- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-28
- Bylos Nr.
- ATP-743-319/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01478-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Š. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas Š. B. surašytas už tai, kad 2015 m. vasario 7 d. 23.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame naktiniame klube „R. M.“ atlikto operatyvaus patikrinimo metu prie baro dirbo L. M., gim. (duomenys neskelbtini), jis aptarnavo klientus, dirbo su bare įrengtu elektroniniu kasos aparatu. Patikrinimo dieną L. M. darbo sutarties su darbdaviu nebuvo sudaręs ir pasirašęs. IMIS Sodra duomenimis L. M. UAB „S.“ įdarbintas nuo 2015-02-13. Be to, naktiniame klube prie UAB „S.“ priklausančios aparatūros muzikinius kūrinius leido A. V., gim. (duomenys neskelbtini). A. V. patikrinimo dieną darbo sutarties su darbdaviu nebuvo sudaręs ir pasirašęs. IMIS Sodra duomenimis A. V. UAB „S.“ įdarbintas nuo 2015-02-14. Tokiais veiksmais UAB „S.“ direktorius Š. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. ir 41³ str. 3 d.
Patikrinimo metu įmonės darbuotoja M. P., gim. (duomenys neskelbtini), rašytiniame paaiškinime nurodė, kad klube dirba dvi dienas per savaitę, darbo užmokestis yra 70 Lt (20,27 Eur) už darbo dieną. Kiekvieną savaitgalį darbo užmokestį grynais pinigais sumoka įmonės direktorius Š. B.. M. P. nurodė, kad gavusi darbo užmokestį žiniaraštyje nepasirašo. M. P. įmonėje dirba nuo 2014-10-24, per šį laikotarpį pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį jai priskaitytas ir išmokėtas 1175,13 Lt (340,34 Eur) darbo užmokestis. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį M. P. per minėtą laikotarpį dirbo 36 dienas ir faktiškai gavo 2520 Lt (729,84 Eur) darbo užmokestį. Per visą išdirbtą darbo laiką M. P. buvo išmokėta 389,50 Eur buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio ir nuo šios sumos nesumokėti mokesčiai. Tokiais veiksmais UAB „S.“ direktorius Š. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str. 3 d., 188 str. 2 d., 201 str. 2 d., Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1 d. reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ str. 3 d.
Kauno apylinkės teismo 2015-06-01 nutarimu Š. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., (dėl nelegaliai dirbusio A. V.) nubaustas 500 Eur (penkių šimtų eurų) bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ str. 3 d. – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda.
Paskirtas administracines nuobaudas subendrinus paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., bylos teisena dėl kaltinimo L. M. dirbus nelegaliai, Š. B. atžvilgiu nutraukta.
Apeliaciniame skunde Š. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2015-06-01 nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas jo kaltę grindė išimtinai tik operatyvaus patikrinimo metu M. P. pirminio paaiškinimo, kuriame buvo užfiksuoti klaidingi faktiniai duomenys ir šia klaida paremti VMI specialistės atlikusios patikrinimą duomenų skaičiavimai. Tačiau teismo posėdžio metu apklausta M. P. šias aplinkybes paneigė ir nurodė, kad ji suklydo, rašydama paaiškinimą ir paaiškino, dėl kokių priežasčių suklydo - pasimetė, sutriko, išsigando, kad jai buvo padarytas spaudimas, nes pareigūnas su ja kalbėjosi pakeltu balsu. Jokie kiti įrodymai M. P. paaiškinime klaidingai nurodytų aplinkybių nepatvirtino, atvirkščiai -jas paneigė kiti įrodymais: darbo sutartis, Aiškinamasis raštas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai , darbo grafikas, kitų liudytojų ir S. B. paaiškinimai. Vien operatyvaus patikrinimo metu vienos iš bendrovės darbuotojos raštu teiktas klaidinantis paaiškinimas, nesant byloje jokių įrodymų dėl į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio UAB „S.“ darbuotojams išmokėjimo, negalėjo būti laikomas pakankamu ir pagrįstu įrodymu objektyviai patvirtinančiu aplinkybę, jog įmonės vadovas nelegaliai išmokėjo darbo užmokestį M. P..
Skunde nurodo kad klaidą dėl neteisingai apskaičiuoto M. P. sumokėto kaltinime nurodyto 389,50 EUR buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio lėmė iš esmės keli faktoriai: nebuvo vadovaujamasi DK 149, 154 str. nuostatomis bei aplinkybe, kad UAB „S.“ yra taikoma suminė darbo laiko apskaita, o M. P. visos darbo valandos buvo apskaitytos kaip darbas naktį ir nepagrįstai tyrimą atlikusi VMI pareigūnė pasirinko tik vieno mėnesio laikotarpį (2015 m. sausio mėn.) skaičiavimams atlikti, darant klaidingą prielaidą, kad analogiški duomenys yra ir už likusias M. P. išdirbtas dienas kitu laikotarpiu. Apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad klaidingo pirminio M. P. paaiškinimo pagrindu patikrinimą atlikusių VMI pareigūnų klaidingai atliktų skaičiavimų pagrindu padaryti vertinimai, lėmė neteisėtas ir nepagrįstas skundžiamą nutarimą priėmusi Teismo išvadas.
