Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2013-11-15 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė 2 metai ir 8 mėnesiai, 2014-01-23 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi ši bausmė subendrinta su 2013-07-08 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo (bausmės pabaiga – 2016-10-08), kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. L., ne vėliau kaip 2014-02-10, Vilniaus pataisos namuose, esančiuose Rasų g. 8, Vilniuje, surašė laišką, kuriame pagrasino V. K., jo žmonai A. K. ir vaikams fiziniu susidorojimu nužudant ar sužalojant, bei panaudojant lytinę prievartą, ir šį laišką, adresuodamas (duomenys neskelbtini) teismo pirmininko pavaduotojui V. K., išsiuntė į jo darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), taip terorizavo nukentėjusiuosius V. K. ir A. K.. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. L. savo kaltę pripažino. Jis paaiškino, jog jis nenorėjo nieko blogo teisėjui ir jo šeimai, o norėjo atkeršyti su juo kartu bausmę atliekančiam asmeniui – A. Ž., nes buvo su juo susipykęs. Siekdamas šių tikslų jis A. Ž. vardu parašė grasinamą laišką, tikėdamasis, kad A. Ž. pradės kviesti į apklausas, etapuos. Vėliau jis su A. Ž. susitaikė. Dėl savo padarytų veiksmų gailisi. Nei teisėjo V. K., nei jo šeimos nepažįsta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, liudytojai ir nukentėjusieji teismo posėdžio metu neapklausiami. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014-02-13 apie 11 val., jam dirbant (duomenys neskelbtini) teisme teismo pirmininko pavaduotoju, paskambinusi iš raštinės darbuotoja pranešė apie jam adresuotą laišką. (duomenys neskelbtini) teismo pirmininkė jam atnešė tą laišką ir paklausė, ką su tuo laišku daryti, ar jis jį vertina kaip rimtą grasinimą. Jis perskaitė laišką ir pamatė, kad jame yra grasinama jam ir jo žmonai. Jis pamena, jog tame laiške jam grasino mirtimi, rašė, kad iš jo galvos pasidarys peleninę, taip pat grasino jo žmonai, jog iš jos dantų pasidarys karolius, ją išprievartaus. Jis liepė tą laišką užregistruoti teismo raštinėje ir persiųsti jį ikiteisminio tyrimo atlikimui. Jis gautą laišką vertina rimtai, nes mano, kad yra įvairių, nestabilios psichikos žmonių, kurie gali įgyvendinti šiuos grasinimus. Jis yra sunerimęs dėl minėtame laiške pateiktų grasinimų, kurie gali būti realiai įgyvendinti. Jis peržiūrėjo teismo duomenų bazes ir pamatė, kad su žmogumi, kuris galimai parašė laišką – A. Ž., neturėjo jokių reikalų. Jis galvoja, kad šie grasinimai yra nukreipti prieš jį, kaip teisėją. Tai paliudija aplinkybė, kad laiškas siųstas teismo adresu – (duomenys neskelbtini). Jo žmona A. K. dirba (duomenys neskelbtini), socialine darbuotoja. Žmona dirba su rizikos šeimomis. Jis prisimena, jog ji yra pasakojusi apie Žiukų šeimą, kuri buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Ji stengėsi padėti jauniausiam šeimos berniukui, nes toje šeimoje motina išgerdavo, broliai sėdėjo kalėjimuose. Kadangi jo žmona dirbo su šia šeima, tai jie ją tikrai pažinojo, todėl minėtas asmuo – A. Ž. galėjo parašyti grasinantį laišką (b. 1. 11, 12).

Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014-02-13 apie 17.30 val. iš darbo grįžęs jos vyras V. K. jai papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) teisme, kur jis dirba teismo pirmininko pavaduotoju, jo vardu gautas grasinantis laiškas. Jis pasakojo, kad tame laiške grasinama kažką blogą padaryti jam ir jai. Jis pasakė, kad tame laiške rašoma, jog kažkam ji yra labai graži ir kad ją ketina išprievartauti. V. K. dar jai sakė, kad tą laišką atsiuntė kalintis įkalinimo įstaigoje žmogus. Jis minėjo, kad kai ji bus namuose, užsirakintų duris. Ji išsigando dėl tokio vyro gauto laiško, nes niekada negali žinoti, kokie asmenys gali sugalvoti kažką blogą padaryti jai ir jos šeimai. Ji pasijuto nesaugiai, pradėjo baimintis dėl savo ir savo šeimos narių sveikatos ir gyvybės, nes gali būti įvairių psichiškai nestabilių asmenų, kurie tikrai gali sugalvoti kažką blogą, ypač dėl jos vyro užimamų pareigų. Ji yra dirbusi su Ž. šeima. Jie tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Ji yra dirbusi su tos šeimos jaunesniais berniukais. Ji tuo metu dirbo agentūroje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriuje ir tos šeimos jaunesnieji berniukai lankydavosi dienos centre. Konkrečiai su A. Ž. ji nėra dirbusi, bet jis galėjo ją matyti, nes ji vaikščiodavo to dienos centro kieme su kitais savo draugais. Dienos centre lankydavosi jo broliai – N. ir T.. Ji ir jos kolegos teikė tiems vaikams socialines paslaugas – pagalbą maistu, užimtumą, nes jie buvo socialinės rizikos šeima. Jų mama L. Ž. nuolat vartojo alkoholį, tie vaikai nebuvo prižiūrimi. Dirbdama minėtame centre, ji padėdavo Ž. šeimai, kodėl A. Ž. norėtų jai ar jos šeimos nariams keršyti, daryti kažką blogą – ji nežino. Jokių piniginių pretenzijų šiam, laišką parašiusiam vyrui, neturi, civilinio ieškinio nereikš (b. 1.14, 15).

Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Grasinančio pobūdžio laiškų nė karto nėra rašęs. Teisėjo V. K. nepažįsta, jo artimųjų taip pat. Su kitais nuteistaisiais palaiko normalius santykius, priešų neturi. Kas galėjo parašyti grasinančio pobūdžio laišką – nežino (b. 1. 18).

Liudytoja J. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji dirba Vilniaus pataiso namų Vidaus tyrimų skyriaus laiškų tikrinimo ir pristatymo inspektore. 2014 m. vasario 10 d. atėjusi į savo darbo tarnybinį kabinetą, esantį Vilniaus pataisos namuose, apie 8 val. rado iš nuteistųjų paimtus ir atneštus laiškus. Tą pačią dieną, apie 11 val., ji laišką užregistravo į nuteistojo gaunamų ir siunčiamų laiškų apskaitos kortelę, A. Ž., ir tą pačią dieną jį išsiuntė, ant laiško voko užrašytam adresatui, kuris buvo V. K.. Šį ir kitus laiškus iš nuteistųjų paėmė iš dėžės skirtos laiškams, kuri yra nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, jos kolegė I. B.. J. Š. asmeniškai nuteistasis A. Ž. nėra davęs išsiųsti jokio laiško. Laiškų išsiuntimo tvarka yra reglamentuota Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, kurios numato, kad laiškų tikrinimo inspektoriai privalo asmeniškai gauti iš nuteistojo laišką ir įsitikinti, kad jame nėra draudžiamų daiktų, nuteistojo akivaizdoje užklijuoti voką, užregistravus išsiųsti. Tačiau atsižvelgiant į darbo krūvį ir nuteitųjų skaičių, kurių yra apie 600, o inspektorių tik 2, yra vadovybės sprendimas, kad nuteistieji išsiunčiamus laiškus meta į tam skirtą, jų gyvenamosiose patalpose esančią, laiškų dėžutę, iš kurios ji arba I. B. išima ir užregistruoja, tada išsiunčia laiškus. Todėl ji mano, kad laiškus galėjo išsiųsti ir kitas asmuo (b. 1. 19, 20).

Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus inspektore. Jos darbas yra susijęs su laiškų, kuriuos nuteistieji išsiųsdami įmeta į dėžutę skirtą laiškams, paėmimu iš dėžutės, jų registravimu ir išsiuntimu. Taip pat atsiųstų laiškų išdalinimu nuteistiesiems. 2014 m. vasario 10 d., apie 8 val., ji iš pašto dėžučių, esančių nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, išėmė nuteistųjų išsiunčiamus laiškus, atnešė į tarnybinį kabinetą ir padėjo juos ant stalo registracijai ir išėjo tęsti darbų. Tuos laiškus registravo J. Š.. Nori pažymėti, kad laiškai nėra cenzūruojami, neskaitomi. Jai asmeniškai A. Ž. jokio laiško nėra įteikęs. Išimti minėti laiškai buvo po savaitgalio, t. y. visas savaitgalio dienas nuteistieji metė laiškus į dėžutes, nekontroliuojant jų veiksmų. Ji ir kolegė J. Š. tokiu būdu ir dirba, ji surenka laiškus, o J. Š. juos registruoja ir išsiunčia, kitą kartą atvirkščiai (b. 1. 21).

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2014-02-13 gautame laiške surašytas grasinamojo, įžeidžiančio pobūdžio tekstas (b. l. 22, 23).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktą grasinamojo pobūdžio laišką, pradėtą žodžiais ,,TAVO MirTiĖs NuosPRENDis ...“ ir baigtą žodžiais ,,...mačeu laBai graži“, parašė A. L. (b. 1. 46, 47).

Šių, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų bei BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajai A. L. pareikštą kaltinimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kito žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingą kito žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Šioje normoje įtvirtintos kelios alternatyvios nusikaltimo sudėtys ir bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo veiką. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Teisminio nagrinėjimo metu A. L. prisipažino parašęs grasinantį laišką, tačiau nurodė, jog nenorėjo realiai nieko išgąsdinti. Tačiau tokios A. L. nurodytos aplinkybės neeliminuoja jo kaltės, nes pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2011). Kaltinamasis iš tikrųjų norėjo pakenkti savo pažįstamam, o kad tai įvyktų nukentėjusieji turėjo išsigąsti ir kreiptis pagalbos, kas ir įvyko. Kad nukentėjusieji turėjo pagrindą bijoti grasinimų įgyvendinimo, patvirtina nukentėjusiųjų parodymai. Nukentėjusysis dirba teisėju, nagrinėja baudžiamąsias bylas, yra priėmęs ne vieną apkaltinamąjį nuosprendį ir supranta, jog yra įvairių nestabilios psichikos žmonių, kurie gali įgyvendinti šiuos grasinimus kaip kerštą už jo darbą. Be to, nukentėjusioji dėl savo darbo pobūdžio buvo susidūrusi su Ž. šeima, žino, jog kai kurie iš jų sėdi kalėjime. Terorizavimas pasireiškė grasinimu padaryti kitokią gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką, t. y. A. L. grasino V. K., jo žmonai A. K. ir vaikams fiziniu susidorojimu nužudant ar sužalojant, bei panaudojant lytinę prievartą. Tokie A. L. veiksmai tinkamai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, kaip asmens terorizavimas grasinant padaryti kitokią pavojingą gyvybei ar sveikatai veiką.

Šioje byloje kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pripažintina tai, jog A. L. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino ir dėl to gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Be to, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas 6 kartus, naują nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. L. padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam už nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kaip matyti iš kaltinamojo teistumų, jis išvadų nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, netgi atlikdamas bausmę laisvės atėmimo bausmių vykdymo vietoje. Iš Vilniaus pataisos namų pateiktos charakteristikos matyti, jog jis charakterizuojamas neigiamai. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė artimesnė sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos, A. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nusikalstama veika, už kurios padarymą A. L. yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, padaryta neatlikus jam 2013-11-15 Šilalės rajono apylinkės teismo paskirtos ir 2014-01-23 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos (su 2013-07-08 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) bausmės – 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo (neatlikta bausmės dalis 2 metai vienas mėnesis ir 23 dienos), todėl bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytus BK 145 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. L. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2013-11-15 Šilalės rajono apylinkės teismo paskirtos ir 2014-01-23 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos bei neatliktos bausmės dalimi prie pastarosios iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir A. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-09-15.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą