Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-15 · Byla Nr. N-575-924-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-15
Bylos Nr.
N-575-924-12
Teisminio proceso Nr.
4-03-3-03113-2010-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Pažeidėjas
I. D.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-924/2012Teisminio proceso Nr. 4-03-3-03113-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 48.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 15 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimo I. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu pripažino I. D. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai 150 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad I. D. viešoje vietoje – adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pro atidarytą langą apipylė kaimynę A. B. šaltu purvinu vandeniu, tuo sutrikdė žmonių rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog byla buvo nepagrįstai išnagrinėta jai nedalyvaujant, nors sutinkamai su ATPK 272 straipsnio 2 dalimi, jos dalyvavimas privalomas. Atkreipia dėmesį, kad nuolat domėjosi byla, buvo nuvykusi pas teisėją, prašė bylą išnagrinėti kuo skubiau, kadangi yra antrą neįgalumo grupę turintis asmuo, jos sveikatos būklė sunki. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, o bylą išnagrinėjus pareiškėjai nedalyvaujant, buvo pažeistos jos procesinės teisės. Atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas jai už akių, apie jo surašymą nieko nežinojo. Be to, teismas nepagrįstai neįvertino jos neįgalumo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu I. D. buvo pripažinta kalta dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Apeliaciniame skunde I. D. neneigia padariusi jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliantės įsitikinimu, pakirta nuobauda yra per griežta. Be to, nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už akių ir jai nebuvo suteikta teisė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė – administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nesant šio asmens byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog tokiam asmeniui buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Taigi, būtina sąlyga bylai išnagrinėti yra traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje, arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą. Remiantis byloje esančiais duomenimis galima teigti, jog nepaneigtas apeliantės teiginys, kad jai nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti 2010 m. rugsėjo 22 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje. Tačiau apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl galimai padarytas procesinis pažeidimas buvo ištaisytas ir I. D. suteikta teisė teikti paaiškinimus bei kitus įrodymus dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).

Teisėjų kolegija su I. D. argumentais nesutinka. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Įstatymas nenumato galimybės, kad pažeidėjas pats galėtų pasirinkti nuobaudos rūšį. Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių I. D. paskirta 150 litų bauda turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės teiginys, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas jos atžvilgiu buvo surašytas už akių, vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo bei policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, jog I. D. buvo oficialiai ir tinkamai žodžiu informuota apie tai, kad jai bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, apeliantė duoti paaiškinimus bei pasirašyti atsisakė (b. l. 2, 4).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliantės veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

I. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas