- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- II-7-749/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00154-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. Z.
- Pareiškėjas
- S. Z.
- Institucija
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio - Utenos teritorinis skyrius
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Vitalijai Misevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. Z. (toliau – ir Pareiškėjas), nutarimą administracinėje byloje priėmusios institucijos Lietuvos Respublikos Kultūros departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio – Utenos teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovams E. V. ir B. S., viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu (ZOOM) išnagrinėjo pareiškėjo
S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl ne teismo tvarka 2022 m. spalio 26 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Z. 2022 m. spalio 26 d. Institucijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 2 dalį 1000 eurų bauda už tai, kad jis neįvykdė 2022 m. rugpjūčio 11 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio – Utenos teritorinio skyriaus vyriausiosios specialistės B. S. reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išsiųstas elektroniniu laišku 2022 m. rugpjūčio 11 d. Neįvykdytas reikalavimas kultūros paveldo objekte (duomenys neskelbtini) sodybos šiaurės vakarų oficinos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui: neužsandarintos langų ir durų angos, aplink pastatą nenušienauta teritorija, neiškirsti savaime užaugę medžiai, krūmai, neišvalytos šiukšlės bei statybinis laužas iš pastato vidaus, neužsandarintas pastato stogo, nesuremontuotos įgriuvusios perdangos. Valdytoją prižiūrėti jam priklausantį kultūros paveldo statinį įpareigoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas.
Šalies argumentai
2022 m. lapkričio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas S. Z. skundas su administracinio nusižengimo byla. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti minėtą Institucijos nutarimą, motyvuodamas tuo, jog Nutarimas priimtas remiantis Reikalavimu, kuris paremtas reikalavimo punktų visuma, kurių dauguma nepagrįsti ir neteisėti, neatsižvelgta į tai, kad S. Z. nėra dalies pastato savininkas nei žemės valdytojas, kuriai skirti šie reikalavimai bei į tai, kad dalis Reikalavimo punktų nepagrįsti taip pat jau įgyvendinti.
Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad savo skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad su skundžiamu Nutarimu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Visų pirma, jis nėra vienintelis pastatų savininkas ir nustatyti trūkumai yra ne jam priklausančioje dalyje. Kas yra kitos dalies savininkas, jis nežino. Be to, jis nėra žemės sklypo, ant kurio yra paminėti pastatai, savininkas, todėl niekaip negali įtakoti kitų savininkų pareigos išsikirsti medžius, krūmus aplink pastatą. Trečia, jam administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, o skundžiamu nutarimu jau nubaustas pagal 2 dalį. Ketvirta, jis nubaustas nepagrįstai didele bauda. Remiantis nurodytu, prašo administracinę nuobaudą panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos atstovai prašė skundo netenkinti, kadangi S. Z. kaltė padarius nusižengimą buvo įrodyta bylos dokumentais. Asmeniui paskirta bauda atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nubaustojo asmenybę bei elgesį nusižengimo padarymo metu. Nagrinėjantis bylą pareigūnas turi teisę pakeisti nusižengimo kvalifikaciją, nes skundžiamo Nutarimo priėmimo metu buvo nustatytas pakartotinumas, todėl veika buvo perkvalifikuota į antrą dalį, tačiau pažeidimo esmė išliko nepakeista.
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Pagal ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas Institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Be to, pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 1 dalis), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) – galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pakartotinį to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 str. 1 d., 317, 318, 322, 506 str. nurodytus atvejus.
Pareiškėjas savo skunde visų pirma nurodo, kad praktiškai visą 2022 m. vasarą – rudens pradžią praleido komandiruotėse Latvijoje ir Estijoje, todėl ne visada turėjo prieigą prie elektroniniu paštu gaunamos informacijos ar galimybių į ją reaguoti. O paštu siųstą 2022 m. spalio 13 d. Institucijos pranešimą, kuriame buvo informuota apie nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pareiškėją pasiekė grįžus iš Estijos, kuomet byla jau buvo išnagrinėta ir buvo priimtas Nutarimas, pasak Pareiškėjo, remiantis nepilna ir klaidinga informacija bei aplinkybėmis. S. Z. taip pat nurodė, kad komandiruotės kaimyninėse šalyse vyko kultūros paveldo skaitmeninimo tikslais.
Visų pirma pažymėtina tai, kad Pareiškėjui Institucijos reikalavimas buvo žinomas, kadangi dar 2021 m. gruodžio 3 d. Reikalavimas buvo išsiųstas registruotu laišku ir pakartotinai išsiųstas 2022 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu. S. Z. prašymu, pirminio Reikalavimo terminas buvo atidėtas, tačiau vis tiek neįvykdytas. Be to iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjas pageidavo informaciją gauti elektroniniu paštu, todėl turėjo pareigą tikrinti elektroniniu būdu gaunamą informaciją. O iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors registruotu paštu siųstas pranešimas apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką Pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. spalio 15 d. (nagrinėjimas buvo 2022 m. spalio 13 d.), tačiau aptariamas pranešimas S. Z. taip pat buvo išsiųstas ir elektroniniu laišku dar 2022 m. rugsėjo 30 d. (kaip būtent Pareiškėjas pageidavo gauti informaciją).
Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas 2022 m. spalio 13 d. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau ne skundžiamas Nutarimas, kaip nurodo Pareiškėjas, kuris buvo priimtas 2022 m. spalio 26 d. Tad akivaizdu, kad nuo 2022 m. spalio 15 d., kai S. Z. gavo pranešimą apie bylos nagrinėjimą, iki Nutarimo surašymo dienos Pareiškėjas galėjo kreiptis į Instituciją ir pateikti bylai reikšmingus duomenis.
Teismui pareikalavus, Institucija pateikė papildomus duomenis dėl pažeidimo įrodymų (tiek popierine forma, tiek elektronine). Iš papildomų duomenų matyti, jog nustatyti protokole ir Nutarime pažeidimai: kiauras stogas, sudužę langų stiklai, viduje suverti krūvoje statybinės ar krosnies griovimo atliekos, kieme užaugę medžiai net prie pat pamatų. Taigi, atmetamas Pareiškėjo teiginys, kad jis nespėjo pašalinti pažeidimus, nes šia pažeidimai užfiksuojami nebe pirmą kartą, jis jau yra baustas už analogišką veiką, tačiau išvados nėra padarytos. Iš medžių ir krūmų storio ir aukščio galima daryti išvadą, jog jie auga šioje vietoje jau nebe pirmi metai.
Iš pateiktų žemės sklypo planų matyti, jog S. Z. nėra žemės savininkas, tačiau jis naudojasi ja panaudos teise. Tokia nuosavybės forma nepanaikina pareigos rūpintis kultūros paveldo turtu.
Žemesnės instancijos teismas
S. Z. savo skunde taip pat teigia, kad Nutarime nurodyta, jog jam nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) sodybos šiaurės oficinos pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini). Tačiau jam priklauso tik ½, t. y. pusė, šio pastato, kuris VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto išraše vadinamas kaip Pastatas – gyvenamasis namas. Jo manymu, pateiktame Reikalavime, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, ši aplinkybė greičiausiai nebuvo žinoma, nes dalis reikalavimų susiję su jam nepriklausančia pastato dalimi. Pareiškėjo teigimu, jam priklausanti pastato dalis – pietvakarinė (nukreipta į centrinių rūmų pusę).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nežino kitų pastato savininkų.
Pareiškėjo teigimu, keliant reikalavimus bei priimant Nutarimą buvo neįvertinta aplinkybė, jog jam nuosavybės teise priklauso tik pusė paties pastato be nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitokių teisių į žemės sklypą nei po statiniu, nei greta jo, todėl jis neturi ne tik pareigos, bet faktiškai ir teisės įgyvendinti 2022 m. rugpjūčio 11 d. Reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) punkto Nr. 1, kuriuo reikalauta nedelsiant aplink (duomenys neskelbtini) sodybą šiaurės vakarų oficiną iškirsti prižėlusius savaiminius medžius ir krūmus, augančius prie pastato pamatų ir arti pastato: dėl medžių kirtimo gauti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos leidimą.