Skunde apeliantas teigia, kad teismas išvadą dėl jo kaltės padarė ištyręs tik dalį administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, atsisakęs apklausti liudytojais UAB „S.“ buhalterę G. R., turinčią specialių žinių dėl darbo užmokesčio UAB „S.“ skaičiavimo tvarkos, G. Č., Kauno AVMI pateikusį galimai melagingą pranešimą dėl atlyginimų įmonėje vokeliuose mokėjimo bei kitus UAB „S.“ naktiniame klube R. M. dirbusius asmenis ir, nesant byloje jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimo faktą, neturėjo pagrindo pripažinti Š. B. kaltu padarius ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą dėl buhalterinėje apskaitoje neapskaityto dalies atlyginimo M. P. išmokėjimo ir skirti administracinę nuobaudą. Apelianto teigimu, patikrinimą atlikusių VMI pareigūnų kaltinimas jam dėl neapskaityto darbo užmokesčio M. P. išmokėjimo buvo grindžiamas netinkamu ir nepagrįstu suminės darbo laiko apskaitos taisyklių ir darbo užmokesčio už naktinį darbą skaičiavimą, taikymu. Tai, kad UAB ,,S.“ naktinio klubo R. M. darbuotojams darbo užmokestis yra skaičiuojamas taikant suminę darbo laiko apskaitą, o visos M. P. išdirbtos valandos buvo apskaitytos kaip už darbą naktį, patikrinimą atlikę VMI pareigūnai nepagrįstai ignoravo, todėl suklydo, skaičiuodami M. P. išmokėtą darbo užmokestį pagal faktiškai dirbtą dienų skaičių. Faktą, kad M. P. buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita (DK 149 str.) ir, kad jai buvo skaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis už darbą naktį (DK 154 str.), kuris yra indeksuojamas atitinkamu tarifu -1,5 (Aiškinamasis raštas, b.l. 63-64), Teismas nepagrįstai vertino kritiškai, nurodęs, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai dėl suminės darbo laiko apskaitos ir darbo naktį skaičiavimo specifikos yra vertinama kaip siekis pateisinti M. P. nurodytus ir darbo užmokesčio apskaitos neatitikimus.
Svarbi aplinkybė yra ir tai, kad M. P. darbo įmonėje laikotarpiu nuo 2014 m. spalio iki 2014 m. lapkričio skaičiuojant darbo užmokestį nebuvo taikomas neapmokestinamas pajamų dydis - NPD, o laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio ir sausio mėn. - NPD buvo taikomas (b. l. 64). Ši aplinkybė lėmė M. P. faktiškai išmokėto (ne priskaičiuoto) darbo užmokesčio dalies sumažėjimą. Tačiau ir šis duomuo kvalifikuojant veiką pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. nebuvo įskaitytas ir įvertintas patikrinimą atlikusių VM1 pareigūnų procesiniuose dokumentuose. Iš nurodyto seka, kad Protokole (b. l. 1-4) bei Operatyvaus patikrinimo pažymoje (b. 1.5-6) pateikti M. P. faktiškai įmokėto darbo užmokesčio skaičiavimai yra klaidingi, o šių skaičiavimų pagrindu pateiktos išvados dėl tariamai M. P. išmokėto 389,50 EUR buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio neatitinka tikrovės. Patikrinimą atlikusių VMI pareigūnų parengti dokumentai - 2015-02-07 Faktų fiksavimo pažyma Nr. 059663 (b. l. 7-8), 2015-02-20 Protokolas Nr. 043386 (b. l. 1-4), 2015-02-20 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1043-1224 (b. l. 5-6) - kelia pagrįstas abejones dėl juose užfiksuotų duomenų ir klaidingai atlikto M. P. išmokėto darbo užmokesčio skaičiavimo pagrįstumo ir tikrumo.
Apklausti UAB „S.“ darbuotojai nuosekliai tvirtino, kad kas mėnesį jiems buvo išmokamas darbo sutartyse nurodytas ir pagal faktiškai išdirbtas valandas apskaičiuotas darbo užmokestis grynaisiais pinigais. Apelianto įsitikinimu, M. P., tik kaip sutrikęs ir visiškai pasimetęs žmogus galėjo susipainioti iš esmės dėl visų aplinkybių: jos paaiškinime klaidingai yra nurodytas darbo užmokesčio dydis, mokėjimo periodiškumas, valiuta, todėl posėdžio metu jos duoti nuoseklūs paaiškinimai turėjo būti laikomi teisingais ir patikimais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutarimą, nes jis priimtas tinkamai įvertinus surinktus įrodymus, yra teisėtas ir pagrįstas.
Š. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu apeliantas nubaustas už dviejų teisės pažeidimų padarymą, dėl vieno administracinė teisena nutraukta. Š. B. nesutinka su jo pripažinimu kaltu padarius ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas įrodymais, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitu su darbo santykiais susijusiu išmoku, neįtrauktų į buhalterines apskaitos dokumentus, išmokėjimas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos. Byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių Š. B. kaltę padarius ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nors apeliantas savo kaltę neigia, tvirtindamas, kad teismas netinkamai vertino surinktus duomenis, kad buvo remiamasi tik jį kaltinančiais įrodymais, o jį teisinančių duomenų nebuvo renkama, tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą: rašytinę medžiagą, liudytojų parodymus, darytina neabejotina išvada, jog jo kaltei pagrįsi buvo surinkta pakankamai patikimų ir neabejotinų duomenų, kurie buvo ištirti ir objektyviai bei tinkamai įvertinto.
Savo paaiškinime, rašytame VMI darbuotojų patikrinimo metu, M. P. nuosekliai nurodė savo darbo Š. B. bendrovėje aplinkybes, t. y., kad klube ji dirba savaitgaliais, penktadieniais ir šeštadieniais naktį, darbo laikas nuo 21.00 val. iki 5 val. Darbo užmokestį gauna grynais pinigais, jį sudaro 70 Lt už naktį, kurį išmoka direktorius Š. B.. Atlyginimas išmokamas kiekvieną savaitgalį, nuo 140 Lt iki 210 Lt, priklausomai nuo dirbtų dienų skaičiaus. Už išmokėtą darbo užmokestį nepasirašo.
Patikrinimą atlikę VMI pareigūnai konstatavo, kad pagal pateiktą UAB „S.“ darbo laiko apskaitos žiniaraštį nustatyta, kad M. P. 2015 m. sausio mėn. dirbo 10 darbo dienų. Pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį M. P. priskaitytas ir išmokėtas 102,65 Eur darbo užmokestis, o faktiškai išmokėta darbo užmokesčio suma 202,73 Eur, t.y. M. P. buvo išmokėta 100,08 Eur buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio suma ir nuo šios sumos nesumokėti mokesčiai. M. P. įmonėje dirba nuo 2014 m. spalio 24 d., per šį laikotarpį pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį jai priskaitytas ir išmokėtas 1175,13 Lt (340,34 Eur) darbo užmokestis. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį M. P. per minėtą laikotarpį dirbo 36 darbo dienas ir faktiškai gavo 2520 Lt (729,84 Eur) darbo užmokestį. Per visą M. P. UAB „S.“ išdirbtą darbo laiką, viso buvo išmokėta 389,50 Eur buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio suma ir nuo šios sumos nesumokėti mokesčiai.
Teisme M. P. aplinkybes nurodė jau kitaip, ji parodė, kad jai mokamas 75 Eur atlyginimas per mėnesį. Tvirtino, kad jai mokamas už naktį 30 Lt darbo užmokestis, o per mėnesį gaunasi 75 Eur. Teigė, kad patikrinimo dieną rašydama, jog jai mokamas 70 Lt darbo užmokestis už dieną, suklydo, nes buvo sutrikusi, pareigūnai su ja kalbėjo pakeltu tonu.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios liudytojus nurodytas aplinkybes paaiškinime ir teisme, taip pat išanalizavęs rašytinius duomenis ir VMI pareigūnų atlikto patikrinimo išvadas, teisingai sprendė, kad M. P. teisingas aplinkybes nurodė pirminiame savo paaiškinime. M. P. pakeisdama jai mokamo atlyginimo dydžio sumas, tegalėjo pasakyti, kad rašydama paaiškinimą, buvo išsigandusi, pasimetusi, nes VMI pareigūnai kalbėjo su ja pakeltu tonu ir ji iš streso parašė, kad už vienos nakties darbą gauna 70 Lt. Aukštesnysis teismas laiko, kad tokie paaiškinimai neatlaiko jokios kritikos. M. P. yra pilnametis asmuo, paaiškinimą ji rašė ne policijoje, o savo darbo vietoje, ir net jei tikėti jos iškelta versija, kad patikrinimą vykdę pareigūnai buvo griežti, tas visiškai logiškai nepaaiškina dėl tokio jų elgesio atsiradusio M. P. išgąsčio ir jo pasekoje neteisingų duomenų nurodymo. Jos surašyto paaiškinimo turinys kaip tik rodo, kad ji visas aplinkybes nurodė pakankamai nuosekliai ir aiškiai, kas tik paneigia jos išsakytą versiją dėl suklydimo, susidarius nepalankiai situacijai. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, darbo užmokestis yra pagrindinė darbuotojo socialinė garantija, todėl jo dydį bet kuriuo laiku kiekvienas darbuotojas paprastai galėtų įvardinti pakankamai tiksliai. Šiuo gi atveju, M. P. paaiškinime ir teismo posėdžio metu nurodytas darbo užmokesčio dydžio skirtumai ypač reikšmingi – skiriasi beveik dvigubai. Mažai tikėtina, kad paaiškinime M. P. tik dėl susijaudinimo suklysdama galėjo nurodyti dvigubai didesnę jai mokamo atlyginimo sumą.
