškėjos Tarnybai pateikto 2016 m. vasario 24 d. skundo matyti, jog pareiškėja teigė, kad UAB „Žinių radijas“ užima 100 proc. žinias ir diskusijas transliuojančių radijo stočių rinkos dalies ir šioje rinkoje dominuoja, todėl, vieniems ūkio subjektams leisdama reklamuotis, o kitiems – ne, ji piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, tačiau Tarnyba nurodė, jog pareiškėjos skunde nebuvo pateikta duomenų, kurie leistų nors preliminariai įvertinti, kaip ir kuo remiantis pareiškėjos nurodyta rinka buvo apibrėžta (b. l. 44). Teismas, remdamasis LVAT praktika, kurioje nurodyta, jog pareiškimą pateikęs asmuo turi pareigą pagrįsti Konkurencijos įstatymo pažeidimo tikimybę (administracinė byla Nr. A858-1274/2012), su tokia Tarnybos išvada sutinka ir pažymi, jog pareiškėjos skundas buvo grindžiamas subjektyvia nuomone bei įsitikinimu, tačiau jokie objektyvūs argumentai bei įrodymai nebuvo teikiami. Pareiškėja skunde Tarybai taip pat nenurodė jokių pagrįstų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų daryti išvadą, kad pažeidimas galėjo būti atliktas. Nenurodžius tokių aplinkybių, objektyviai neįmanoma patikrinti bei įvertinti galimo pažeidimo tikėtinumo. Be kita ko, pareiškėja, teikdama skundą Tarybai jokiais duomenimis nepagrindė fakto, kad UAB „Žinių radijas“ užima dominuojančią padėtį. Iš pareiškėjos skundo nėra galimybės net preliminariai nustatyti kaip ir kuo remiantis pareiškėjos nurodyta rinka buvo apibrėžta, o vien faktas, kad skundžiamasi dėl nedominuojančią padėtį užimančio subjekto sudaro Tarnybai pagrindą nepradėti tyrimo. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes darytina išvada, kad Taryba Skundžiamame nutarime (b. l. 66–70) šiuo aspektu pagrįstai nenustatė neteisėtų savo darbuotojų veiksmų.

Pareiškėja taip pat teigia, jog jos skundai turėjo būti išnagrinėti nutarimais, o ne raštais ir priimti ne atskirų Tarybos darbuotojų, o sudarytos komisijos ir suorganizavus posėdį.

Šiuo aspektu teismas pažymi, jog Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad Konkurencijos taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus. Pagal Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 8 dalį Taryba dalį savo įgaliojimų, išskyrus šiame įstatyme nurodytų nutarimų priėmimą, procedūros dėl šio įstatymo pažeidimų dalyvių išklausymą ir šio įstatymo nustatytų sankcijų taikymą bei norminių teisės aktų, susijusių su šio ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, taikymu, priėmimą, turi teisę perduoti Tarybos pirmininkui arba atskiriems nariams pagal veiklos sritis. To paties straipsnio 10 punkte numatyta, kad Konkurencijos tarybos darbo tvarka ir jos atliekamų procedūrų dėl įstatymų pažeidimų taisyklės nustatomos Konkurencijos tarybos nutarimu priimtame darbo reglamente.

Reglamento 5 punkte (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2016 m. gegužės 1 d.) nurodyti klausimai, kuriuos Konkurencijos taryba sprendžia kolegialiai. Šiame punkte įtvirtinta, kad Konkurencijos taryba kolegialiai priima sprendimus atsisakyti pradėti tyrimą dėl įstatymų pažeidimo, išskyrus šio reglamento 11.4 punkte numatytus atvejus (Darbo reglamento 5.3 punktas). Reglamento 6 punkte įtvirtinta, kad Taryba dalį savo įgalinimų gali perduoti tarybos pirmininkui, nariui ar administracijos darbuotojui. Tokiu atveju tarybos pirmininkas, narys arba administracijos darbuotojas veikia Konkurencijos tarybos vardu.

Reglamento 11 punkte nustatyta skyriaus vedėjo kompetencija. Jame įtvirtinta, kad skyriaus vedėjas pagal skyrių kompetenciją, apibrėžtą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracijos nuostatuose ir skyriaus nuostatuose, priima sprendimus dėl informuoti pareiškėją, kad pareiškimas pradėti įstatymo pažeidimo tyrimą ar kito klausimo nagrinėjimą neatitinka įstatymuose ir reglamente nustatytų reikalavimų (11.1 p.) ir duoti privalomus nurodymus pateikti dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti, įskaitant nurodymus pateikti dokumentus ir kitą informaciją pagal Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą (11.2 p.). Pagal Reglamento 12 punktą skyriaus vedėjas, prieš pradėdamas veikti Konkurencijos tarybos vardu, gali teikti klausimą svarstyti tarybai, jei mano, kad būtinas Konkurencijos tarybos sprendimas. Skyriaus vedėjas privalo teikti klausimą svarstyti Konkurencijos tarybai, jei numatomi atlikti veiksmai skiriasi nuo ankstesnės tarybos praktikos.

Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjos skundų priėmimo klausimas pagrįstai buvo svarstomas ne kolegialaus Tarybos organo, o Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus ir Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėjų bei neorganizuojant posėdžių. Tarybos darbuotojai pagal jiems pavestas funkcijas atliko pagal Konkurencijos įstatymą ir Reglamentą nustatytus veiksmus, svarstydami pateiktus pareiškėjos skundus, ir nusprendė, kad jie neatitiko Tarybos nustatytų reikalavimų, dėl to iš esmės konstatavo, kad nėra pagrindo teikti Tarybai svarstyti klausimą dėl tyrimo pradėjimo. Pabrėžtina, kad nors pagal Reglamento 31 punktą valstybės tarnautojas, išnagrinėjęs pareiškimą, atitinkantį reglamento 24–28 punktų reikalavimus, parengia Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą projektą ir perduoda jį svarstyti tarybos tvarkomajame posėdyje, nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad pareiškimas reikalavimų neatitinka, toks projektas parengtas ir perduotas svarstyti Tarybos tvarkomajame posėdyje nebuvo. Taigi klausimas dėl tyrimo nagrinėjamu atveju pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti Tarybos apskritai nebuvo svarstomas, nes net nebuvo pateiktas. Taigi, kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė atsakovė, Tarybos nutarimas dėl tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tyrimą galėjo būti priimtas tik nustačius, kad pareiškimas atitinka jam keliamus reikalavimus.

Pareiškėja skundą teismui taip pat grindžia tuo, jog Skundžiamas nutarimas yra prieštaringas, priimtas nerengiant posėdžio bei į jį nekviečiant pareiškėjos, o taip pat, pasirašytas tik Tarybos pirmininko.

Atsakant į pareiškėjos argumentus, jog Skundžiamas nutarimas yra prieštaringas pažymėtina, jog šis pareiškėjos argumentas yra abstraktaus pobūdžio, nenurodyta kokios Skundžiamo nutarimo dalys prieštarauja viena kitai, o teismas, įvertinęs Skundžiamo nutarimo turinį, daro išvadą, jog jokių prieštaravimų jame nėra, todėl šis pareiškėjos argumentas laikytinas nepagrįstu. Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog Skundžiamas nutarimas priimtas nerengiant posėdžio, nes paties nutarimo įžanginėje dalyje nurodyta, jog pareiškėjos skundas yra išnagrinėtas 2016 m. balandžio 11 d. posėdyje (b. l. 66), o be to, byloje yra pateiktas šio posėdžio protokolas (b. l. 71), kuris taip pat patvirtina faktą, jog pareiškėjos 2016 m. balandžio 1 d. skundas buvo išnagrinėtas posėdžio metu. Taip pat, iš minėto protokolo matyti, jog Skundžiamo nutarimo projektas patvirtintas kolegialiai. Reglamento 7.13 punktas nustato, kad Tarybos primininkas pasirašo Tarybos nutarimus, todėl taip pat nėra pagrindo teigti, jog Skundžiamas nutarimas yra negaliojantis tuo pagrindu, kad yra pasirašytas tik Tarybos pirmininko.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog jam nebuvo pranešta apie posėdį pažymėtina, jog Skundžiamas nutarimas buvo priimtas tvarkomajame posėdyje. Reglamento 67 punkte numatyta, jog Tarybos posėdžiai yra tvarkomieji posėdžiai ir bylų dėl įstatymų pažeidimų nagrinėjimo posėdžiai. Šiuo atveju pareiškėjos skundui negalėjo būti taikomos nuostatos, reglamentuojančios bylų dėl įstatymų pažeidimų nagrinėjimo posėdžių tvarką, nes buvo nagrinėjamas klausimas dėl Tarybos darbuotojų veiksmų. Reglamento 74 punkte nustatyta, kokie klausimai svarstomi Tarybos tvarkomajame posėdyje. Iš šio punkto nuostatų matyti, jog šiuo atveju pareiškėjos skundas dėl Tarybos darbuotojų veiksmų pagrįstai buvo svarstomas Tarybos tvarkomajame posėdyje (kiti tarybos kompetencijai priskirti klausimai (74.9 papunktis)). Reglamento 75 punktas nustato, kad tvarkomieji posėdžiai yra uždari, todėl pareiškėja pagrįstai nebuvo kviečiama į 2016 m. balandžio 11 d. vykusį posėdį.

Taip pat, visiškai nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjos argumentas, jog Taryba negalėjo vadovautis suformuota teismų praktika, nes teismų precedentuose pateikiami aktualūs teisės aktų nuostatų išaiškinimai, kuriais privaloma vadovautis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.