S. Z. savo skunde taip pat nurodo, kad aptariamo Reikalavimo punktas Nr. 2, kuriuo reikalauta nedelsiant išvežti (duomenys neskelbtini) sodybos šiaurės vakarų oficinos patalpas, išvežti šiukšles, statybinį laužą, nepagrįstas ir nelogiškas. Šį reikalavimą pirmiausiai grindžia sąvokų „šiukšlė“ ir „statybinės medžiagos“ aiškinimu, kuris šiuo atveju nėra aktualus. Kartu įvardina, kad medžiagas, kurios yra patalpose ir galima būtų priskirti statybinėms, sutinka, jog galėtų būti sudėtos kiek tvarkingiau, tačiau tai yra medžiagos, kurias ketina panaudoti ateityje, o ne atliekos. Tuo pačiu nurodo, kad Reikalavime (Pareiškėjas nurodo, kad Reikalavime pateikta nuotrauka, tačiau ji pridėta prie 2022 m. rugsėjo 26 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktoje trečioje nuotraukoje (kurioje matyti sofa bei kėdė), matyti Pareiškėjui nepriklausančios patalpos, kurių prižiūrėti neturi nei pareigos, nei teisės. Tačiau antroje nuotraukoje, kuri pridėta prie 2022 m. rugsėjo 26 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat matyti galimai šiukšlės ir statybinis laužas, kur akivaizdu, jog tai nėra tinkama medžiaga, kurią būtų galima panaudoti ateityje.
Pareiškėjas sutinka su Institucijos Reikalavimo punktu Nr. 3, kuriame reikalauta nedelsiant užsandarinti (duomenys neskelbtini) sodybos šiaurės vakarų oficinos stogą, uždengti visas stogo skyles, tačiau teigia, jog įgyvendinimui suteiktas mėnuo laiko (nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d.) akivaizdžiai nerealistiškas, kadangi vien projektavimo ir tokių veiksmų derinimo darbai gali trukti mėnesius jei ne metus. Tačiau šie S. Z. argumentai Reikalavimo pagrįstumui reikšmės neturi, nes visi reikalavimai pareiškėjui jau buvo žinomi iš anksčiau, t. y. gavus Institucijos 2021 m. gruodžio 3 d. Reikalavimą.
Tačiau iš Pareiškėjo pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties, iš Institucijos atstovo pateikto išrašo apie nekilnojamąjį turtą bei teismo sprendimo civilinėje byloje nuorašo matyti, kad nėra nustatyta teisės aktų nurodyta tvarka, kas valdo kurią pastato dalį. Tiek sutartyje, tie Išraše nurodytos tiktai valdomos pastato dalys. Kitas savininkas nėra nurodytas. Reiškia, pareiga rūpintis nekilnojamuoju turtu, kuris sudaro kultūros paveldą ir įtrauktas į Paveldo apskaitą, yra solidari visiems savininkams. Kadangi nustatytas tik vienas savininkas – S. Z., kuris pagal teismo sprendimą į ½ dalį pastato įgavo asmeninės nuosavybės teisę, reiškia, jis turi pareigą rūpintis visu turtu.
Aptariame skunde nurodoma, kad Reikalavimo punktas Nr. 4 iš dalies nepagrįstas, kadangi bent jau Pareiškėjui priklausančioje pastato pusėje visi langai sandarūs, turi rėmus, dalis – vidines langines ir įstiklinti dvigubi ar bent jau viengubu stiklu ir be didelės fizinės jėgos panaudojimo į pastatą pašaliniai asmenys patekti negali. Pareiškėjo teigimu, jis dar ėmėsi papildomų priemonių užsandarinti langus iš pastato vidinės pusės, taip pat užsandarino lauko duris bei prie skundo pridėjo tris nuotraukas.
S. Z. taip pat nurodo, kad Reikalavimo punktą Nr. 5 iš dalies įgyvendino: didžiausia žala patalpose buvo dėl pašalinių asmenų veiklos. Užsandarintos lauko durys turėtų bent iš dalies išspręsti šią problemą, o ir nieko galinčio dominti pašalinius asmenis patalpose nebėra likę.
Tačiau aptariamame Reikalavimo punkte reikalaujama nedelsiant stabilizuoti (duomenys neskelbtini) sodybos šiaurės vakarų oficinos fizinę būklę, apsaugoti nuo tolesnio griuvimo ir irimo, parengti nuolatinės priežiūros planą. Šie S. Z. argumentai Reikalavimo pagrįstumui reikšmės taip pat neturi, kadangi lauko durų užsandarinimas bei daiktų, galinčių dominti pašalinius asmenis, patalpose nebuvimas, nėra dvaro fizinės būklės stabilizavimas ar apsauga nuo tolesnio griuvimo ir irimo. Be to nėra parengtas pastato nuolatinės priežiūros planas.
