Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Danutė Matiukienė Baudž. bylos Nr. 1A-307-154/2007

2.4.; 2.4.6.3.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsėjo 11 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Irenos Ivanovienės ir Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir LR BK 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d., ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius, o baudžiamoji byla nutraukta.

D. D. 2007-06-12 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su R. K. ir M. L., už šią nusikalstamą veiką nuteistais Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004-02-10 nuosprendžiu, 2003 m. spalio 24 d., apie 3 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, pagrobė G. D. automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės, su jame buvusiais daiktais – 32 Lt vertės gesintuvu, 20 Lt vertės avariniu ženklu, 10 Lt vertės ratiniu raktu, 17 Lt vertės pakėlėju ir 15 Lt vertės raktų rinkiniu, t.y. pagrobė G. D. turto viso už 5094 Lt. Be to, D. D. pripažintas kaltu už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., M. L. ir R. K., už šią nusikalstamą veiką nuteistais Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004-02-10 nuosprendžiu, 2003 m. lapkričio 10 d., apie 4 val., Radviliškyje, iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, pasikėsino pagrobti M. S. automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5500 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, pastebėjęs tarnybiniu automobiliu atvažiuojančius policijos pareigūnus, iš įvykio vietos pabėgo.

Minėtu nuosprendžiu, vadovaudamasis LR BK 38str., Radviliškio rajono apylinkės teismas D. D. pripažino kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir LR BK 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d., ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleido kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė.

Apeliaciniu skundu Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

- D. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. bei LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 178 str. 2 d. (už automobilio AUDI 80 vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,

pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (už pasikėsinimą įvykdyti automobilio „Volkswagen Passat“ vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

- vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę D. D. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių;

- vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 1 mėnesį įsidarbinti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos

- į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-04-17 iki 2007-06-12.

Apeliantas skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas, atleisdamas D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, iš esmės neatsižvelgė į LR BK 54 str. 2 d. 1, 2, 3 punktuose numatytas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, t.y. teismas neįvertino, jog įvykdyti du apysunkiai nusikaltimai, jie padaryti tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, turint tikslą neteisėtai praturtėti, kas rodo didesnį veikų pavojingumą, nusikaltimai padaryti sąmoningai, iš anksto pasiruošus, bendrininkų grupėje, turint susiformavusius nusikalstamus ketinimus. Apelianto manymu, teismas, vertindamas kaltinamojo asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad, nors pastarasis teisiamas pirmą kartą, tačiau jis, žinodamas, jog jo atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai, slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, be to, po nusikaltimų, už kuriuos D. D. buvo teisiamas šioje byloje, padarymo, jo atžvilgiu buvo pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai, ir nuosprendyje neteisingai nurodė, jog kaltinamasis po padarytų nusikalstamų veikų naujų nusikaltimų neįvykdė. D. D. nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kas rodo jo susiformavusią nuostatą daryti nusikalstamas veikas. Prokuroro nuomone, esant šioms aplinkybėms, teismo nuosprendyje išdėstyta išvada, kad yra pagrindo manyti, jog ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Tokiu būdu, teismas, taikydamas D. D. atžvilgiu LR BK 38 str. nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apelianto manymu, nepaskyrus D. D. bausmės, liks neįgyvendinti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bei neįgyvendintas teisingumo principas, nes bausmės dydis neatitinka nei veikos pavojingumo, nei kaltininko asmenybės. Be to, pirmos instancijos teismas, atleisdamas D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukdamas bylą, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažindamas jį kaltu, pažeidė LR BPK 307str. 5 d. nuostatas.

