- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- e2-82-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00331-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- K. T., uždarajai akcinei bendrovei „Technologinių inovacijų grupė“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.6.12.3Sprendimo išaiškinimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EHS kompiuteriai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1786-945/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EHS kompiuteriai“ ieškinį atsakovams K. T. ir uždarajai akcinei bendrovei „Technologinių inovacijų grupė“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „EHS kompiuteriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo K. T. 82 260,09 Eur žalos atlyginimo, solidariai priteisti iš atsakovų K. T. ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“ 111 634,79 Eur žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovo K. T. 5 procentų, o atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų pinigines lėšas, turtą ir turtines teises: K. T. atžvilgiu – 193 894,88 Eur, UAB „Technologinių inovacijų grupė“ atžvilgiu –111 634,79 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės reikalavimų užtikrinimui nutarė areštuoti atsakovui K. T. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis bendrai 111 634,79 Eur sumai, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o nurodyto turto nesant ar nepakankant, areštuoti trūkstamai sumai atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove bei kiekvieną mėnesį disponuoti piniginių lėšų dalimi, kuri reikalinga būtiniausiems atsakovo poreikiams tenkinti. Taip pat areštavo atsakovei UAB „Technologinių inovacijų grupė“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, bendrai 111 634,79 Eur sumai, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o nurodyto turto nesant ar nepakankant, areštuoti trūkstamai sumai atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei.
Šalies argumentai
3. Atsakovai kreipėsi į teismą, prašydami išaiškinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį, nurodant bendrą šia nutartimi abiejų atsakovų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Nurodė, kad pateikė antstoliui prašymą sumažinti patvarkymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, t. y. vietoje bendros 223 269,58 Eur sumos, laikinąsias apsaugos priemones taikyti bendrai 111 634,79 Eur sumai, tačiau antstolis pažymėjo, kad teismo nutartyje nenurodyta, jog turtas turi būti areštuojamas bendrai 111 634,79 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino ir išaiškino, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi abiejų atsakovų atžvilgiu taikytas turto arešto mastas sudaro 111 634,79 Eur.
Šalies argumentai
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu prašė taikyti atsakovams solidarią atsakomybę dėl įmonei padarytos žalos, o teismas ir taikė laikinąsias apsaugos priemones šiems reikalavimams užtikrinti. 2018 m. balandžio 26 d. nutarties, kurios teisėtumas buvo patikrintas apeliacine tvarka, motyvuojamojoje dalyje yra nurodytas suvaržomo turto arešto mastas – 111 634,79 Eur, taip pat nurodytas turto arešto eiliškumas. Tačiau teismas, siekdamas, jog atsakovams, kurių vienas yra fizinis asmuo, o kitas – juridinis, būtų aišku, kokius veiksmus bus galima atlikti, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, 2018 m. balandžio 26 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įpareigojimus ir nurodymus išdėstė atskirose pastraipose. Aplinkybė, kad bendra turto arešto suma yra 111 634,79 Eur, akcentuojama ir Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartyje. Be to, VĮ Registrų centro 2018 m. balandžio 26 d. pranešimo apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registro Nr. TA2-18-056008 6.3 punkte taip pat nurodytas turto arešto mastas – 111634,79 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
6. Visgi, įvertinęs tai, kad atsakovai ir antstolis interpretuoja taikyto arešto mastą skirtingai, teismas sutiko, jog rezoliucinėje dalyje skirtingose pastraipose išdėstant nurodymus atsakovams, proceso dalyviams galėjo kilti neaiškumų, kokio dydžio arešto mastą teismas taikė abiejų atsakovų atžvilgiu. Atsižvelgęs į tai teismas išaiškino, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi abiejų atsakovų atžvilgiu taikytas turto arešto mastas sudaro 111 634,79 Eur, o bendra areštuoto atsakovų turto vertė pagal šią nutartį negali viršyti 111 634,79 Eur sumos. Taigi, esant tokiai situacijai, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis gali areštuoti abiejų atsakovų turtą, neviršydamas bendros vykdomoje nutartyje nurodytos 111 634,79 Eur sumos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė BUAB „EHS kompiuteriai“ atskirajame skunde su Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti. Nurodo, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalimi, gali išaiškinti neaiškų procesinį sprendimą nekeisdamas jo turinio. Tuo tarpu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išaiškinęs 2018 m. balandžio 26 d. nutartį pakeitė jos turinį ir esmę – pasisakė, kad abiejų atsakovų atžvilgiu taikyto turto arešto mastas sudaro 111 634,79 Eur, nors iš 2018 m. balandžio 26 d. nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad teismas taikė tokio dydžio turto areštą kiekvienam iš atsakovų atskirai.
Atsiliepimas
8. Atsakovė BUAB „EHS kompiuteriai“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas tinkamai išaiškino 2018 m. balandžio 26 d. nutarti, nepakeisdamas jos turinio bei esmės, neišėjęs už spręstų klausimų ribų. Nutartyje, kurią buvo prašoma išaiškinti yra aiškiai nurodyta, jog bendrai abiejų atsakovų areštuojamo turto mastas yra 111 634,79 Eur. Pažymi, kad teismui sutikus su ieškovės pozicija, kad areštuojama suma kiekvienam iš atsakovų taikoma atskirai, būtų areštuota ženkliai daugiau turto, nei ieškiniu reikalaujama priteisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
11. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos proceso teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; įstatymo nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo; teismas negali nustatyti proceso šalims kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2016).
12. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė situacija, kai bylos šalys – ieškovė ir atsakovai – skirtingai interpretuoja Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Ieškovės vertinimu, nutarties rezoliucinė dalis aiškiai rodo teismą taikius turto areštą 111 634,79 Eur sumai atskirai kiekvienam atsakovui, tuo tarpu, atsakovų teigimu, teismas taikė nurodytą turto arešto mastą abiems atsakovams bendrai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje palaikė atsakovų poziciją bei išaiškino Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį nurodydamas, jog bendra areštuoto atsakovų turto vertė pagal šią nutartį negali viršyti 111 634,79 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, bei atsižvelgęs į aukščiau paminėtą teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje atliktu minėtos 2018 m. balandžio 26 d. nutarties išaiškinimu, o ieškovės atskirąjį skundą laiko nepagrįstu.
13. Laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko ieškinio reikalavimams užtikrinti (CPK 144 straipsnis). Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškiniu pareikštas solidarusis reikalavimas atsakovams yra 111 634,79 Eur, o iš nutarties, kurią buvo prašoma išaiškinti, motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją sprendė, jog nurodytas suvaržymų mastas (111 634,79 Eur) yra bendras abiems atsakovams. Tokia teismo pozicija nutartyje pakartota net keletą kartų, todėl nutarties rezoliucinė dalis (nurodyta šios nutarties 2 punkte), iš kurios nėra galima vienareikšmiškai daryti minėtos išvados, skundžiama nutartimi pagrįstai buvo išaiškinta. Atmestinas apeliantės argumentas, kad skundžiama nutartimi teismas pakeitė išaiškintos nutarties turinį ir esmę, kadangi jos sudėtine dalimi, be kita ko, yra ir jos motyvuojamoji dalis, iš kurios akivaizdžiai matyti teismo pozicija taikyti laikinąsias apsaugos priemones abiems atsakovams bendroje 111 634,79 Eur sumoje.
14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.