Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. pareiškimą bei pagal suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais O. J., V. J., G. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, o taip pat pagal suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais V. J. pareiškimą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo; suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais O. J., V. J., G. J. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

3. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais V. J. prašė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą močiutės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

4. Pareiškėjas bei visi suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gauti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pateikti pareiškimai tenkintini.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. J.. Pastaroji turėjo tris vaikus: J. J., M. J. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir Č. J. (mirė (duomenys neskelbtini)). M. J. turėjo sūnų V. J.. Č. J. palikimą priėmė jo sutuoktinė O. J. bei dukros V. J. ir G. J.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad R. J. testamento surašiusi nebuvo, jos palikimo niekas nepriėmė. R. J. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

7. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

8. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad niekas iš bylos šalių po R. J. mirties dėl pastarosios palikimo priėmimo į palikimo vietos atsiradimo notarą nesikreipė, ką patvirtina Testamentų registro išrašas. Byloje įrodinėjama, kad R. J. sūnūs J. J. ir Č. J. priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdami valdyti jos turtą.

9. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad mirusiosios palikimą sudaro miškų ūkio paskirties žemės sklypai. Pareiškėjas J. J., turėdamas profesionalių žinių apie ūkininkavimą miške po savo motinos R. J. mirties per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas priimti jos palikimą – tvarkydavo motinai priklausančius miško sklypus. Kitas mirusiosios sūnus Č. J. taip pat prisidėjo prie motinos miško sklypų tvarkymo, ginčo tarp šalių dėl to nėra, taigi įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas prieina išvados, kad J. J. ir Č. J. priėmė visą motinos R. J. palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jos turtą kaip savo.

11. Apibendrindamas išdėstytą teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, o taip pat Č. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Trečias R. J. sūnus M. J. motinos palikimo atsiradimo momentu jau buvo miręs, pastarojo sūnus V. J. turėjo teisę priimti močiutės R. J. palikimą atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis), tačiau būdamas nepilnametis savarankiškai savo teisių įgyvendinti negalėjo, o jo atstovai pagal įstatymą dėl R. J. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. J. dėl svarbių priežasčių praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, kadangi būdamas nepilnametis negalėjo savarankiškai kreiptis dėl močiutės palikimo priėmimo, todėl yra pagrindas atnaujinti jam praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimui, likusiam po R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) (CK 5.57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, 5.57 straipsniu, CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 578 straipsniu,

nusprendžia:

J. J., O. J., V. J., G. J. bei V. J. pareiškimus patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Atnaujinti V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti močiutės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.