Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Birutos Dapkuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-00184-13 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1959 m. rugpjūčio 3 d. Rokiškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neįgalus, iš dalies darbingas, darbingumas 40 procentų, teistas:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 22 d. iki 2012 m. sausio 23 d. apgaule įgijęs keturis mobiliojo ryšio telefonus „Samsung Galaxy SII“ su keturiomis SIM kortelėmis ir tris mobiliojo ryšio telefonus „Samsung I90100“ su SIM kortelėmis, t. y. apgaule įkalbėjęs A. R. ir L. R. pasirašyti savo vardu sutartis su uždarąja akcine bendrove „Bitė Lietuva“, pagal kurias jiems buvo perduoti keturi mobiliojo ryšio telefonai „Samsung Galaxy SII“ su SIM kortelėmis ir su uždarąja akcine bendrove „Tele2“, pagal kurias jiems buvo perduoti trys mobiliojo ryšio telefonai „Samsung I90100“ su SIM kortelėmis, suteikti abonentų numeriai bei įjungti į mobiliojo ryšio tinklą, sumokėjo už telefono aparatus su SIM kortelėmis tik jų akcinę kainą, po to paėmė mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis, naudojosi uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ teikiamomis paslaugomis, žinodamas ir suprasdamas, kad už suteiktas paslaugas privaloma atsiskaityti, apgaule išvengė atsiskaitymo už uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ suteiktas paslaugas ir tokiu būdu padarė uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ 5120,73 Lt ir uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ 4469 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis A. M., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė (113-116 b. l.), kad A. K. jis pažįsta nuo 2009 metų. A. K. padėdavo buityje, dirbo įvairius darbus, todėl jis šiam skolindavo pinigų ir dėl to surašydavo vekselius. Kadangi A. K. negrąžino pinigų, jis 6500 Lt vekselį užprotestavo ir skolos išieškojimą perdavė antstoliams. Vėliau išieškojimą sustabdė, nes jis žinojo, kad A. K. neturi iš ko mokėti. K. dirbo neoficialiai, tačiau skolos jam nemokėjo. A. K. pasiūlė, kad K. paims savo vardu iš mobiliojo ryšio bendrovių telefono aparatus ir juos perduos naudotis jam, taip grąžindamas dalį skolos. K. telefono negalėjo paimti, nes oficialiai niekur nedirbo. A. K. susitarė su giminėmis dėl telefonų su abonentu paėmimo išsimokėtinai giminių vardu, t. y. Antano ir L. R. vardu, o jis nurodė, kad duos R. už kiekvieną telefoną po 100 Lt. Sakė, kad 100 Lt duos būtent jis, nes Aleksandras neturi pinigų, o duotus pinigus įtrauks į Aleksandro skolas. Kiek telefonų ims, nesitarė. 2012 metų sausio mėnesį jis nuvežė Liną ir A. R. pirmiausia į Klaipėdą ir čia salone, tiksliai neprisimena „Bitė Lietuva“ ar „Tele2“, buvo paimti mobiliojo ryšio telefonai, „Samsung" modelio neprisimena, kiek prisimena tai paėmė tris telefonus. Į parduotuvę su R. ėjo jis, Aleksandras sėdėjo automobilyje. Parduotuvėje parodė, kokio modelio jam reikia. Kiek prisimena Bitės salone, kad paimtų telefoną reikėjo įmokėti 500 Lt už kiekvieną telefoną, o kiek telefonų paėmė ir kurio R. ar R. vardu, neprisimena. R. į rankas jis padavė pinigų, tiek kiek reikia, o Rimkai pinigus perdavė pardavėjai. Rimkai sumokėjo ir pasirašė sutartis, jiems pardavėja išaiškino, kad kiekvieną mėnesį gaus sąskaitas už abonentą. Neprisimena ar R. galėjo pasakyti, kad jis mokės už sąskaitas. Šias sąskaitas padengti turėjo Aleksandras. Sutartį ir telefonus Rimkai pasiėmė ir atnešė į automobilį. Automobilyje Linai ir A. R. jis davė už vieną paimtą telefoną po 100 Lt. Telefonus ėmė su sutartimi, t. y. su abonentu, nes tik taip buvo galima būtent tokio modelio telefonus įsigyti pigiau ir išsimokėtinai. Tą pačią dieną visi nuvyko į Kauną. Jam atrodo į uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ saloną kartu su juo nuėjus R. buvo analogiškai pasirašytos sutartys ir paimti telefonai išsimokėtinai su ta pačia sąlyga, kad už kiekvieną telefoną Rimkai gaus po 100 Lt. Kiek iš viso buvo paimta telefonų, negali pasakyti. Pinigus už visas įmokas perkant telefonus R. davė jis, tačiau tai įėjo į Aleksandro skolą. Aleksandras tuo momentu pinigų neturėjo, jis žinojo ir tikėjo, kad A. K. užsidirbs ateityje ir už telefonus bei sąskaitas tikrai sumokės. Kokia suma turi būti mokamas mėnesinis abonentas, jis nežino, nes nesidomėjo. Žino tik, kad abonentai buvo paimti dvejiems metams. Kadangi dėl šių telefonų ilgą laiką nebuvo jokių problemų, galvojo, kad viskas tvarkoje, sąskaitos yra mokamos. Patys Rimkai nėra niekada sakę, kad yra problemos su telefonais, kad neapmokamos sąskaitos. Kai Aleksandro jis pasiteiravo, ar šis moka, Aleksandras nurodė, kad negauna jokių laiškų, sąskaitų, todėl ir nemokėjo, be to, apie gaunamas sąskaitas R. A. neinformavo. Šiuo metu telefonų jis nebeturi, telefonus yra pardavęs pagal skelbimus internete, už kiekvieną telefoną gavo po 200 Lt. Telefonų SIM kortelėmis jis nesinaudojo. SIM korteles pardavė kartu su telefonais. Kiek telefonų paėmė neprisimena, todėl negali pasakyti kiek pardavė. Bendrovėms padarytą žalą jis atlygins artimiausiu metu. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. kaltė įrodyta pilnumoje.

A. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kad jis pažįstamam A. M. yra skolingas apie 7000 Lt. Kadangi jis nedirba ir neturi galimybės atlyginti skolą, M. jam pasiūlė skolą atiduoti, paimant išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefonus. Kadangi jis nedirba ir telefonų išsimokėtinai jam nedavė, jis giminaičių Antano ir L. R. paprašė, kad šie savo vardu paimtų išsimokėtinai telefonus ir už kiekvieną paimtą telefoną jiems bus sumokėta po 100 Lt. A. M., prieš paimant telefonus, R. patikino, kad už telefonus ir abonentą mokės M., tačiau jis ir M. žinojo, kad mokės jis (A. K.). Kaune iš uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ salono grįžus R. ir M., A. M. už kiekvieną R. paimtą telefoną, R. sumokėjo po 100 Lt, o telefonus ir sutartis pasiėmė M. Jis telefonų ir sutarčių neturėjo. Analogiška situacija buvo ir vėliau, kai po kiek laiko abu Rimkai, A. M. ir jis nuvyko į Klaipėdą bei iš uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ salono išsimokėtinai su abonentu paėmė 4 ar 5 telefonus. Kas sutartyse buvo parašyta, jis nematė, nes kai eidavo M. pasiimti telefonus, jis sėdėdavo automobilyje. Grįžus iš salono Rimkai už kiekvieną paimtą telefoną su abonentu gavo po 100 Lt, o telefonus pasiėmė A. M.. Sutartyse buvo nurodytas jo adresas, kur gyveno anksčiau, be to, jis yra įmokėjęs keletą įmokų. Paskui nebegaudavo laiškų su sąskaitomis ir nebesidomėjo, galvojo, kad gal permokėjo, o ir pajamų neturėjo. Rimkai jo neinformavo, kad gauna sąskaitas už išsimokėtinai paimtus telefonus. Apie šias sąskaitas jis sužinojo iš tyrėjos. Ar Rimkai mokėjo už telefonus ir teikiamas paslaugas, jis nežino (96-97 b. l.).

