Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Jono Selilionio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. 2020 m. rugsėjo 6 d. apie 01.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su M. Š. ir E. K., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, sodybos (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kilusio žodinio konflikto tarp M. Š. ir D. O. metu, tyčia mušdamas – kartu su M. Š. ir E. K. spirdamas ne mažiau kaip du kartus ant žemės gulinčiam D. O. į galvą – padarė D. O. paviršinę odos žaizdą/nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje, apie 1 cm ilgio, bei poodinę kraujosruvą po kairiąja akimi, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu, veikdamas bendrininkų grupėje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiam D. O. Šiais savo veiksmais M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat M. Ž. 2021 m. sausio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 10.40 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas neteisėto (duomenys neskelbtini) darbuotojo veikimo vykdant įgaliojimus, turėdamas tikslą, jo manymu, galimai techniškai netvarkingam jo naudojamam automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam (duomenys neskelbtini), gauti privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, per tarpininką perdavė 50 Eur kyšį grynais pinigais. Šiais savo veiksmais M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo M. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 20 val. jis atvyko į (duomenys neskelbtini), kuris vyko sodyboje (duomenys neskelbtini). Visų tą vakarą buvusių (duomenys neskelbtini) dalyvių jis neatsimena, taip pat ne visus pažinojo. D. O. jis pažįsta, kartu dirbo vienoje darbovietėje ir sutarė gerai. Tą vakarą jis vartojo alkoholį, buvo šiek tiek apsvaigęs. Matė ir girdėjo, kaip vakarėlio metu prie stalo kelis kartus įvyko žodinis konfliktas tarp D. O. ir jo kito draugo M. Š., tačiau dėl ko įvyko konfliktas, jis neprisimena. Į D. O. ir M. Š. tarpusavio konfliktą vakarėlio dalyviai nekreipė dėmesio ir į šių žodinius konfliktus nesikišo. Tačiau vėliau pastebėjo, kad viso vakarėlio metu tarp D. O. ir M. Š. buvo pikti susižvalgymai, apsižodžiavimai. Jis pats su D. O. nekonfliktavo, su šiuo bendravo nedaug. Vakarėlio metu 01.45 val. jis ir dar vienas jo draugas E. K. rūkė prie įėjimo į sodybą. Šiek tiek toliau nuo jų stovėjo M. Š. kartu su D. O. Ką šie kalbėjosi, negirdėjo, tačiau netrukus išgirdo, kad šie vėl ėmė tarpusavyje konfliktuoti, šaukti, keiktis. Jis atsisuko į tą pusę ir pamatė, kad šie stumdosi, vėliau įsikibo vienas į kitą. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena, nes tai buvo seniai. Ar šie vienas kitam sudavė smūgius, nepastebėjo, nes buvo tamsu. Jis su E. K. pribėgo prie vyrų. Kaip D. O. nugriuvo ant žemės, jis nepastebėjo, tačiau jis šiam gulinčiam kelis kartus įspyrė koja, kiek tiksliai buvo smūgių, neprisimena, tačiau du kartus spyrė tikrai. Kur pataikė, neprisimena, greičiausiai ir pats nepastebėjo, nes buvo tamsu. Smūgių kumščiais nesudavė. Juos bandė išskirti kiti vakarėlio dalyviai, tačiau kurie, neprisimena. Kur smūgius sudavė ir kur spyrė ant žemės gulinčiam D. O. M. Š. ir E. K., jis nematė. Po spyrių D. O., jis atsitraukė, nuo šio atsitraukė ir E. K. bei M. Š.. Jam smūgių D. O. nesudavė, o ar sudavė M. Š. ir E. K., jis nematė. Buvo tamsu, todėl jis taip pat nematė, ar D. O. buvo sužalotas, tačiau suprato, kad pasielgė negerai, todėl visi trys pasišalino iš sodybos. Po šio įvykio jie visi trys rašė žinutes D. O., norėdami šio atsiprašyti ir atlyginti padarytą žalą, nes suprato, jog šiam sukėlė skausmą ir, greičiausiai, sužalojo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdoma jo sveikata arba jis trumpam susargdinamas.

Pažymėtina, kad M. Ž. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro nutarimu, patvirtintu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro 2022 m. spalio 25 d. nutarimu, patvirtintu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi, ikiteisminis tyrimas M. Ž. atžvilgiu atnaujintas, nes jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 38 straipsnio 3 dalis).