Teismo posėdyje prokurorė L.Mažeikienė prašė apeliacinį skundą patenkinti. D. D. ir jo gynėjas adv. V.A.Birbilas prašė prokuroro skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007m. birželio 12 d. nuosprendis, kuriuo D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius ir baudžiamoji byla nutraukta, panaikintinas, o D. D. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 3 p.). Radviliškio rajono apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs bylą, 2007-06-12 nuosprendyje teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad D. D. veikose yra nusikaltimų, numatytų LR BK 178 str. 2 d., LR BK 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d., sudėtis, tačiau teismas, atleisdamas D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukdamas, D. D. atžvilgiu netinkamai taikė LR BK 38 str. nuostatas, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai jį pripažino kaltu, tuo pažeisdamas LR BPK 307 str. 5 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 4.5. p.).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad:

D. D., veikdamas bendrininkų grupėje su R. K. ir M. L., kurie už šią nusikalstamą veiką nuteisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004-02-10 nuosprendžiu, 2003 m. spalio 24 d. apie 3 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, pagrobė G. D. automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės, su jame buvusiais daiktais, t.y. 32 Lt vertės gesintuvu, 20 Lt vertės avariniu ženklu, 10 Lt vertės ratiniu raktu, 17 Lt vertės pakėlėju ir 15 Lt vertės raktų rinkiniu, pagrobė G. D. turto viso už 5094 litų.

Be to, D. D., veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., M. L. ir R. K., kurie už šią nusikalstamą veiką nuteisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004-02-10 nuosprendžiu, 2003 m. lapkričio 10 d. apie 4 val., Radviliškyje, iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, pasikėsino pagrobti M. S. automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5500 litų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, pastebėjęs tarnybiniu automobiliu atvažiuojančius policijos pareigūnus, iš įvykio vietos pabėgo.

D. D. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas įrodyta jo paties prisipažinimu, taip pat kitų nuteistųjų – M. L., R. K., R. K. parodymais bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

D. D., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b.l. 233-235), kad 2003-10-24 kartu su M. L. atvyko į Radviliškį, kur M. L. išlaužus automobilio spynelę, pagrobė automobilį „AUDI 80“. Minėtą automobilį jis vairavo iki garažų. Vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Iš M. L. jis gavo apie 200 - 300 litų. Po kurio laiko kartu su M. L. ir kitais draugais vėl nuvyko į Radviliškį, kur bandė pagrobti automobilį „VW Passat“. Jis, t.y. D. D., išlaužė automobilio spynelę ir pabandė užvesti automobilį, o nepavykus tai padaryti, visi automobilį bandė stumti. Pamatę policijos pareigūnus, ėmė bėgti. Jo bendrininkai buvo sulaikyti, o jis pabėgo. Po nusikaltimų padarymo, vengdamas baudžiamosios atsakomybės, apsigyveno pas savo draugę, naudojosi jos automobiliu. 2007-04-17 policijos pareigūnai jį sulaikė su suklastotu vairuotoju pažymėjimu.

Šiuos D. D. parodymus patvirtina 2007-04-19 įtariamojo apklausos protokolas (b.l. 175-176), kur D. D. nurodė, kad 2003-10-24 apie 3 val., M. L. automobiliu „Ford Escort“ kartu su M. L. ir R. K. atvyko į Radviliškį, kur M. L. pasiūlė pavogti automobilį „AUDI 80“. Šį automobilį nutempė M. L. automobiliu „Ford Escort“, tempiamą automobilį vairavo jis, t.y. D. D.. Už pavogtą automobilį iš M. L. gavo pinigų. Automobilyje „AUDI 80“ matė gesintuvą, avarinį ženklą, pakėlėją, tačiau šių daiktų neėmė. 2003-11-10, ketindami pavogti automobilį, M. L. automobiliu „Ford Escort“ į Radviliškį atvažiavo keturiese: jis, M. L., R. K. ir R. K.. Namo kieme pamatę automobilį „VW Passat“, nutarė jį pavogti. Jis išlaužė automobilio spynelę, tačiau užvesti variklį nepavyko. Tada jie visi kartu automobilį „VW Passat“ išstūmė iš namo kiemo ir lynu prikabinę prie M. L. automobilio „Ford Escort“, pabandė tempti. Jis sėdėjo tempiamame automobilyje, o jo draugai – automobilyje „Ford Escort“. Pamatęs atvažiuojant policijos pareigūnus, jis iššoko iš automobilio ir pabėgo, o jo draugai buvo sulaikyti.

Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, D. D. savo kaltės neginčijo.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004-02-10 nuosprendžiu (b.l. 187-189) M. L. ir R. K. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, 2003 m. spalio 24 d. apie 3 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, pagrobė G. D. automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės, su jame buvusiais daiktais – 32 Lt vertės gesintuvu, 20 Lt vertės avariniu ženklu, 10 Lt vertės ratiniu raktu, 17 Lt vertės pakėlėju ir 15 Lt vertės raktų rinkiniu, t.y. pagrobė G. D. turto viso už 5094 Lt. Be to, minėtu nuosprendžiu M. L., R. K. ir R. K. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, 2003 m. lapkričio 10 d. apie 4 val., Radviliškyje iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pasikėsino pagrobti M. S. automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5500 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes, pastebėję tarnybiniu automobiliu atvažiuojančius policijos pareigūnus, iš įvykio vietos pabėgo.

Iš nuteistojo M. L. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme (b.l. 195-197, parodymai pagarsinti) matyti, kad jis, R. K. ir D. D. jo (M. L.) automobiliu „Ford Escort“ nuvyko į Radviliškį, kur pagrobė automobilį „AUDI 80“ ir jį nutempė į garažą (duomenys neskelbtini) rajone. Kitą kartą į Radviliškį nuvyko keturiese: jis, R. K., R. K. ir D. D.. Automobilį „VW Passat“ jie išstūmė iš kiemo, tačiau pastebėję policijos pareigūnus, jį paliko ir bandė bėgti. Jie buvo sulaikyti, o D. D. pabėgo.

Iš esmės analogiškus parodymus pirmosios instancijos teisme davė ir nuteistasis R. K. (b.l. 197-198, parodymai pagarsinti).

Nuteistasis R. K. teisiamajame posėdyje paaiškino (b.l. 198, parodymai pagarsinti), kad su M. L., R. K. ir D. D. nuvykę į Radviliškį bandė pavogti automobilį. Nepavykus užvesti automobilio variklio, bandė jį tempti M. L. automobiliu. Pamatę atvažiuojančius policijos pareigūnus, ėmė bėgti, tačiau buvo sulaikyti.

Nukentėjusysis G. D. nurodė (b.l. 198-199, parodymai pagarsinti), kad 2003-10-24 ryte neberado savo automobilio „AUDI 80“, stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo kieme, Radviliškyje. Automobilis jam grąžintas, ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis M. S. parodė (b.l. 199, parodymai pagarsinti), kad 2003-11-10 apie 4 val., atėjusi kaimynė jam pasakė, jog vagiamas jo automobilis. Kieme jo automobilio nebebuvo, jį pamatė ant kelio. Pribėgęs pastebėjo nuo savo automobilio nuvažiuojantį kitą automobilį. Prie jo mašinos buvo pririštas „trosas“. Žala nepadaryta, ieškinio nereiškia.

Liudytojas S. S. nurodė (b.l. 201-202, parodymai pagarsinti), kad 2003 m. lapkričio mėnesį, ryte, išgirdęs suveikiant automobilio signalizaciją, pro langą pamatė prie kaimyno automobilio „VW Passat“ stovinčius vaikinus. Du iš jų buvo prie automobilio galinės dalies, vienas – prie vairuotojo durelių, dar vienas – sėdėjo prie vairo. Jis (S. S.) telefonu apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, o jo žmona nuėjo pranešti automobilio savininkui.

Kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų visuma duoda teismui pagrindą D. D. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nusikalstamų veikų kvalifikacija ir bausmių skyrimas.

D. D. veika dėl G. D. automobilio „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės, esant kvalifikuojančiam automobilio pagrobimo požymiui, teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 dalį.

