Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-05 · Administracinė byla Nr. eI-429-644/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-05
Bylos Nr.
eI-429-644/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Atsakovas
UAB „Pajūrio Aronija“
Pareiškėjas
UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas
Kategorijos
  • 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-429-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02012-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 14.6; 55.1 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant atsakovo UAB „Pajūrio Aronija“ atstovams H. U. ir advokatui V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui UAB „Pajūrio Aronija“, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB SEB bankas, dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Pajūrio Aronija“ 953,97 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2016-06-30.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 patvirtino Druskininkų savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes lizingo (finansinės nuomos) sutarties pagrindu naudojasi nekilnojamojo turto objektu, esančiu Druskininkų savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2016-06-30 nėra sumokėjęs pareiškėjui 953,97 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, kuris buvo paskaičiuotas remiantis Nuostatuose nustatyta tvarka. Prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime ir atstovai teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad bendras pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), plotas yra 967,75 kv. m., tačiau pagrindinė pastato dalis, kuri yra skirta prekybai, užima tik 484,81 kv. m. Pažymėjo, kad 618,32 m² pastato ploto yra išnuomota subnuomininkui, o kitos dalies - 349,43 kv. m., kuri nėra išnuomota, paskirtis nėra prekybos. Ši pastato dalis yra rūsio patalpos, kurios yra nenaudojamos prekybai. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2985-624/2016 ir pažymėjo, kad vietinės rinkliavos dydis turi būti nustatomas vadovaujantis ne tik duomenimis apie pagrindinę pastato naudojimo paskirtį, o turi būti vertinami kiti nekilnojamojo turto registro duomenys apie pastato patalpų paskirtį. Teigia, kad pareiškėjas atsakovui turėtų taikyti Nuostatų 1 priedo 14 punktą, t. y. taikyti sandėliavimo paskirties pastatų vietinės rinkliavos dydį. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 953,97 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo UAB „Pajūrio Aronija“ už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2016-06-30.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Minėtos Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos savivaldybių institucijų kompetencijai priskiria funkciją atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikia teisę nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas kaip vieną iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų priskirtų) savivaldybės funkcijų numato savivaldybės teisę nustatyti vietines rinkliavas.

2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 Druskininkų savivaldybės taryba patvirtino Druskininkų savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri mokama Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 punktas). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 14 punktas). Pagal Nuostatų 16-21 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjui, kuris jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos.

Byloje esantys duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtina, kad atsakovas lizingo (finansinės nuomos) sutarties pagrindu naudojasi nekilnojamojo turto objektu (pastatas - parduotuvė), esančiu Druskininkų savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 967,75 kv. m.). Dalį šio pastato (618,32 kv. m.) atsakovas 2015-11-17 subnuomos sutarties Nr. 15-582 pagrindu yra išnuomojęs UAB „Čia Market“ mažmeninei ir didmeninei prekybos veiklai vykdyti. Atsakovas naudojasi likusia neišnuomota pastato dalimi (349,43 kv. m.), taigi pagal Nuostatų 5 punktą atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir įspėjimai dėl vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą adresu: (duomenys neskelbtini) (plotas 349,43 kv. m.), tačiau atsakovas jam priskaičiuotą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjo tik iš dalies, dėl ko susidarė įsiskolinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas turi mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už dalį (349,43 kv. m.) naudojamo nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau byloje kilo ginčas dėl apskaičiuoto vietinės rinkliavos mokesčio dydžio. Atsakovas nurodo, kad pastato dalis, už kurią pareiškėjas skaičiuoja vietinę rinkliavą, yra ne prekybos, bet rūsio patalpos, kurios yra nepritaikytos prekybai, todėl pareiškėjas apskaičiuodamas vietinės rinkliavos mokestį atsakovui turėjo taikyti ne prekybos paskirties pastatų vietinės rinkliavos dydį, bet - sandėliavimo (Nuostatų 1 priedo 14 punktas).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nekilnojamojo turto objekto (bendras plotas 967,75 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos. Tačiau iš VĮ Registrų centro Alytaus filialo pateiktos Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos matyti, kad minėtą pastatą sudaro: pirmame aukšte (plotas 486,42 kv. m.) - prekybos salė su pagalbinėmis patalpomis, rūsyje (plotas 481,33 kv. m.) – sandėliai, rūsio patalpos.

