- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2006-10-13
- Bylos Nr.
- N-756-1391-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutarties G. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Verkių policijos nuovados įgaliotas pareigūnas 2005 m. liepos 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. A. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 188 straipsnį už tai, kad ji, būdama 565-tosios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkė, 2005 m. balandžio 25 d. savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, įrengė užtvarą daugiabučio namo, esančio Kalvarijų g. 286a, Vilniuje, kieme, tuo kliudydama aplinkinių namų gyventojams nevaržomai patekti į nurodyto namo kiemą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija (toliau – ir Institucija) 2005 m. liepos 27 d. nutarimu pareiškėjai skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2005 m. liepos 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde G. A. nurodė, jog kiemo užtvaras prie Kalvarijų g. 286a namo nėra įrengtas. Nei pati pareiškėja, nei 565-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) nepažeidė kitų asmenų teisių. Pareiškėjos teigimu, nutarime konstatuoti faktai neatitinka tikrovės, sprendimas priimtas visapusiškai ir objektyviai neištyrus įvykio aplinkybių. Pareiškėja paaiškino, jog 565-oji daugiabučių namų savininkų bendrija administruoja gyvenamuosius namus, esančius Kalvarijų g. 286b ir 286c, Vilniuje. Bendrijos gyventojų lėšomis 2000 m. buvo išplėsta ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ties Kalvarijų g. 286b ir 286 c namais. Nurodyta aikštele naudojosi ir gretimų namų gyventojai, todėl Bendrijos susirinkime buvo nuspręsta įrengti kiemo užtvarą ties Kalvarijų g. 286b namu. Pareiškėjos nuomone, Kalvarijų g. 286a namo gyventojų skundai ir pretenzijos į nurodytą aikštelę yra nepagrįsti, kadangi užtvaras įrengtas teisėtai, juo siekiama užtikrinti Bendrijos administruojamų namų gyventojų galimybę laikyti savo transporto priemones prie namų. Užtvaras įrengtas Bendrijos tvarkomoje ir prižiūrimoje teritorijoje, kuri apibrėžta su Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento sudarytoje 2005 m. sausio 3 d. sutartyje Nr. 6-005 dėl teritorijos valymo ir želdinių priežiūros. Pareiškėja akcentavo, kad jos veiksmuose nėra nei tyčios, nei neatsargumo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas, remdamasis Kelių eismo taisyklių 52 ir 55 punktais bei Teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros 2005 m. sausio 3 d. sutartimi Nr. 6-005 (b. l. 44), konstatavo, jog minėta sutartis nesuteikė Bendrijai teisės statyti kelio užtvarą Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje žemėje. Tai, jog Bendrijos nariai 2000 m. savo lėšomis įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, taip pat nesuteikia Bendrijai teisės savavališkai statyti kelio užtvarus.
Be to, teismas pažymėjo, kad ir Vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. sausio 20 d. nutartyje pabrėžė, jog byloje esama duomenų, kad G. A. veiksmuose gali būti LR ATPK 188 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo požymių. Pareiškėjos argumentus, jog Bendrija kelio užtvarą įrengė ne savavališkai, kad tokiam įrenginiui pastatyti nėra reikalingi jokie leidimai, teismas atmetė kaip nepagrįstus konkrečiais įrodymais ir teisės aktų nuostatomis.
III.
Apeliaciniu skundu G. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartį ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliantės nuomone, LR ATPK 188 straipsnio dispozicija reikalauja, kad būtų pažeista tam tikra tvarka (objektas). Jei tokia tvarka nėra reglamentuota, jos pažeisti negalima.