Be M. Ž. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – M. Š., E. K., D. O., K. B., J. G., G. D., I. V., S. G., K. G. parodymais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių tikslinimo, 2020 m. rugsėjo 6 d. ir 2021 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokolais, 2020 m. spalio 1 d. ir 2021 m. kovo 31 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. Ž. 2020 m. rugsėjo 6 d. apie 01.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su M. Š. ir E. K., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, sodybos (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kilusio žodinio konflikto tarp M. Š. ir D. O. metu, tyčia mušdamas – kartu su M. Š. ir E. K. spirdamas ne mažiau kaip du kartus ant žemės gulinčiam D. O. į galvą – padarė D. O. paviršinę odos žaizdą/nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje, apie 1 cm ilgio, bei poodinę kraujosruvą po kairiąja akimi, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu, veikdamas bendrininkų grupėje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiam D. O.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas dėl papirkimo M. Ž. parodė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. jis už 6400 Eur įsigijo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios šalia (duomenys neskelbtini). Automobilis yra 2009 m. gamybos. Įsigyjant automobilį, aikštelėje buvo vienas jos darbuotojas, kuris jam pasakė, jog automobilio „Audi A4“ techninės apžiūros galiojimo laikas baigiasi ir šis galėtų padėti gauti galiojantį techninės apžiūros kvitą, kuriame būtų nurodyta, jog transporto priemonė atitinka visus reikalavimus, kurie leistų automobiliui dalyvauti viešajame eisme ir, esant techniniams automobilio trūkumams, techninė automobilio apžiūra vis tiek bus praeita. Tą kartą minėtas vyras jam nurodė savo telefono numerį (tel. Nr. nurodytas). 2022 m. sausio 6 d. jis susisiekė telefonu su asmeniu, kuris jam nurodė, jog esant reikalui padės su automobilio technine apžiūra, ir sutarė susitikti 2022 m. sausio 8 d. Tą dieną nuo 9.00 val. iki 11.00 atvyko į šalia (duomenys neskelbtini) esančią automobilių pardavimo aikštelę ir susitiko su anksčiau minėtu vyru, kuris jam pateikė kortelę, ant kurios buvo nurodytas adresas, kuriuo reikia atvykti, taip pat telefono numeris (nurodytas). Vyras pasakė atvykus nurodytu adresu paskambinti pateiktu telefono numeriu ir jį pasitiks asmuo. Ant kortelės buvo užrašytas adresas – (duomenys neskelbtini), kur yra įsikūrusi automobilių techninės apžiūros stotis (duomenys neskelbtini). Į minėtą apžiūros stotį jis atvyko jam priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po susitikimo su jam iš matymo pažįstamu asmeniu automobilių pardavimo aikštelėje ir atvykus, paskambino ant kortelės nurodytu tel. Nr. (nurodytas). Paskambinus minėtu telefono numeriu, prie jo priėjo nepažįstamas vyras, asmuo nenurodė nei savo vardo, nei pavardės. Tuo metu jie buvo priešais automobilių apžiūros stotį, esančią (duomenys neskelbtini). Jis perdavė šiam vyrui 50 Eur grynais pinigais ir automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktą. Asmuo jam nurodė laukti automobilyje „Opel“, kuriuo šis buvo atvykęs. Tada tas asmuo užvedė jam priklausančio automobilio variklį ir nuvažiavo, tačiau jam matant šis nuvyko ne į automobilių apžiūros centrą. Po galimai 10-15 min. vyras grįžo ir pasakė, jog automobilis stovi gatvėje ir techninės apžiūros kvitas yra tvarkingas, t. y. transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir gali dalyvauti viešajame eisme. Jis šiam vyrui padėkojo ir išlipo iš automobilio „Opel“, išvyko su „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išvykus iš techninės apžiūros stoties, jis pastebėjo, jog iš paskos važiuoja policijos pareigūnų tarnybinis automobilis su įjungtais raudonos–mėlynos spalvos švyturėliais, kurie jį sustabdė patikrinimui. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas dėl papirkimo M. Ž. parodė, kad kaip ir minėjo anksčiau, 2022 m. sausio 6 d. jis telefonu susisiekė su vyru, iš kurio pirko automobilį „Audi A4“, valst. (duomenys neskelbtini), tikslu susitarti su šiuo dėl privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos gavimo, kurios išvadoje būtų nurodyta, jog jo pirktas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, nors taip nėra. Kaip minėjo ankstesnės apklausos metu, šis vyras, kai pirko automobilį, pats jam pasakė, kad galės padėti praeiti techninę apžiūrą, nešalinant automobilio gedimų ir trūkumų. Su minėtu vyru susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių pardavimo aikštelėje. Susitiko 2022 m. sausio 8 d. nuo 9.00 val. iki 11.00 val., minėtas vyras davė jam lapelį, kuriame buvo ranka parašytas telefono numeris (nurodytas) ir adresas – (duomenys neskelbtini), bei nurodė nuvažiuoti šiuo adresu ir paskambinti nurodytu numeriu, tuomet jį pasitiks. Taip pat vyras pasakė turėti su savimi 50 Eur. Šis vyras konkrečiai neaiškino nei kieno telefono numeris buvo parašytas lapelyje, ar tai buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojo numeris, kokia tvarka bus gauta jo automobilio privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita. Jam nebuvo nurodyta važiuoti į (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną, jis pats nusprendė iš karto nuvažiuoti nurodytu adresu. Kai atvyko nurodytu adresu, paskambino lapelyje nurodytu numeriu, tuo metu buvo savo automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepė vyras, kuriam jis pasakė, kad atvažiavo dėl automobilio techninės apžiūros, netrukus prie jo automobilio priėjo nepažįstamas vyras. Susidarė įspūdis, kad vyras žinojo prie kokio automobilio reikia prieiti, nes jis vyrui nesakė dėl kokio automobilio atvažiavo. Su šiuo vyru nekalbėjo, nieko neaptarinėjo, ir vyras jam nieko neaiškino. Jis iš karto padavė šiam raktus nuo automobilio „Audi A4“ ir 50 Eur. Šis vyras nesakė jam, kokią sumą jis turi šiam duoti. Vyras paėmė pinigus ir raktus nuo automobilio bei liepė laukti automobilyje „Opel“, o pats sėdo prie jo automobilio vairo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) pastato. Jis nematė, ar šis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) pastatą. Po kurio laiko, praėjus gal 15 min., šis vyras grįžo prie automobilio „Opel“, kuriame jis laukė, ir pasakė, kad viskas tvarkoje, reikalingas dokumentas (privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita) ir automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktai automobilyje. Taip pat nurodė, kur stovi jo automobilis „Audi A4“. Jie atsisveikino ir išsiskyrė. Jis nuėjo iki savo automobilio, privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita gulėjo automobilio viduje ant sėdynės, šioje ataskaitoje buvo nurodyta, kad jo automobilis „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus. Paskui jis, važiuodamas automobiliu „Audi A4“, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Vyro, iš kurio pirko automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris „padėjo“ jam neteisėtai gauti suklastotą privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, jis apibūdinti nelabai gali, tačiau šį matė kelis kartus ir ganėtinai gerai įsidėmėjo, galėtų atpažinti. Kitą vyrą, kuriam prie (duomenys neskelbtini) padavė pinigus ir raktus nuo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matė trumpą laiką, šio bruožų apibūdinti negali, gal galėtų atpažinti.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas dėl papirkimo M. Ž. parodė, kad automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis pirko lizingu, tačiau prieš savaitę nutraukė sutartį ir automobilį grąžino. Kai pirko automobilį, šio techninės apžiūros galiojimas greitai turėjo pasibaigti, t. y. pirko automobilį 2021 m. gruodžio 21 d., o techninės apžiūros galiojimas turėjo pasibaigti 2022 m. sausio mėnesio pradžioje. Dėl automobilio techninės apžiūros galiojimo buvo iškeltas klausimas vyrui, kuris pardavė jam automobilį, šis pasakė, kad padės sutvarkyti. Dėl to, kaip minėjo, 2022 m. sausio 6 d. (šią dieną automobilio techninės apžiūros galiojimas, kiek prisimena, jau buvo pasibaigęs) jis telefonu susisiekė su minėtu vyru, kad šis padėtų jam sutvarkyti klausimą dėl automobilio techninės apžiūros. Šio vyro išsireiškimą, jog padės sutvarkyti automobilio techninę apžiūrą, jis suprato kaip turėjimą ryšių su asmenimis, dirbančiais (duomenys neskelbtini), kurie už pinigus išduos jam privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą su išvada, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniškai tvarkingas. Kai šis vyras sakė, kad padės jam, paminėjo, jog pagalbai reikės pinigų, tačiau sumos iš karto neįvardino. Kaip tiksliai šis išsireiškė, jis pasakyti negali. Norėjo praeiti