D. D. veika dėl M. S. automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės taip pat teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 dalį ir LR BK 178 str. 2 dalį, kadangi buvo pasikėsinta pavogti automobilį ir nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, pastebėjęs atvažiuojančius policijos pareigūnus, iš įvykio vietos D. D. pabėgo.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos 2003-10-24 ir 2003-11-10, t.y. iki 2007-06-28 įstatymu Nr. X-1233 priimtos LR BK 178 straipsnio redakcijos, įsigaliojusios 2007-07-21, kurio sankcija yra griežtesnė, priimdama šį nuosprendį kolegija taiko baudžiamąjį įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu (2003-04-10 LR BK 178 straipsnio redakcija), nes LR BK 3 str. 3 dalies nuostatos draudžia taikyti baudžiamąjį įstatymą, pabloginantį kaltinamojo padėtį.

Kolegijos nuomone, D. D. atžvilgiu nebuvo ir nėra pagrindo taikyti LR BK 38 str. nuostatas, t.y. jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą dėl susitaikymo su nukentėjusiaisiais, nors kaltinamasis atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą ir su jais susitaikė.

Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), teismas turi ne tik nustatyti ir motyvuoti nuosprendyje visų LR BK 38 str. 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, bet ir nurodyti kitus motyvus, kodėl šiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad D. D. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusiesiems padarytą žalą atlygino, su jais susitaikė bei konstatavo, kad D. D. galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, „nes yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikaltimų“. Tačiau teismo išvada, kad D. D. nedarys naujų nusikaltimų, yra visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių miesto VPK atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-242-07, kurioje D. D. įtariamas nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 1 dalyje padarymu. D. D. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad jis tikrai naudojosi suklastotu kito asmens vairuotojo pažymėjimu, nes pats neturėjo vairuotojo pažymėjimo. D. D. patvirtino, kad Šiaulių rajono PK taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-454-04, kurioje D. D. įtariamas 2004-06-09 su kitais asmenimis įvykdęs vagystę iš parduotuvės, esančios Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) kaime, t.y. įtariamas nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 dalyje, padarymu, tačiau tyrimas šioje byloje užsitęsė dėl D. D. ir kitų įtariamųjų slapstymosi. Pirmos instancijos teismas, taikydamas LR BK 38 str. nuostatas, šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Teismas taip pat neįvertino, kad D. D., žinodamas, jog jo atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai, slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, sulaikytas prisistatė kitu asmeniu, tuo trukdydamas įgyvendinti teisingumą, vykdydamas nusikalstamas veikas automobilį vairavo neturėdamas tam teisės (vairuotojo pažymėjimo) (b.l.176), neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, ką pats kaltinamasis patvirtino teisiamajame posėdyje (b.l. 233-235), todėl, kolegijos nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Priimant D. D. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, bausmė jam skirtina vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 straipsnyje.

Skirdama D. D. bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme nebuvo antraeilis, vienas nusikaltimas buvo baigtas, kita nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, su nukentėjusiaisiais susitaikė (b.l. 210, 211), yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ir laiko, kad D. D. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už LR BK 178 str. 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 dalimis.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad D. D. anksčiau neteistas, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis yra jaunas, apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad nuo 2007-06-20 dirba UAB (duomenys neskelbtini) stogdengiu, kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant D. D. paskirtos bausmės vykdymą. Taikyti apelianto prašomo įpareigojimo įsidarbinti ir nekeisti darbo vietos, kolegijos manymu, nėra pagrindo, nes D. D. įsidarbino ir dirba, todėl taikytinas jo gyvenamosios vietos pakeitimo apribojimas.

Civilinio ieškinio nėra, nuosavybės teisės neapribotos.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 3 p., nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. bei LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteisti:

- pagal LR BK 178 str. 2 d. (už automobilio „AUDI 80“ vagystę) – laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams 6 mėnesiams,

- pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (už pasikėsinimą įvykdyti automobilio „Volkswagen Passat“ vagystę) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę D. D. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo visą šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-04-17 iki 2007-06-12.