- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- e2S-2535-803/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24355-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl pripažinimo šeimos nariu, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ją jos sūnaus V. M. šeimos nare. Ieškinyje nurodė, jog V. M. nuo 2017 m. vasario 14 d. yra įrašytas į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus mieste, bendrąjį sąrašą ir jam bet kuriuo momentu gali būti pasiūlyta sudaryti socialinio būsto nuomą pagal šio sąrašo sulauktą eilę. Ieškovė nurodė, jog pageidauja būti pripažinta sūnaus šeimos nare, mano, jog tokiu būdu bus užtikrinta jos teisė į gyvenamąjį būstą, sudarytos galimybės pasirūpinti psichinę ir fizinę negalią turinčiu sūnumi, taip pat tokiu atveju skiriant socialinį būstą būtų atsižvelgta į šeimos narių skaičių ir atitinkamai apskaičiuotas būtinas gyvenamasis plotas. Pažymėjo, jog kartu su sūnumi vedą bendrą ūkį, bendrai moka komunalinius mokesčius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovės L. M. ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas konstatavo, kad pripažinimas šeimos nariu nagrinėjamoje situacijoje yra sietinas su teise į jau nuomojamą socialinį būstą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 straipsnyje numatytu atveju. Nagrinėjamu atveju socialinio būsto santykiai nėra susiklostę, ieškove tiesiog pageidauja, kad ji ir jos sūnus būtų kartu, kaip šeimos nariai, įrašyti į eilę socialiniam būstui gauti. Iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad šiuo metu ieškovės sūnus – atsakovas V. M. yra įrašytas į eilę socialiniam būstui gauti kaip vienas asmuo (be šeimos narių), duomenų, ar bendras ieškovės ir sūnaus prašymas dėl jų įrašymo į eilę kaip šeimos narius būtų pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei, byloje nėra.
5. Teismas pažymėjo, kad socialinio būsto nuomos santykiai nei ieškovės, nei atsakovo nesieja, ieškovė neturi jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl jos pripažinimo šeimos nariu, tuo labiau, jog toks jos statutas yra įtvirtintas įstatymu – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 dalis ir nereikalauja papildomo teisminio pripažinimo, o ginčai dėl asmenų įrašymo / neįrašymo į asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašus (individualiai ar kartu su šeimos nariais) nėra teismingi bendros kompetencijos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) L. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
8.1. Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo aukščiau nurodytomis ir kitomis nuostatomis, atsakovui V. M. gali pasiūlyti socialinį būstą, kurio suteikiamas gyvenamasis plotas yra apskaičiuojamas atitinkamo kiekio asmenų šeimai, neįtraukdamas ieškovės, o ieškovė negali ir neturi kitų galimybių kaip užtikrinti negalią turinčio sūnaus priežiūrą ir suteikti kitas pilnaverčio asmens gyvenimo sąlygas, kaip tik ją pripažinus atsakovo šeimos nare;
8.2. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimti ir tenkinti ieškovų analogiški reikalavimai dėl pripažinimo šeimos nariais, kuriose trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, kuris reikalavo tokių teismo sprendimų, jeigu pavieniai asmenys siekia būti pripažinti kito asmens šeimo šeimos nariais ir kartu su juo gauti socialinį būstą ar kompensaciją už jį;
8.3. gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai ar kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų, išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus su jais bendrai tvarkę namų ūkį. Tačiau vertinant pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas, matyti, kad šio įstatymo nuostatos yra specialaus įstatyminio reguliavimo pobūdžio, kurios taikomos prioritetiškai prieš kitų teisės aktų normas, jeigu juose nenustatyta kitaip.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar ginčas dėl pripažinimo šeimos nariu nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
10. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta ieškinio turinio dalis (dar vadinama ieškinio elementu) – ieškovo reikalavimas. Ieškovo reikalavimas vadinamas ieškinio dalyku (lot. petitum). Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ją jos sūnaus V. M. šeimos nare dėl to kad, kad skiriant socialinį būstą būtų atsižvelgta į šeimos narių skaičių ir atitinkamai apskaičiuotas būtinas gyvenamasis plotas.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog socialinio būsto nuomos santykiai nei ieškovę nei atsakovą nesieja, ieškovė neturi jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl jos pripažinimo šeimos nariu, tuo labiau, jog toks jos statutas yra įtvirtintas įstatymu – CK 6.588 straipsnio 1 dalis ir nereikalauja papildomo teisminio pripažinimo.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės išsprendė ginčą, bet ne pasisakė, kodėl ginčas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, be kita ko, patardamas pradėti procedūrą pagal pareiškimą dėl asmenų įrašymo / neįrašymo į asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašus.
13. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad CK 6.588 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė nėra šio ginčo objektu, nes ieškovė siekia įgyvendinti subjektinę teisę – galimybę gyventi socialiniame būste, kurio nuomos siekia jos sūnus ir kurio gyvenamasis plotas atitiktų higienos normas 2 asmenims.
14. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog dispozityviškumo ginant civilines teises principas reiškia tai, kad teismas negali pakeisti ieškinio faktinio pagrindo ir (išskyrus įstatyme tiesiogiai įtvirtintas išimtis) ieškinio dalyko – faktinio reikalavimo, kurį pareiškia į teismą besikreipiąs asmuo. Teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas – teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga; nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3367-820/2018 buvo išnagrinėtas panašaus pobūdžio ginčas, kai ieškovė, kurios artimieji giminaičiai buvo įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti – Neįgaliųjų asmenų sąrašą, siekė šeimos nario statuso pripažinimo, sudarė pagrindą spręsti ieškinio priėmimo klausimą, bet ne taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
16. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Byla Nr. 26/07) nurodė, kad užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose.
17. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
ieškovės L. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo rugpjūčio 7 d nutartį panaikinti ir ieškovės L. M. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.