Iš patikrinimo medžiagos matyti, kad per jos darbo UAB „S.“ laikotarpį apskaityto ir išmokėto darbo užmokesčio suma, t. y. 2014 m. spalio mėn. apskaityta 222,84 Lt suma, išmokėta – 169,35 Lt. (M. P. pradėjo dirbti 2014-10-24), 2014 m. lapkričio mėn. apskaityta 390 Lt, išmokėta – 296,40 Lt, 2014 m. gruodžio mėn., apskaityta 390,06 Lt, išmokėta – 354,95 Lt, 2015 m. sausio mėn. apskaityta 112,80 Eur, išmokėta – 102,65 Eur. Kaip matyti, neįskaičiuojant 2014 m. spalio mėn. gauto darbo užmokesčio, M. P. pagal darbo užmokesčio apskaitos dokumentus buvo išmokamas vidutiniškai 112 Eur dydžio atlyginimas, t. y. kur kas didesnis, nei teismo posėdžio metu nurodė gaunanti pati M. P.. Taigi, paaiškinime nurodyta jai išmokamo darbo užmokesčio suma nesutampa su darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose M. P. nurodyta darbo užmokesčio suma, tačiau dydžiu yra artimiausia jos darbo sutartyje nurodytai darbo užmokesčio sumai, t. y. 260 Lt, nuo sausio 1 d. – 76 Eur.
Nors teisme M. P. gaunamo atlyginimo dydį teismo posėdžio metu pakeitė, tačiau ir naujai nurodytas jos dydis visiškai neatitinka darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nurodyto jai išmokamo darbo užmokesčio dydžio. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, siekdama paaiškinti nesutapimus, nurodė, kad M. P. buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita ir jai mokamas darbo užmokestis, kuris buvo indeksuojamas atitinkamu tarifu už darbą naktį. Šį argumentą apylinkės teismas pagrįstai įvertino kritiškai, kaip siekį pateisinti M. P. nurodytus ir darbo užmokesčio apskaitos dokumentų neatitikimus.
Įvertinus aptartus duomenis, buvo padaryta neginčijama ir pagrįsta išvada, kad būtent patikrinimo metu rašytame paaiškinime M. P. teisingai nurodė faktiškai jai išmokamą darbo užmokestį, o jos parodymai teisme apie gaunamą darbo užmokestį pripažinti melagingais, kuriais siekiama padėti Š. B. išvengti administracinės atsakomybės.
Nepagrįsti skundo argumentai, kad VMI pareigūnai į bylą pateikė ne visą, o tik dalis tirtos medžiagos, kad nebuvo iškviesta ir apklausta dalis liudytojų, kas rodo, jog byla nebuvo ištirta visapusiškai. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad Š. B. pažeidė darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, kas pasireiškė tuo, kad darbuotojai M. P. mokėjo išmokas, kurios nebuvo apskaitytos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, ėmėsi priemonių pašalinti prieštaravimus tarp pareiškėjo ir liudytojų parodymų, nutarime nuosekliai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo išvados, bei padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės, padarius darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimą, todėl dar papildomai tirti kitus įrodymus, vadovaujantis ekonomiškumo ir bylų tyrimo operatyvumo principais, nėra jokio objektyvaus pagrindo, jokių abejonių nekyla ir dėl jos veiksmų teisinio vertinimo atitikimo nustatytoms aplinkybėms. Beribis įrodymų rinkimas šiuo atveju nebūtų nepateisinamas.
Administracinė nuobauda už šio pažeidimo padarymą Š. B. paskirta ATPK 41⁴ str. 3 d. sankcijos ribose, nepažeidžiant ATPK 30, 30¹ ir 30² straipsnių reikalavimų, ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (LR ATPK 20 str.).
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimą nepakeistą ir Š. B. apeliacinio skundo netenkinti
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.