automobilio techninę apžiūrą lengvesniu keliu, netvarkant automobilio. Kaip minėjo, su šiuo vyru susitiko 2022 m. sausio 8 d., tada šis davė jam lapelį, kuriame buvo užrašytas adresas ir kontaktinis telefono numeris, taip pat pasakė turėti su savimi 50 Eur. Šis vyras jokių pinigų jam nebuvo davęs. Prieš važiuodamas lapelyje nurodytu adresu, jis pakeitė automobilio priekinių žibintų lemputes, nes jos neatitiko techninės apžiūros reikalavimų, o būtent, į automobilio žibintų priešrūkines lempas buvo įdėtos LED lemputės, šias reikėjo pakeisti į paprastas. Lemputes pirko minėtą dieną, pakeliui esančioje autodetalių parduotuvėje. Pakeitė pats, be pašalinės pagalbos. Paskui tą pačią dieną jis nuvyko vyro duotame lapelyje nurodytu adresu. 50 Eur turėjo grynaisiais, todėl išgryninti pinigų nereikėjo. Kaip minėjo, kai atvyko nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), pamatė, kad šalia yra (duomenys neskelbtini) pastatas, apie kurį iki tol nežinojo. Atvažiavęs paskambino nurodytu telefono numeriu, priėjusiam prie jo vyrui padavė 50 Eur ir automobilio „Audi A4“ raktus. Šis vyras neapžiūrinėjo jo automobilio ir jokių techninių bei kitų tvarkymų nedarė, taip pat nesakė, kad reikia kažką sutvarkyti prieš važiuojant techninei apžiūrai. Taip pat dėl paduotų 50 Eur šis nieko nesakė. Vyras nesakė, kad reikia daugiau pinigų. Kai padavė pinigus manė, kad juos vyras perduos (duomenys neskelbtini) darbuotojui, kuris atliks automobilio „Audi A4“ techninę apžiūrą, t. y. išduos privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, kurios išvadoje bus nurodyta, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniškai tvarkingas. Tačiau galimai vyras, kuris paėmė iš jo 50 Eur, šiuos pinigus pasiliko sau, šis nesakė, kad pinigai buvo kažkam perduoti, o jis neklausė. Kaip minėjo, jis norėjo sutvarkyti automobilio techninę apžiūrą lengvuoju būdu, netvarkant automobilio techninių trūkumų, todėl joks automobilio patikrinimas nebuvo daromas autoservise, taip pat ir jis pats neapžiūrinėjo šio automobilio. Jis negali pasakyti, kokius būtent techninius trūkumus turėjo automobilis, išskyrus tai, kad reikėjo pakeisti žibintų lemputes, kurias, kaip minėjo, jis pakeitė. Nuo pat pradžių, kai tik pradėjo naudotis automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) aikštelės, automobilio salone sklido išmetamųjų dujų kvapas. Matyt dėl to, kad tuo metu jau buvo nutrūkęs duslintuvo vamzdis, šis automobilio techninis trūkumas buvo nustatytas, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir buvo atlikta automobilio pakartotinė techninė apžiūra.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas dėl papirkimo M. Ž. parodė, kad kai pirko automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyras, kuris pardavė šį automobilį, sakė, jog automobilis nėra techniškai tvarkingas ir greitai baigsis jo techninės apžiūros galiojimas. Šis vyras perspėjo jį, kad automobilį reikia remontuoti, o tik paskui važiuoti atlikti techninę apžiūrą, nes kitaip automobilis tikrai nepraeis techninės apžiūros. Kokius būtent remonto darbus reikia atlikti ir kokius gedimus turėjo automobilis, šis vyras nesakė. Jis irgi negali pasakyti, nes nėra specialistas. Kaip minėjo, anksčiau šis vyras pasakė, kad gali padėti jam gauti privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą. Šis konkrečiai nieko nesakė, kokiu būdu gali padėti, bet jis suprato, kad šis turi pažįstamų, dirbančių (duomenys neskelbtini), kurie gali išduoti privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą su išvada, kad automobilis „Audi A4“ atitinka techninius reikalavimus, nors automobilis nėra techniškai tvarkingas. Nupirkto automobilio „Audi A4“ neremontavo ir nesiruošė to daryti, nes nusprendė, jog kreipsis į minėtą vyrą, iš kurio pirko automobilį, ir šis jam padės praeiti automobilio techninę apžiūrą. Kaip jau minėjo, šių metų sausio mėnesio pradžioje jis paskambino minėtam vyrui, susitarė susitikti, susitikimo metu vyras davė jam telefono numerį ir pasakė, kad reikia su savimi turėti 50 Eur. Nors vyras nesakė, kokiems tikslams reikia turėti pinigų, jis suprato, jog pinigus reikės duoti asmeniui, kuris padės jam neteisėtai praeiti automobilio techninę apžiūrą ir gauti privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą. Kaip minėjo, jis tą pačią dieną nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur paskambino