G. A. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvykdė Vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimo išaiškinti pareiškėjai, kuo ji yra kaltinama ir pakeitė teisės pažeidimų pagrindus – Administracinė komisija nurodė, jog buvo pažeistas Vilniaus miesto tvarkos ir švaros taisyklių 5.7 punktas, o Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, jog pažeisti Kelių eismo taisyklių 52 ir 55 punktai. Be to, kiemo aikštelės užtvaras yra įrengtas kieme, todėl nepagrįstas teismo teiginys, jog pažeistos Kelių eismo taisyklių nuostatos, reglamentuojančios kelio ženklus. Kiemo aikštelė nepagrįstai įvardinta kaip kelias. Taip pat apeliantė nurodo, jog kiemo atitvaras (užtvaras) nėra kelio ženklas. Be to, kiemo atitvaras (užtvaras) nėra eismo reguliavimo priemonė. Taip pat tai nėra statinys ar kelio ženklas. Atitvaro (užtvaro) kieme įrengimui leidimai jo pastatymo metu nebuvo išduodami, nes jų išdavimo teisės aktai nereglamentavo. Be to, remdamasi administracinėje teisėje galiojančia nekaltumo prezumpcija, pareiškėja nurodo, kad atsakovas privalėjo įrodyti atitvaro pastatymo neteisėtumą ir leidimo išdavimo būtinumą prieš jį įrengiant.
Taip pat G. A. nurodo, jog ji, būdama fizinis asmuo, negali atsakyti už juridinio asmens priimtus sprendimus. Už valdybos sprendimus atsako visa valdyba. Tai, kad ji yra pirmininkė, neleidžia teigti, jog ji yra statytojas ir pažeidėjas arba asmuo, asmeniškai atsakantis už bendriją. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas, apeliantės nuomone, surašytas netinkamam subjektui, t. y. jei įstatymas būtų pažeistas, turėtų būti baudžiamas juridinis asmuo – Bendrija, o ne pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.
Šis pažeidimas priskiriamas prie pažeidimų valdymo tvarkai, pažeidimo tiesioginis objektas – valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų realizavimo tvarka, papildomas objektas – konkrečios fizinių ar juridinių asmenų teisės ir teisėti interesai (pavyzdžiui, nuosavybė).
Administracinio teisės pažeidimo protokole G. A. inkriminuotas kaltinimas, kad jos, kaip bendrijos pirmininkės užsakymu, 2005 m. balandžio 25 d. buvo įrengtas užtvaras Vilniuje, prie Kalvarijų g. 286A namo, tuo ginčijant kito asmens teisę nevaržomai patekti į kiemą aplinkinių namų gyventojams.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pakeliamasis kelio užtvaras įrengtas automobilių stovėjimo aikštelėje, ties praėjimu tarp namų Nr. 286A ir 286B Kalvarijų g. (b. l. 48, 53). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Verkių seniūnijos 2005 m. gegužės 3 d. rašte (b. l. 27 – 28) nurodyta, kad keletą kartų patikrinę minėto užtvaro naudojimą, Verkių seniūnijos darbuotojai nustatė, jog užtvaras neeksploatuojamas. Ta aplinkybė, kad Kalvarijų g. 286 ir 286A namų gyventojai nesutiko dėl užtvaro įrengimo prie Kalvarijų g. 286B namo, neduoda pagrindo išvadai, jog apeliantės veikoje yra savavaldžiavimo požymių. Tokio užtvaro įrengimui, esant tam tikroms aplinkybėms, reikalingas ne gretimo namo gyventojų sutikimas, o atitinkamų valstybės institucijų leidimas.
Pagal ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, nutarime, priimtame išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet ir jos motyvuotai įvertintos. Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime nėra užfiksuoti jokie įrodymai, patvirtinantys ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties elementų buvimą G. A. veikoje. Tokių duomenų ginčijamoje nutartyje nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Nutartyje analizuojami Kelių eismo taisyklių 52 ir 55 punktų reikalavimai (jų pažeidimai) neįeina į savavaldžiavimo sudėtį. Šie reikalavimai numatyti Kelių eismo taisyklių skirsnyje ,,Bendrosios eismo dalyvių pareigos“, taigi reglamentuoja eismo dalyvių (vairuotojo, pėsčiojo, keleivio) pareigas, tuo tarpu G. A. nagrinėjamoje situacijoje nebuvo eismo dalyvis.
Pakeliamo kelio užtvaro neteisėtas įrengimas gali sudaryti kito pažeidimo, numatyto ATPK XI skirsnyje ,,Administraciniai teisės pažeidimai piliečių buto teisių, butų komunalinio ūkio ir tvarkymo srityje“, tačiau pagal ATPK 188 straipsnį G. A. administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai, jos veikoje nėra savavaldžiavimo sudėties. Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintini, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. A. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2005 m. liepos 27 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti, bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.