Liudytojas A. R. parodė, kad telefonu pusbrolis A. K. pasiūlė užsidirbti, savo vardu išsimokėtinai paimant telefonus su abonentu, tačiau jis nesutiko. Tada telefonu kalbėti pradėjo A. M.. A. M. telefonu įtikinimo ir jis sutiko su sąlyga, kad už kiekvieną išsimokėtinai paimtą telefoną gaus po 100 Lt. Sutartą dieną A. M. su A. K. bei su juo ir žmona L. R. nuvyko į Kauną ir iš parduotuvės jo vardu buvo paimti išsimokėtinai su abonentu du telefonai „Samsung“, kokie konkrečiai nežino. Jis tik pasirašė sutartį, kurios neskaitė. Važiuojant ir parduotuvėje A. M. jam sakė, kad už telefonus ir abonentą mokės pats M. Tą patį kartą A. M. vieną telefoną išsimokėtinai su abonentu paėmė L. R. vardu. Parduotuvėje visus telefonus ir dokumentus pasiėmė M., o automobilyje už kiekvieną telefoną jam ir Linai davė po 100 Lt. Aloyzas sakė jam, kad nebus jokių problemų ir jis pats (M.) mokės už telefoną ir teikiamas paslaugas. Niekas jam ir L. R. nesakė, kad A. K. yra skolingas M. ir kad K. mokės už sąskaitas. Kai ėmė telefonus K. parduotuvėje nebuvo, K. buvo pasilikęs mašinoje. Po kiek laiko jis gavo laišką iš uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“, kad nėra mokamos sąskaitos už telefonus, todėl jis ir kreipėsi į policiją. Tik iškėlus baudžiamą bylą K. jam pasakė, kad už telefonus Aloyzui žadėjo mokėti A. K.. Iki 2013 m. rugsėjo 5 d. K. jam pinigų, kad susimokėtų už telefonus ir teikiamas „Tele2“ paslaugas nemokėjo. Ar yra sumokėti pinigai už telefoną ir paslauga, jis nežino. Kur šiuo metu yra jo ir Linos vardu paimti telefonai, jis nežino. Liepos mėnesį, kai gavo laišką iš „Tele2“ už telefoną ir suteiktas paslaugas, tai atvažiavo pats Aloyzas, sąskaitas pasiėmė, neprisimena ką sakė ir išvažiavo. Šiuo metu iš „Tele2“ jokių laiškų nebegauna (59, 61 b. l.).

Liudytoja L. R. parodė, kad 2012 metų pradžioje telefonu A. K. pasiūlė užsidirbti pinigų, išsimokėtinai paimant savo vardu telefonus su abonentu, tačiau ji nesutiko. Vėliau, kai telefonu A. M. įtikino ją, kad tai ne apgaulė ir kad už kiekvieną išsimokėtinai paimtą telefoną gaus po 100 Lt, ji sutiko. Kiek paims telefonų, iš karto nesitarė. Po kiek laiko pas ją atvažiavo A. K. ir A. M.. Kartu su ja ir vyru A. R. vyko į Kauną, kur iš uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ salono buvo paimti išsimokėtinai telefonai su abonentu. Salone pardavėja paaiškino, kad už telefoną, kurį paima ji savo vardu išsimokėtinai kartu su abonentu, atsakomybę neša ji ir už tai kiekvieną mėnesį reikės mokėti, kai gaus sąskaitą į namus. Ji suprato, kad paima telefoną išsimokėtinai kartu su abonentu, už kuriuos turėtų mokėti dvejus metus kas mėnesį. Aloyzas dar būnant salone paaiškino, kad sąskaitas padengs pats Aloyzas ir nebus jokių problemų. Ji buvo visiškai rami, net negalvojo apie pasekmes, kad sąskaitos galėtų būti neapmokėtos. Aloyzas pasiėmė telefonus, o automobilyje, kur laukė K., Aloyzas davė po 100 Lt už kiekvieną paimtą telefoną. Po kiek laiko Aloyzas paskambino ir vėl pasiūlė užsidirbti, tai ji sutiko. Tą kartą ji, A. R., Aloyzas ir A. K. vyko į Klaipėdą ir uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ salone tiek jos, tiek A. R. vardu išsimokėtinai buvo paimti telefonai, už kuriuos turėjo būti mokama 2 metus kas mėnesį, tačiau po kiek, ji nežino, nes neskaitė sutarties. Aloyzas vėl sakė, kad jis apmokės sąskaitas. Telefonus su sutartimis pasiėmė Aloyzas, o automobilyje Aloyzas už kiekvieną paimtą telefoną davė po 100 Lt. Be to, Aloyzas uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ salone į kasą už telefonus pats sumokėjo, tačiau kiek, ji nežino, nežiūrėjo. Visus kartus Aloyzas pasiimdavo iš salonų telefonus ir sutartis, kuriuos ir po šiai dienai Aloyzas turi turėti, nes nei ji, nei vyras tų sutarčių negavo. Kiek iš viso ji ir vyras paėmė telefonų išsimokėtinai su abonentu, ji neprisimena, negali tiksliai pasakyti. Ji pasitikėjo Aloyzu, kad nebus problemų ir ėmė telefonus, nes taip norėjo užsidirbti pinigų. Kadangi ji ir A. R. pradėjo gauti laiškus, kad susimokėtų už sąskaitas, ji įtarė, jog tai apgaulė ir kreipėsi į policiją. Po to, kai kreipėsi ji ir A. R. kreipėsi į policiją ir buvo iškelta baudžiamoji byla, Aloyzas atvažiavo ir davė 100 Lt už keliones į policiją. Taip pat atsivežė sutikimą, kad ji sutinka, kad jos vardu paimti telefonai su abonentais ir pasirašytos sutartys būtų perrašytos A. K. vardu. Tiek ji, tiek jos vyras sutikimus pasirašė. Aloyzas nieko nesakė, kad tas 100 Lt nuo K. Daugiau nei Aloyzas, nei K. nėra davę pinigų sumokėti už sąskaitas, už paimtus telefonus su abonentu. Kai buvo iškelta baudžiamoji byla buvo gavę dar kelis laiškus su sąskaitomis už telefonus, tačiau laiškus išsivežė Aloyzas. Kas naudojasi jos ir vyro vardu paimtais telefonais, ji nežino. Mano, kad Aloyzas, nes Aloyzas telefonus pasiėmė. Šiuo metu laiškų su sąskaitomis nebegauna. A. K. ir A. M. jokių pretenzijų neturi (64, 66-68 b. l.).

Iš 2013 m. kovo 22 d. protokolo-pareiškimo (58 b. l.) matyti, kad A. R. kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydamas surasti ir nubausti Aloyzą, jo pavardės nežino, kuris 2012 m. sausio-vasario mėnesį, tikslaus laiko nepamena, Aloyzas paprašė, kad jis (A. R.) paimtų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ savo vardu, o Aloyzas mokės už uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ suteiktas paslaugas, tačiau Aloyzas už uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ suteiktas paslaugas nemokėjo ir yra susidaręs 3366 Lt įsiskolinimas. A. R. padaryta 3366 Lt turtinė žala.

Iš 2013 m. kovo 22 d. protokolo-pareiškimo (63 b. l.) matyti, kad L. R. kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydama surasti ir nubausti Aloyzą, jo pavardės nežino, kuris 2012 m. vasario mėnesį, tikslaus laiko nepamena, Aloyzas paprašė, kad ji paimtų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ savo vardu, o Aloyzas mokės už uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ suteiktas paslaugas, tačiau Aloyzas už uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ suteiktas paslaugas nemokėjo ir yra susidaręs 1820,81 Lt įsiskolinimas. L. R. padaryta 1820,81 Lt turtinė žala.

2013 m. kovo 22 d. akistatos protokole (89-91 b. l.) užfiksuota A. K. ir A. M. akistata, kurios metu patvirtintos aplinkybės, kad A. M. kartu su Lina bei A. R. nuvykus į uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“, esančius Kaune ir Klaipėdoje, Rimkai savo vardu sudarė mobiliojo ryšio sutartis, paėmė M. mobiliojo ryšio telefonus „Samsung Galaxy“, M. už paimtus telefonus R. sumokėjo po 100 Lt, Rimkai telefonus atidavė M, M. įsipareigojo apmokėti už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas.

Uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ pateiktuose raštuose Nr. SD-16735 ir SD-17298 (17-22, 27 b. l.) nurodyta, kad dėl mobiliojo ryšio paslaugų sutarčių Nr. 2.31-6782683-3097 ir Nr. 2.31-67247368-3098, sudarytų tarp uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ ir A. R. bei L. R. įsipareigojimų nevykdymo uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ padaryta 4469 Lt žala.

Uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ 2013 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. SD-17390 (29-30 b. l.) nurodyta, kad dėl mobiliojo ryšio paslaugų sutarčių Nr. 2.31-6782683-3097 ir Nr. 2.31-67247368-3098, sudarytų tarp uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ ir A. R. bei L. R. įsipareigojimų nevykdymo padaryta žala sumažėjo iki 2469 Lt, nes gauti pavedimai už 2000 Lt. Be to, rašte nurodyta, kad gautas A. M. įsipareigojimas, kuriuo jis likusią žalos dalį įsipareigoja atlyginti iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ su įsipareigojimu sutinka ir nebereiškia civilinio ieškinio.

Uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ raštuose Nr. 5040-1029 ir Nr. 5040-1224 (32-51, 53 b. l.) nurodyta, kad už uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ suteiktas paslaugas pagal L. R. vardu sudarytas sutartis Nr. GSCD/6646/2012 ir Nr. CSCD/6649/2012 skola yra 2559,95 Lt, o skola už suteiktas paslaugas pagal A. R. vardu sudarytas sutartis Nr. GSCD/6641/2012 ir Nr. GSCD/1756/2012 yra 2560,78 Lt, t. y. iš viso 5120,73 Lt.

Uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ rašte Nr. 2301-0974 (55 b. l.) nurodyta, kad L. R. ir A. R. vardu gavo 1000 Lt dydžio įmokas, kurios yra užskaitytos apskaitos sistemoje.

Uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ rašte Nr. 2301-98 (56-57 b. l.) nurodyta, kad bendrovė gavo A. M. įsipareigojimą apmokėti Linos ir A. R. vardu susidariusią skolą iki 2013 m. gruodžio 31 d. Su šiuo įsipareigojimu bendrovė sutiko. L. R. neapmokėta skolos dalis – 1559,95 Lt, A. R. – 1560,78 Lt.

Nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (153-156 b. l.) patvirtina, kad 2013 m. lapkričio 19 d. A. M. įmokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ už L. R. 1000 Lt, uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ už A. R. – 1000 Lt, įmokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ už L. R. 1000 Lt, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ už A. R. – 1000 Lt.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2013 m. spalio 15 d. specialisto išvadoje (136 b. l.) nurodyta, kad A. M. yra nustatyta diagnozė: pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, tačiau skirti teismo psichiatrijos ekspertizę A. M. netikslinga.

Iš 2013 m. lapkričio 21 d. įsipareigojimų (157-158 b. l.) matyti, kad A. M. iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo už L. R. bei A. R. vardu su uždarąja akcine bendrove „Tele2“ ir uždarąja akcine bendrove „Bitė Lietuva“ sudarytas sutartis ir šių bendrovių suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas atlyginti likusias skolas, t. y. uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ 2469 Lt ir uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ 3120,73 Lt.

2013 m. lapkričio 26 d. daiktų, dokumentų pareikimo protokolu (159-179 b. l.) įtariamasis A. M. pateikė medicininius dokumentus, susijusius su jo (A. M.) sveikata.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkes prokuratūros prokurorės Birutos Dapkuvienes 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimu (180-183 b. l.) buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieš A. K., nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnyje, padarymo.

Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis A. M. apgaule įkalbėjęs A. R. ir L. R. pasirašyti savo vardu sutartis su uždarąja akcine bendrove „Bitė Lietuva“, pagal kurias jiems buvo perduoti keturi mobiliojo ryšio telefonai „Samsung Galaxy SII“ su SIM kortelėmis ir su uždarąja akcine bendrove „Tele2“, pagal kurias jiems buvo perduoti trys mobiliojo ryšio telefonai „Samsung I90100“ su SIM kortelėmis, suteikti abonentų numeriai bei įjungti į mobiliojo ryšio tinklą, sumokėjo už telefono aparatus su SIM kortelėmis jų akcinę kainą, paėmė mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis, naudojosi bendrovių teikiamomis paslaugomis žinodamas ir suprasdamas, kad už suteiktas paslaugas privaloma atsiskaityti, apgaule išvengė atsiskaitymo už uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ suteiktas paslaugas ir tokiu būdu mobiliojo ryšio bendrovėms padarė turtinę žalą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. M. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino (113-116 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo skirti mažesnio dydžio nei siūlo prokurorė baudą (188 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą bauda skirtina už nesunkų nusikaltimą yra iki 500 MGL dydžio. Atsižvelgiant į kaltinamojo A. M. asmenybę – anksčiau teistas (121-129 b. l.), baustas administracine tvarka (137-138 b. l.), niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas (141-142 b. l.), neįgalus, iš dalies darbingas, darbingumas 40 procentų (120 b. l.), nebuvimą jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nors prokurorės kaltinamajam siūlomos baudos dydis yra ženkliai mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės vidurkį, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei jo turtinę padėtį, baudos dydis yra šiek tiek mažintinas ir kaltinamajam A. M. skirtina 9 MGL dydžio bauda. Kadangi A. M. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bauda sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis, 55 straipsnis, 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Šaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Birutos Dapkuvienės 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimu (117-118 b. l.), kaltinamajam A. M. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 MGL dydžio – 1170 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 MGL dydžio – 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) – baudą.

Kardomąją priemonę A. M. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nustatyti, kad A. M. paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui. Vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.

Išaiškinti A. M., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.