- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- e2-1989-251/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00856-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- I. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei I. R. dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (toliau taip pat - PSDF biudžetas) atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti žalos gavėjui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Valstybinė ligonių kasa prie SAM) iš atsakovės I. R. 1229,22 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimą. Ieškovas prašo, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovė per nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriimti sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovei I. R. buvo išduota Europos sveikatos draudimo kortelė. Atsakovė 2013-08-01 prašyme išduoti Europos sveikatos draudimo kortelę (4-5 b. l.), pasižadėjo, kad jeigu pasinaudos Europos sveikatos draudimo kortele pasibaigus jos privalomojo sveikatos draudimo laikotarpiui, tai privalės teisės aktų nustatyta tvarka kompensuoti PSDF biudžetui padarytą žalą. Taip pat ji buvo informuota apie tai, kad iš PSDF biudžeto jai bus apmokama tokia medicinos pagalba, kuri yra būtina dėl sveikatos sutrikimų, ligų buvimo Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje metu tik, jeigu medicininės paslaugos gavimo metu ji yra drausta privalomuoju sveikatos draudimu.
Ieškovas teigia, kad gavo iš Valstybinės ligonių kasos prie SAM 2016-11-10 pranešimą Nr. 4K-7996, kuriame nurodyta, jog Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija pateikė E 125 formos pažymą (7-14 b. l.) dėl 1229,22 Eur apmokėjimo už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, 2015-10-31, 2015-11-18, 2015-11-25-2015-12-03, 2015-11-25-2015-12-08, 2015-12-03 suteiktas atsakovei (16-19 b. l.). Valstybinė ligonių kasa prie SAM apmokėjo iš PSDF biudžeto pateiktą E 125 formos pažymą (15 b. l.). Patikrinus draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą, nustatyta, kad atsakovė asmens sveikatos paslaugų gavimo laiku nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu (20 b. l.), todėl neteisėtai pateikė Europos sveikatos draudimo kortelę gydymo įstaigai ir gavo gydymo paslaugas. Valstybinė ligonių kasa prie SAM ragino (6 b. l.) atsakovę gera valia atlyginti 1229,22 Eur žalą PSDF biudžetui, tačiau ji į raginimus nereagavo ir žalos iki šiol neatlygino.
Pagal 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ 22 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį asmuo, būdamas kitoje valstybėje narėje ir įvykdęs kompetentingos valstybės teisės aktais numatytas sąlygas teisei į išmoką, gauna būtinosios medicinos pagalbos paslaugas (išmokas natūra). Pagrindas suteikti asmeniui nemokamas gydymo paslaugas yra asmens pateikta Europos sveikatos draudimo kortelė, kuri išduodama tik draustam privalomuoju sveikatos draudimu asmeniui ir kuria asmuo gali pasinaudoti nepasibaigus privalomojo sveikatos draudimo laikotarpiui. Suteiktų paslaugų išlaidas apmoka medicinos paslaugas suteikusios šalies kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Šias išlaidas kompensuoja 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72, nustatančio Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką, X priede nurodytos atsakingos įstaigos, taip pat ir Valstybinė ligonių kasa prie SAM. Išlaidų už suteiktas būtinąsias medicinos pagalbos paslaugas nereikia atlyginti paslaugas gavusiam asmeniui tik tokiu atveju, jei jis yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Pagal LR sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu - draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos šio įstatymo nustatyto dydžio įmokos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Šios bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė būtinosios medicinos pagalbos paslaugų suteikimo laikotarpiu buvo nedrausta privalomuoju sveikatos draudimu ir neturėjo teisės gauti nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų. Atsakovei ES valstybėje narėje buvo suteiktos būtinosios medicinos pagalbos paslaugos, kurių išlaidas kompensavo Valstybinė ligonių kasa prie SAM iš PSDF biudžeto. Taigi atsakovės neteisėtais veiksmais PSDF biudžetui buvo padaryta žala, kurią atsakovė privalo atlyginti, todėl iš atsakovės žalos gavėjui priteistina 1229,22 Eur žalos atlyginimo.
Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), iš atsakovės valstybei priteistinos 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma, todėl sprendimas už akių atsakovei įteiktinas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 150 straipsnio 3 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žalos gavėjui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, 1229,22 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų, 22 ct) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimą už akių atsakovei įteikti per 3 dienas nuo sprendimo už akių priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:
“Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. kovo 7 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-1989-251/2017, iškeltoje pagal ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, į. k. 188784026, ieškinį atsakovei I. R., gim. (duomenys neskelbtini), dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas jai įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Informacijos teirautis tel. (8 41) 598502.“
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.