Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjui S. I., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. I. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad S. I. priėmė palikimą po motinos J. I. mirties, mirusios 2007-07-04 , faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Kitų suinteresuotų asmenų nėra, nes palikėja neturėjo kitų vaikų. Palikėja prieš mirtį dovanojimo sutartimi jam perleido kitą savo turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

J. I. mirė 2007-07-04 ir tokias aplinkybes patvirtina jos mirties liudijimas (b.l.6).

Pareiškėjo giminystės ryšį su palikėja įrodo jo gimimo liudijimo įrašai apie motiną – J. I. ( b.l. 8).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą ( CK 5.1 str.1 d.). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą . Kadangi testamentas po J. I. mirties nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str.,5.13 str.).

Pareiškėjas yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis, todėl turi teisę paveldėti pagal įstatymą.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą ( CK 5.50-5.51 str.).

Liudytojai I. J., A. S. patvirtino aplinkybes, kad pareiškėjas palikimą po motinos mirties priėmė, faktiškai valdydamas paveldimą turtą ir kitų įpėdinių nėra.

Pareiškėjas priėmė palikėjos turtą visa apimtimi, koks jis yra paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą ( CK 5.51 str.). Pareiškėjas po palikėjos mirties disponavo palikimu, kadangi kiti asmenys nesirūpino ir neprižiūrėjo palikėjos turto. Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties naudojosi jos turtu.

Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimais, gimimo liudijimu, palikėjos mirties liudijimu, nekilnojamojo turto registro duomenimis apie palikėjos turtą, notarės pažymą, kad kiti įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo vesta.

Pareiškėjo motinos pavardžių skirtingas rašymas pareiškėjo gimimo liudijime ir palikėjos mirties liudijime, sietinas su pavardės iškraipymu, kaip netaisyklingas pavardės rašymas lietuvių kalba. Asmenybę patvirtina palikėjos asmens kodas.

Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 , 270 , 444 str.2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. I., a.k. (duomenys neskelbtini), po motinos J. I., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2007-07-04 , priėmė jai priklausantį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Faktas nustatytinas dėl paveldėjimo teisinių santykių sukūrimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.