Iš į bylą pateiktos 2015-11-17 Pastato subnuomos sutarties Nr. 15-582 matyti, kad pagrindinė pastato dalis (iš viso 618,32 kv. m.) subnuomos sutarties pagrindu yra išnuomota UAB „Čia Market“ mažmeninei ir didmeninei prekybos veiklai vykdyti, o atsakovas naudojasi likusia neišnuomota pastato dalimi. Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad likusioji neišnuomota pastato dalis (349,43 kv. m.) – rūsio patalpos, kurios nėra pritaikytos prekybai. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos foto nuotraukos.

Iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad pareiškėjas, apskaičiuodamas atsakovui vietinę rinkliavą, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateiktais duomenimis apie pagrindinę pastato naudojimo paskirtį – prekybos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta pastato, pagal kurio plotą yra skaičiuojama vietinė rinkliava, pagrindinė naudojimo paskirtis, savaime nesuponuoja, jog, nustatant rinkliavos dydį, turi būti vadovaujamasi duomenimis tik apie pagrindinę pastato naudojimo paskirtį. Nuostatai nenumato, kad nustatant vietinės rinkliavos dydį, turi būti vadovaujamasi duomenimis tik apie pagrindinę tikslinę pastato naudojimo paskirtį ir gali būti ignoruojami duomenys apie kitokią dalies pastato patalpų naudojimo paskirtį. (žr. LVAT 2016 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2985-624/2016). Ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.1 punktas (2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 redakcija) nustato, kad pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai. Nagrinėjamu atveju iš VĮ Registrų centro Alytaus filialo pateiktos Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos matyti, kad pastatas apibūdinamas ne tik kaip prekybinės patalpos, bet ir rūsio patalpos, sandėliai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju apskaičiuojant mokėtinos vietinės rinkliavos dydį būtina atsižvelgti į Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos duomenis.

Pagal Nuostatų 14 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01) vietinės rinkliavos dydis nustatomas eurais už 100 kv. m nekilnojamojo turto plotą, pagal Nuostatų 1 priedą, kuriame išvardinti vietinės rinkliavos dydžiai priklausomai nuo nekilnojamojo turto paskirties. Nuostatų 1 priedo lentelėje nurodyta, jog už prekybos paskirties pastatus skaičiuojamas 10 Eur mėnesinis mokestis už 100 kv. m (4 p.), o už sandėliavimo paskirties pastatus - 0,2 Eur (14 p.).

Bylos duomenimis, atsakovui laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2016-06-30 vietinės rinkliavos mokestis už naudojamą nekilnojamojo turto dalį (349,43 kv. m.) buvo apskaičiuotas taikant prekybos paskirties pastatų koeficientą, iš viso 953,97 Eur. Tačiau ginčo pastatui pritaikius sandėliavimo paskirties pastatų koeficientą, laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2016-06-30 apskaičiuota 18,86 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma ((349,43 kv. m. x 0,002) x 27 mėn.). Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, 2015-05-22 atsakovas už atliekų surinkimą ir tvarkymą sumokėjo 100 Eur, pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjo skundo netenkinus, pareiškėjo prašymas dėl 3,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat netenkintinas.

Atsakovas prašė iš pareiškėjo priteisti 200 Eur išlaidų už atsiliepimo į skundą surašymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini už advokato teisines paslaugas užmokesčio dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėją byloje atstovavo advokatas V. M. pagal 2015-09-18 teisinių paslaugų sutartį Nr. V-32. Prašomas priteisti bylinėjimo išlaidas pagrindžia 2016-10-31 sąskaita už teisines paslaugas Nr. V-32(2015)-165 ir mokėjimo nurodymas.

Advokato V. M. parengtas atsiliepimas buvo gautas ir užregistruotas 2016-10-31. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytą koeficientą už atsiliepimo parengimą - 2,5 bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) - 771,9 Eur, nagrinėjamu atveju maksimaliai galima priteisti suma už atsiliepimo parengimą - 1929,75 Eur (771,9 Eur x 2,5). Kadangi atsakovo prašoma priteisti suma (200 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Pajūrio Aronija“ iš pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis