Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno miesto apylinkės prokuratūros 3 NVT skyriaus prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.20-2-00279-11 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji G. B. 2011-04-01, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Kauno m. apylinkės prokuratūros patalpose Kaune, Maironio g. 30, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pateikė pareiškimą, kuriame nurodė duomenis apie žinomai nebūtą nusikaltimą, pareikšdama, kad A. D. piktnaudžiaudamas jos įgytu pasitikėjimu, bei pasinaudodamas jos teisinių žinių stoka, Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, jai sumokėjus 35000 Lt už perkamą sklypą, padavė dokumentus, kuriuos įvardijo kaip žemės sklypo nuosavybės faktą patvirtinančius dokumentus, tačiau po kurio laiko ji sužinojo, kad buvo apgauta, nes žemės sklypo neįgijo, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. B. parodymais (b.l.12-15, 31-32, 16-17), kuriais ji visiškai prisipažino ir parodė, kad 2009 sausio mėnesį pažįstamas A. D. pasiūlė pirkti J. B. priklausantį 20 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sklypas jai patiko, todėl nusprendė šį sklypą įsigyti. Pats A. D. ją atvežė į (duomenys neskelbtini) notarų biurą. Ji notarės ir J. B. akivaizdoje A. D. padavė 35000 litų, iš kurių 10000 A. padavė J. B.. Notarė padavė pasirašyti dokumentus J. B.. Iš A. D. žodžių suprato, jog tai pirkimo-pardavimo sutartis. A. D. notarės kabinete jai paaiškino, jog ji yra 20 arų žemės sklypo savininkė bei pacitavo notarės surašyto dokumento teksto fragmentus, kad ji turi teisę sklypą parduoti ir kitaip juo disponuoti. Visus notarės duotus dokumentus, įvardindamas kaip žemės sklypo nuosavybės dokumentus, veždamas ją namo A. D. padavė automobilyje. Po sklypo įsigijimo 2009 metų rugsėjį A. D. jos paprašė paskolinti 85000 litų metams laiko. Kadangi A. D. pasitikėjo, su juo 2009-10-01 Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarė paskolos sutartį. Po pinigų paskolinimo A. D. pradėjo jos vengti, todėl ji nusprendė jį pagąsdinti. 2011-04-01 ji su pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, kur pateikė pareiškimą, bei pasirašė už melagingą įskundimą ar pareiškimo davimą. Tas pačias aplinkybes kaip ir pareiškime, ji nurodė ir liudytojo apklausos metu, būtent tai, kad A. D. ją apgavo (duomenys neskelbtini) notaru biure, kad neva ji nesuprato, kad jai buvo surašytas įgaliojimas, o suprato, kad neva perka žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ji suprato ir atsimena, kad J. B. jai surašė įgaliojimą, tačiau norėdama pagąsdinti A. D., ji pareiškime ir apklausos metu nurodė, kad surašyto įgaliojimo jai niekas nepagarsino ir kad ji gavo tik įgaliojimą, tuo tikslu, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas A. D. atžvilgiu. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.

