Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.3.4.3.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

2020 m. spalio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir J. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie šios paskirtos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta ir nesumokėta bauda, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinta.

Nuspręsta bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atveju į bausmę įskaitytinas A. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 4 d. 18 val. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. 16.55 val.

J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsni, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie paskirtos bausmės pridėta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirta ir nesumokėta bauda, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams ir 15 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinta.

Bausmės vykdymo atveju į bausmę įskaitytinas J. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 4 d. 18 val. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. 16.55 val.

Nuspręsta bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam solidariai iš A. B. ir J. B. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

E. B. civilinis ieškinys dėl turtinės 104,80 Eur žalos atlyginimo atmestas kaip neįrodytas.

Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto 110,82 Eur civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti, nutrauktas.

Priteista iš A. B. ir J. B. solidariai 122,72 Eur už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus advokato teisines paslaugas nukentėjusiam E. B..

Nuspręsta daiktinį įrodymą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note3“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. B., kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. ir J. B. nuteisti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 4 d. apie 16.55 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio (atitinkamai nustatyti 2,30 promilių ir 1, 83 promilių girtumas), tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, veikdami bendrininkų grupe, tyčia nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio esminį reikalavimą – nepiktnaudžiauti savo teise ir civilines teises įgyvendinti tokiomis priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeistų ar nevaržytų kitų asmenų teisės į įstatymų saugomus interesus ar nedarytų žalos kitiems asmenims arba neprieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, savavališkai, bendrais veiksmais, panaudodami fizinę prievartą, vykdė nukentėjusio E. B. ginčijamą A. B. tikrą teisę į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note3“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), 70 Eur vertės, tai yra A. B. sužinojus, kad nukentėjęs E. B. interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) parduoda tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytomis aplinkybėmis A. B. prarastą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note3“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), 70 Eur vertės, dėl to, J. B. skelbime nurodytu mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su nukentėjusiu E. B., apsimetus telefonu besidominančiu pirkėju ir susitarus su nukentėjusiu E. B. susitikti prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), skelbime nurodytam parduodamam telefonui apžiūrėti, po to J. B. ir A. B. taksi BOLT atvykus nurodytu adresu, A. B. likus laukti taksi automobilyje, o J. B. prie įėjimo į minėtą parduotuvę susitikus su E. B. ir apžiūrėjus parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note3“ bei atpažinus jį, kaip, iš pažiūros, panašų į A. B. prarastą telefoną, dėl to dešiniu kumščiu sudavus nukentėjusiam E. B. vieną smūgį į galvą, nuo kurio jis nukrito ant grindinio, tuo metu A. B. priėjus prie gulinčio nukentėjusio E. B. ir spyrus jam į galvą, po to J. B. sudavus dešiniu kumščiu ir du kartus spyrus nukentėjusiam E. B. į tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą vietą galvoje, po to A. B. iš nukentėjusio rankų paėmus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note3“ ir su J. B. tuo pačiu taksi automobiliu pasišalinus iš įvykio vietos, tokiais bendrais veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusio E. B. teisėms ir teisėtiems interesams į įstatymų saugomus interesus, bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdant nukentėjusio E. B. sveikatą dėl ne mažiau keturių trauminių poveikių jam padarytų sužalojimų: poodinių kraujosruvų galvoje, odos nubrozdinimų kaktoje, muštinės žaizdelės viršutinėje lūpoje, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, dešinės akiduobės lūžį.

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad A. B. ir J. B. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas juos charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog jiems turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Taip pat teismas, įvertinęs nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, jo gyvenimo ritmo sutrikdymą, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendė, kad 800 Eur yra pakankami nuteistųjų veiksmais nukentėjusiam padarytai neturtinei žalai atlyginti.