jam duotu telefono numeriu. Susitiko su jam nepažįstamu vyru, kuriam perdavė 50 Eur, šiuos pinigus davė tikslu neteisėtai praeiti automobilio techninę apžiūrą. Duodamas pinigus jis suvokė, kad duoda kyšį už tai, jog jam bus suteikta neteisėta paslauga, suprato, kad šis jo veiksmas yra neteisėtas. Vyras paėmė pinigus, taip pat šiam perdavė automobilio „Audi A4“ raktelius, ir šis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) stotį. Po kurio laiko grįžo prie jo ir pasakė, kur stovi jo automobilis ir tai, kad viskas tvarkoje. Kai atėjo prie savo automobilio, ten rado privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, kurioje buvo nurodyta, jog automobilis techniškai tvarkingas. Jis žinojo, kad ši informacija neatitinka tikrovės. Jis prisipažįsta, kad davė kyšį siekdamas neteisėtai gauti naudos, tai padarė žinodamas, jog tai yra neteisėta, dėl šių savo veiksmų labai gailisi. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, vadinasi, įstatymas veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų.

BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo yra tas, kas dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą. Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka. Žalą viešiesiems interesams (ar grėsmę tokiai žalai atsirasti) gali sukelti ir asmens, turinčio teisę atstovauti privačiam juridiniam asmeniui, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar tarnybos įgaliojimų viršijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑24‑895/2015, Nr. 2K-161-693/2019). Taigi, nors (duomenys neskelbtini) yra privatus juridinis asmuo, teikiantis motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomos techninės būklės tikrinimo paslaugas, tačiau tyčinis netinkamas šių paslaugų teikimas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Kitaip tariant, visuomenė yra suinteresuota, kad privalomos transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos, patvirtinančios, kad transporto priemonės yra techniškai tvarkingos ir gali dalyvauti kelių eisme, nebūtų išduodamos automobiliams, turintiems didelius trūkumus, kurių dalyvavimas kelių eisme sukeltų realų pavojų kitiems žmonėms ir jų turtui.

Be M. Ž. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų A. Š., E. Š., R. M., S. P., P. B. parodymais, 2022 m. sausio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2022 m. sausio 17 d. ir 2022 m. gegužės 3 d. kitų objektų apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. Ž. 2021 m. sausio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 10.40 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas neteisėto (duomenys neskelbtini) darbuotojo veikimo vykdant įgaliojimus, turėdamas tikslą, jo manymu, galimai techniškai netvarkingam jo naudojamam automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam (duomenys neskelbtini), gauti privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, per tarpininką perdavė 50 Eur kyšį grynais pinigais.

Paskelbus M. Ž. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę M. Ž., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Skiriant bausmę M. Ž. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas baigtas apysunkis nusikaltimas viešiesiems interesams, abi veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad jo atsakomybę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. Ž. – neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokuroro siūlomas arešto bausmes, jų dydžius nustatant mažesnius už šios bausmės vidurkį, skiriamą už nusikaltimus (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokie bausmių dydžiai nebus akivaizdžiai per griežti ar per švelnūs, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, skirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus M. Ž. paskirtos bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant M. Ž. visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Pripažinti M. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti M. Ž. subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. Ž. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 7 punktu, M. Ž. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant M. Ž. visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti M. Ž., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, ((duomenys neskelbtini));

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.