Liudytojo S. A. parodymais (b.l. 26-27) nustatyta, kad 2011-04-06 Kauno m. apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00152-11 pagal pil. G. B. pareiškimą dėl A. D. ir Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės B. G. galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d. ir LR BK 229 str. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant G. B., ji parodė, kad ją apgavo A. D.. A. D. jai pasiūlė pigiai pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2009 sausio mėnesį nuvyko kartu su A. D. į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, pas notarę B. G., kur buvo surašyti tam reikiami dokumentai. G. B. teigė maniusi, kad tuomet ji nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat ji nurodė, kad 2009 rugsėjį ji paskolino A. D. 85 000 Lt ir nuo to laiko jis, tai yra A. D., pradėjo jos vengti, dėl to priėjo išvados, kad A. D. ją apgavo, kad pinigų jis grąžinti neketina, bei pasigilinusi į įgyto žemės sklypo dokumentus, suprato, kad žemės sklypo neįgijo, o tik gavo įgaliojimą juo disponuoti, todėl ji 2011-03-31 parašė pareiškimą Kauno m. apylinkės prokuratūroje. Liudytojo apklausos metu A. D. nurodė, kad jis pasiūlė G. B. pirkti žemės sklypą, tikslu jį perparduoti ir užsidirbti pinigų. Kadangi šio sklypo tiesiogiai nusipirkti nebuvo įmanoma dėl hipotekos įkeitimo, todėl šį sklypą nusprendė pirkti pagal įgaliojimą su tam tikromis išlygomis, t.y. iš karto sumokant 10 000 Lt žemės savininkei, o pardavus sklypą, 50000 Lt turėjo sumokėti šio sklypo hipotekiniam kreditoriui H. U.. Visos žemės sklypo pardavimo sąlygos buvo aptartos su žemės savininke J. B.. Pastaroji jiems ir pasiūlė vietoje pirkimo - pardavimo sutarties surašyti įgaliojimą, pagal kurį turės pilną teisę disponuoti žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Įgaliojimo pasirašymo sandoris įvyko 2009 -01-23 Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biure. Šį žemės pirkimo sandorį kartu nusprendė forminti G. B. vardu, kadangi pastaroji mokėjo pinigus. Liudytojo apklausos metu notarė B. G. parodė, kad viskas buvo atlikta remiantis visomis įstatymo normomis, tai yra, kad visi sudaryti dokumentai buvo pagarsinti pačios notarės ir dalyvaujančios šalys girdėjo, kokie dokumentai buvo sudaryti notarų biure. 2011-06-16 G. B. pati atvyko pas jį ir pareiškė, kad nori duoti papildomus parodymus, kurių metu parodė, kad buvo pamiršusi apie (duomenys neskelbtini) notarų biure pas notarę B. G. sudarytą įgaliojimą parduoti minėtą žemės sklypą su tam tikrom sąlygomis, tai yra, kad pardavus sklypą reikės sumokėti tam tikrą sumą kreditoriui. Nurodė neturinti jokių pretenzijų A. D.. Jis iš duotų parodymų suprato, kad G. B. kreipėsi į teisėsaugos institucijas su tikslu paveikti A. D., kad jis grąžintų skolas.

2011-07-01 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros I-ojo NVTS prokuroro Tomo Danylos tarnybiniu pranešimu (b.l. 3), nustatyta, kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo Nr.20-2-00152-11 medžiagą, nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 236 str. 1 d., požymiai, t.y. G. B. 2011-04-01 Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, esančioje Maironio g. 30, Kaune, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pateikė pareiškimą, kuriame nurodė duomenis apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Dėl 2011-03-31 pareiškime bei 2011-04-28 liudytojo apklausos protokole nurodytų aplinkybių prieštaravimo 2011-06-16 liudytojos G. B. duotiems parodymams, G. B. veikoje įžvelgiami nusikaltimo, numatyto BK 236 str. 1 d., požymiai.

2011-04-01 G. B. pasirašytu įspėjimu dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b.1.4).

2011-03-31 G. B. pareiškimu, kuriame nurodytos žinomai melagingos aplinkybės analogiškos liudytojo apklausos metu duotiems parodymams (b.l.5-8).

Teismas daro išvadą, kad byloje pateiktų duomenų, taip pat kaltinamosios, pripažinusios kaltę paaiškinimų pagrindu, G. B. padaryta nusikalstama veika yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, aplinkybes. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str.). Kaltinamoji neteista (b.l.37), 2002-02-19 konsultuota VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre (b.l.45), 2011-09-15 specialisto išvada nustatyta, kad G. B. atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b.l.47), Priklausomybės ligų centre neregistruota (b.l.49).

Teismas, atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. G. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prašo skirti mažesnę baudą, kadangi turi ligotą sūnų (b.l. 51).

Teismas mano, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlytas baudos dydis nemažintinas, atsižvelgiant į tai, kad parenkama švelniausia sankcijoje numatytos bausmės rūšis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendė:

G. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. ir skirti jai bausmę – 4 MGL dydžio (520 Lt) baudą.

Įpareigoti nuteistąją baudą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajai, kad sumokėjus baudą nuteistoji privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b.l.33).

Kaltinamoji per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajai, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.