Pareiškėjo nuomone paskirta 1000 eurų bauda neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi viso pastato masinio vertinimo vertė yra 3280 eurų, jam priklausanti ½ pastato dalis vertinama 1640 eurų ir tokiu atveju paskirta bauda sudaro 61 procentą visos jam priklausančios statinio vertės. Tačiau pažymėtina, kad įstatymas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numato baudą nuo 720 eurų iki 1170 eurų, t. y. įstatyme nėra numatyta skiriant baudą, atsižvelgti į turto vertę. Jeigu valstybė rūpinasi kultūros paveldo objektu, reiškia jis yra vertingas, nepriklausomai nuo piniginės išraiškos.
Be to, Pareiškėjas dėl Institucijos Reikalavimo nevykdymo baudžiamas nebe pirmą kartą, nors jo paties prašymu pirmojo Reikalavimo terminas buvo atidėtas, tačiau vis tiek neįvykdytas, todėl jam paskirta bauda negali būti minimali.
Pažymėtina, kad teisėtų pareigūnų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas trukdo pareigūnams įgyvendinti jiems nustatytas teises ar atlikti pavestas pareigas. ANK 505 straipsnis patenka į ANK specialiosios dalies XXV skyrių „Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka“, numatantį atsakomybę asmenims, kurie administraciniais nusižengimais kėsinasi į nustatytą valdymo tvarką ir siekia ją pažeisti. Asmenys, nevykdantys įstatymų įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, teisėtų nurodymų ir reikalavimų, pažeidžia nustatytą valdymo tvarką – imperatyviąsias viešosios teisės normas. Todėl įstatymo leidėjas ne veltui inkriminuodamas tokio pobūdžio pažeidimus ir nustatydamas administracinę atsakomybę siekė šiuos teisinius santykius apginti, o asmenis, padariusius nusižengimus, nubausti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. Z. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasiūlyta iki 2022 m. rugsėjo 10 d. sumokėti 40 eurų baudą už ANK 505 straipsnio 1 dalies pažeidimą, t. y. už tai, kad asmuo neįvykdė 2021 m. gruodžio 3 d. Institucijos Reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išsiųstas registruotu laišku 2021 m. gruodžio 3 d., pakartotinai išsiųstas elektroniniu laišku 2022 m. sausio 24 d. Neįvykdytas reikalavimas kultūros paveldo objekte (duomenys neskelbtini) sodybos šiaurės vakarų oficinos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui: neužsandarintos langų ir durų angos, aplink pastatą nenušienauta teritorija, neiškirsti savaime užaugę medžiai, krūmai, neišvalytos šiukšlės bei statybinis laužas iš pastato vidaus, neužsandarintas pastato stogo, nesuremontuotos įgriuvusios perdangos. Aptariamas Reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas, nežiūrint į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė nukelti reikalavimo įvykdymo terminą ir jo prašymu terminas buvo atidėtas.
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie S. Z. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad asmuo protokolo nurodymą įvykdė ir paskirtą 40 eurų baudą sumokėjo 2022 m. rugpjūčio 24 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. Z., prašydamas nukelti reikalavimo įvykdymo terminą (nors po to jo ir neįvykdė) bei sumokėdamas nurodytą baudą, pripažino, jog Institucijos Reikalavimas pagrįstas.
Iš anksčiau nurodytų duomenų matyti, kad asmuo jau buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, taigi šiuo atveju nagrinėjant bylą Institucijoje ir priimant Nutarimą, jam pagrįstai buvo inkriminuota ANK 505 straipsnio 2 dalis (ANK 40 straipsnis).
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos padarytomis išvadomis, kad bylos duomenys patvirtina, jog S. Z. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje, o paskirta nuobauda, atsižvelgiant į S. Z. asmenybę bei elgesį ne tik administracinio nusižengimo tyrimo bei nagrinėjimo metu, bet ir po nuobaudos paskyrimo, kai niekas iki šiol nėra tvarkoma, nėra šalinami trūkumai, individualizuota tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nubaustojo S. Z. skundą atmesti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo ar išsiuntimo iš teismo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.