3. Apeliaciniais skundais nuteistieji A. B. ir J. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir dėl veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, priimti naują nuosprendį. Nukentėjusiojo E. B. ieškinį prašo laikyti nepagrįstu ir atmesti. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas A. B. ir J. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai vertino ir aiškino byloje surinktus įrodymus. Teismas neapklausė nukentėjusiojo dėl jo padaryto nusikaltimo (pasisavinto A. B. priklaususio telefono) ir atitinkamai paskyrė per griežtas bausmes.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų A. B. ir J. B. gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašė juos atmesti.

Nuteistųjų A. B. ir J. B. apeliaciniai skundai atmetami.

5. Nuteistųjų A. B. ir J. B. apeliaciniuose skunduose prašoma posėdyje apklausti nukentėjusįjį, taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis ir nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos atlyginimu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nukentėjusiojo apklausos pirmosios instancijos teisme

6. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai posėdžio metu neapklausė nukentėjusiojo dėl jo padaryto nusikaltimo, t. y. pasisavinto A. B. priklaususio telefono. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų teiginiais nesutinka.

7. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Taigi, sutrumpintas įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) kai anksčiau minėtas sąlygas galima pritaikyti visiems kaltinamiesiems; 5) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu.

8. A. B. ir J. B. galimybė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą buvo išaiškinta užbaigus ikiteisminį tyrimą ir jie 2019 m. lapkričio 20 d. protokoluose sutiko su tokiu įrodymų tyrimu (2 t., b. l. 57, 59). 2020 m. birželio 16 d. teisiamajame posėdyje abu nuteistieji visiškai pripažino savo kaltę ir taip pat sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu (2 t., b. l. 127–130). Kadangi buvo visos BPK 273 straipsnyje numatytos sąlygos, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, t. y. buvo apklausti kaltinamieji ir BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų apklausų protokolai ir byloje esantys dokumentai, supažindina su kitais įrodymais, o įvykdžius šiuos BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas. Taigi, pagal minėtas įstatymo nuostatas atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą tiesiogiai apklausiami tik kaltinamieji, o kiti byloje esantys duomenys paskelbiami juos išvardijant arba perskaitant ir apžiūrint, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Be to, teisėjui pasiteiravus ar kaltinamieji turi prašymų, papildymų, kokios jų nuomonės dėl galimumo baigti įrodymų tyrimą, jie nurodė, jog pageidauja baigti įrodymų tyrimą, nes bylos aplinkybės aiškios. Taigi, nei vienas iš kaltinamųjų neprašė pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusiojo E. B., nors jis ir dalyvavo posėdyje. Taigi, šiuo atveju atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamiesiems prisipažinus kaltais, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti A. B. ir J. B. BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu. Tuo tarpu, jeigu teismas būtų apklausęs nukentėjusįjį, nebūtų sąlygų taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo, o tuo pačiu ir BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Taip pat pažymėtina ir tai, kad apeliaciniuose skunduose nukentėjusįjį E. B. prašoma apklausti ne dėl šios (nagrinėjamos) bylos aplinkybių, o dėl jo paties galimai padaryto nusikaltimo pavagiant nuteistojo A. B. telefoną. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama baudžiamąja byla.

9. Atsižvelgiant į tai, kad buvo visos BPK 273 straipsnyje numatytos sąlygos, o A. B. ir J. B. pirmosios instancijos teisme neprašė apklausti nukentėjusiojo, apylinkės teismas pagrįstai atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą ir tik paskelbė nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jo paties tiesiogiai neapklausdamas. To nebuvo pagrindo padaryti ir apeliacinės instancijos teisme, kadangi nuteistieji išreiškė norą nukentėjusįjį apklausti dėl kito galimai padaryto nusikaltimo aplinkybių, kuris nėra susijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla.

Dėl bausmių paskyrimo

10. Apeliaciniuose skunduose, nenurodant jokių argumentų, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskyrė per griežtas bausmes. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų teiginiais.

11. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. B. ir J. B. paskirtų bausmių, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistųjų A. B. ir J. B. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančis aplinkybes, parinkdamas jiems tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos bei jų asmenybių pavojingumą. A. B. ir J. B. padarė vieną apysunkį (BK 294 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimą, kuriuo nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o tai pripažinta jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Teismas vertino ir tai, kad A. B. ir J. B. anksčiau teisti už nusikalstamas veikas (A. B. vieną kartą, o J. B. du kartus), naujų ikiteisminių tyrimų jų atžvilgiu nėra pradėta, J. B. taip pat baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 124–135, 137–140; 2 t., b. l. 13–15, 17–23). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistųjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y., kad jie prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, A. B. ir J. B. yra jauno amžiaus, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 119, 142; 2 t., b. l. 2, 12), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė ir nesilankė, J. B. Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas, o A. B. registruotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre nuo (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121, 123; 2 t., b. l. 4, 6).

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. ir J. B. už jų padarytą nusikalstamą veiką skyrė griežčiausią sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis parinktas artimas minimaliam straipsnio sankcijose numatytam šios rūšies bausmės dydžiui. Be to, už inkriminuoto nusikaltimo padarymą skirtos bausmės buvo tinkamai subendrintos su ankstesniais nuosprendžiais, kuriais nuteistiesiems buvo paskirtos baudos bausmės ir teismas pagrįstai (atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) bausmę sumažino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu. Taip pat apylinkės teismas, įvertinęs visas nuteistuosius ir jų padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, tame tarpe ir pačio nukentėjusiojo elgesį, sprendė, kad yra pagrindas suteikti jiems galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotiems nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamiems Probacijos tarnybos, todėl jų atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo vieneriems metams, paskiriant įpareigojimus. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jų asmenybėmis, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtas bausmes ar kitaip lengvinti nuteistųjų teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantai ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, kritiškai neįvertina savo elgesio, neieško tokio elgesio priežasčių ir jų nešalina.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo A. B. ir J. B. paskirtos bausmės yra teisingos. Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jiems paskyrė individualizuotas bausmes, kurios savo rūšimi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), t. y. proporcingos nusikalstamos veikos ir jų asmenybių pavojingumui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendis dalyje dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo nėra jokio pagrindo, todėl šioje dalyje nuteistųjų A. B. ir J. B. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

15. Apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinkama su nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos atlyginimu. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog civiliniu ieškiniu nukentėjusysis E. B. prašė priteisti jam iš A. B. ir J. B. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 120–121). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jam solidariai iš A. B. ir J. B. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo motyvus, taip pat apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą nukentėjusiajam E. B. priteistiną neturtinės žalos dydį.

17. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes (individualios nukentėjusiojo savybės, nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan.), kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

18. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvados Nr. G2059/2019(02) matyti, kad E. B. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos galvoje, odos nubrozdinimai kaktoje, muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžis. Nukentėjusiajam dėl akiduobės lūžimo sužalojimai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 113–114). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad tokie sužalojimai atsirado būtent dėl nuteistųjų panaudoto smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, ką iš esmės jie patys ir pripažino. Nagrinėjamu atveju taip pat pripažintina, kad nuteistieji numatė tokius padarinius ir jų norėjo, t. y. jie veikė tiesiogine tyčia.

19. Sužalojimai padaryti jaunam asmeniui, E. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties dienų laikotarpiui, buvo sužalotas jo veidas, jis patyrė fizinį skausmą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą, neigiamus išgyvenimus, neabejotinai sutriko jo gyvenimo ritmas. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjai akcentavo aplinkybę, kad nukentėjusysis pats išprovokavo nusikaltimo padarymą, todėl priteista žala yra per didelė, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Nežiūrint to, ar nukentėjusysis galimai pasisavino ar nepasisavino nuteistojo A. B. telefoną, tačiau nustatyta, kad įvykio metu jis jokių fizinių veiksmų prieš nuteistuosius nenaudojo ir jų specialiai neprovokavo. Nuteistasis J. B. pirmasis sudavė kumščiu nukentėjusiajam smūgį į galvą, nuo kurio pastarasis nukrito ant grindinio, ir toliau abu nuteistieji nukentėjusio E. B. atžvilgiu dar naudojo smurtą, o po to pasiėmę mobiliojo ryšio telefoną pasišalino iš įvykio vietos, palikdami sužalotą nukentėjusįjį gulėti ant grindinio. Taigi, patys nuteistieji viešoje vietoje sumušė nukentėjusįjį, nors iš jo pusės nebuvo jokių aktyvių veiksmų, kurie būtų paskatinę fizinio smurto prieš jį panaudojimą. Tuo tarpu nuteistųjų nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusysis turėjo vienam iš nuteistųjų priklausantį telefoną, negali būti laikoma pagrįsta priežastimi dar labiau mažinti priteistą neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma nelaikytina per didele siekiant kompensuoti patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus bei yra mažesnė nei įprastai priteisiama asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje: pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-1073/2018 nukentėjusiajam priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-976/2016 nukentėjusiajam priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-351/2014 nuketėjusiajam priteistas 1 158,48 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

20. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog iš nuteistųjų A. B. ir J. B. priteistini 800 Eur nukentėjusiajam E. B. yra visiškai pakankama suma atlyginti patirtą neturtinę žalą, laikytina pagrįsta ir atitinkančia byloje nustatytas aplinkybes, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl to ir šioje dalyje skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl VGTPT išlaidų priteisimo

21. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų A. B. ir J. B. priteista solidariai 122,72 Eur už VGTPT Kauno skyriaus advokato suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiam E. B..

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia BPK nuostata ir nusprendė iš nuteistųjų valstybei priteisti išlaidas už VGTPT Kauno skyriaus advokato suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiam E. B.. Vis dėlto apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė šias išlaidas iš nuteistųjų išieškoti solidariai.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai. Tai nėra numatyta ir CK 6.6 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pagal savo pobūdį šios išlaidos nepriklauso nei vienai iš šių kategorijų. Todėl pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos už VGTPT advokato suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiam E. B. priteisiamos ne solidariai, o iš kiekvieno nuteistojo atitinkama išlaidų dalimi, išreikšta konkrečia pinigų suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje dalyje apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendis keičiamas valstybei iš kiekvieno nuteistojo priteisiant lygiomis dalimis po 61,36 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

24. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nuteistajam A. B. paskirta VGTPT parinkta gynėja advokatė Loreta Daukšienė, o nuteistajam J. B. paskirtas VGTPT parinktas gynėjas advokatas Bronius Varsackis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2020 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. spalio 1 d. buvo gautos VGTPT Kauno skyriaus pažymos Nr. (12.33) PT-3947, Nr. (12.33) PT-4263, Nr. (12.33) PT-4270 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad A. B. antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-517-658/2020 išlaidas sudaro 138,61 Eur, o J. B. – 96 Eur ir tokios sumos yra priteistinos valstybės naudai (3 t., b. l. 12–13, 21–28).

25. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas tokį sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka A. B. ir J. B. nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, nors turėjo tam galimybes, nes kartą posėdis buvo atidėtas, o jų gynėjams buvo išaiškinta teisė tokius duomenis pateikti. Teisėjų kolegijos nuomone, iš nuteistųjų prašomi išieškoti atitinkamai 138,61 Eur ir 96 Eur yra nedidelės sumos bei A. B. ir J. B. turtinės padėties žymiai nepaveiks, juolab, kad jie dirba, o šios sumos už jiems suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvačios.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. B. ir J. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš A. B. ir J. B. solidariai 122,72 Eur (vienas šimtas dvidešimt du eurai septyniasdešimt du centai) už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus advokato teisines paslaugas nukentėjusiam E. B., pakeisti, nurodant, kad šios išlaidos iš A. B. ir J. B. valstybei priteistinos lygiomis dalimis po 61,36 Eur (šešiasdešimt vieną eurą trisdešimt šešis centus).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš A. B. 138,61 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus šešiasdešimt vieną centą) ir iš J. B. 96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjų dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.